TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuva pabėgėliams tampa nepatraukli

2006 06 26 0:00
Nelydimų nepilnamečių skyriuje gyvena iš Afrikos atvykusios Olive ir July.
Gintaro Mačiulio nuotrauka

Pasaulis penktą kartą paminėjo Tarptautinę pabėgėlių dieną. Pagalbą gimtinę palikusiems žmonėms Lietuva pradėjo teikti prieš dešimtmetį. Vis dėlto Ruklos pabėgėlių priėmimo centre problemų netrūksta ir šiandien.

Ruklos pabėgėlių priėmimo centras įsikūręs senose, dar nuo sovietų armijos laikų likusiose kareivinėse. Pastatai restauruoti, nėra kareivių ar griežtos apsaugos, tačiau pirminę jų paskirtį primena cementiniai "laukai", plytintys už teritorijos tvorų. Prie įėjimo būriuojasi vaikai ir visus varsto smalsiais žvilgsniais.

Pabėgėlių priėmimo centrą sudaro du korpusai: viename gyvena suaugusieji su šeimomis, kitame - nepilnamečiai (Rukloje jų šiandien yra trys - merginos July ir Olive iš Afrikos bei 16-metis Shahinas iš Afganistano.

Dveji metai integracijos

Atvykę į Lietuvą ir prieglobsčio mūsų šalyje prašantys žmonės pirmiausia patenka į Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje, o kai gauna prieglobsčio prašytojų statusą, perkeliami į Ruklą. Čia jie pradeda integracijos procesą: mokosi lietuvių kalbos, kelia kvalifikaciją arba keičia profesiją. Rukloje gyvenantiems užsieniečiams mokama valstybės pašalpa, suteikiamas gyvenamasis būstas.

Kai lankėmės centre, iš Afganistano atvykę pabėgėliai kaip tik gedėjo savo mirusio prezidento, todėl užsukti į svečius pakvietė čečėnė Aminad. Moteris viename kambaryje gyvena su vyru, dirbančiu Vilniuje statybininku, ir dviem vaikais, tačiau sąlygomis nesiskundžia.

Pabėgėlių atvyksta mažiau

Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovas Aivydas Keršulis pripažino, kad pabėgėliams problemų kyla nemažai. Pusę metų Ruklos centre glaudęsi asmenys, turintys pabėgėlio statusą, perkeliami gyventi į savivaldybes (dabar jų esama 10 Lietuvos savivaldybių). Čia valstybė tuos žmones išlaiko dar dvejus metus. Kadangi prašymą leisti laikinai gyventi Lietuvoje šie asmenys gali pateikti, kai šalyje praleidžia penkerius metus, dar trejus jie turi verstis patys. Tai, pasak Keršulio, gali būti viena priežasčių, kodėl įstojus į Europos Sąjungą (ES) labai sumažėjo pabėgėlių srautai į Lietuvą.

Pasak Pabėgėlių priėmimo centro atstovės Beatričės Bernotienės, anksčiau į mūsų šalį per metus atvykdavo ir prieglobsčio prašydavo 300-400 (yra buvę ir 1000) žmonių, šiais metais - 150. Šiandien centre gyvena 49 asmenys, iš jų - 9 šeimos.

"Siekiama, kad į ES atvykę pabėgėliai turėtų motyvą. Jeigu žmogus Lietuvoje paprašė prieglobsčio, jis turi mąstyti, kaip čia integruosis, nes ir tuo atveju, jei perbėgtų į kitą šalį, būtų grąžintas mums. Kitos valstybės pasirenkamos dėl liberalesnės tvarkos, nes kai kur pabėgėliai išlaikomi iki penkerių metų", - aiškino Keršulis.

Pažeidžiamiausios - moterys

Dar viena problema - motyvacijos stoka mokytis lietuvių kalbos. Nors centre veikiančioje kompiuterių klasėje įdiegta lietuvių kalbos mokymo programa (ja noriai naudojasi vaikai), o bibliotekoje gausu lietuviškų knygų, populiariausios - rusiškos. Nieko nuostabaus, nes dauguma gyventojų - atvykėliai iš Čečėnijos.

Kaip labiausiai nemotyvuotą pabėgėlių grupę Keršulis išskiria moteris su mažais vaikais. Tai patvirtina ir Pabėgėlių centro psichologė Valentina Bereznaja: "Moterys - viena pažeidžiamiausių grupių, nes jos, be psichologinių problemų, turi ir labai daug įsipareigojimų, ypač musulmonų bendruomenėje: prižiūrėti vaikus, kurių dažniausiai būna daug, būti tolerantiškomis ir pakančiomis, priklausančiomis nuo savo vyrų".

Keršulis mano, kad moterims, auginančioms mažus vaikus, ir neįgaliesiems valstybė galėtų pratęsti laikotarpį, per kurį išlaiko pabėgėlį.

Sėkmingi pavyzdžiai

Vis dėlto esama ir sėkmingos integracijos pavyzdžių. Į Ruklos centro moterų suruoštas vaišes, per kurias svečiai galėjo paragauti tradicinio čečėnų saldžiojo plovo, chalvos ir kitų gardumynų, atvyko ir Ghulamas Rabani Rahmatas su šeima. Šis vyras, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pabėgėlių kuratorius, mūsų šalyje gyvena jau 10 metų ir puikiai kalba lietuviškai. "Mano integracijos procesas dar nesibaigė, tad negalima pasakyti, ar jis sėkmingas, ar ne", - LŽ sakė dar penkerius metus Lietuvos pilietybės turėsiantis laukti Rahmatas. Pabėgėlių kuratorius užsiminė, kad gimtuosius kraštus palikusių žmonių gyvenimas Lietuvoje nėra lengvas, tačiau juos priimanti šalis situaciją gali pakeisti: "Šių metų Tarptautinės pabėgėlių dienos tema - palaikyti gyvą vilties liepsnelę, kuri dega pabėgėlio širdyje. Tie, kurie išvažiuoja iš gimtosios šalies, viską praranda, bet tikisi kur nors rasti savo vietą. Padėdamos ne tik finansiškai, bet ir morališkai, priimančios valstybės tą viltį skatina".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"