TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuva perspėja: Ukraina gramzdinama į chaosą

2014 11 14 6:00
Linas Linkevičius. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Kiek aprimusi situacija Donecko ir Luhansko regionuose dėl Rusijos ir jos remiamų separatistų veiksmų vėl smarkiai kaista. Mūsų šalies diplomatai kolegoms iš Europos Sąjungos (ES) valstybių kitą savaitę Briuselyje siūlys dar labiau griežtinti sankcijas Rusijai.

Per neeilinį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį Niujorke Rusijos atžvilgiu skambėjo itin griežti žodžiai. Mūsų šalies ambasadorė Raimonda Murmokaitė pareiškė, kad konfliktas Ukrainoje nėra vidaus reikalas, ne pilietinis konfliktas ar nepatenkintų gyventojų sukilimas. Tai – Rusijos karas prieš Ukrainą, pasirinkusią europinį kelią.

Tai, kad Rusija prie sienos su Ukraina vėl telkia didžiules karines pajėgas, o į separatistų kontroliuojamas teritorijas keliauja rusų tankai, artilerija ir kita sunkioji ginkluotė, mūsų šalies politikai ir ekspertai vertina vienareikšmiškai – kaip naują konflikto eskalavimo stadiją.

Agresija auga

R. Murmokaitės teigimu, karas Ukrainoje yra „lėtas ir šliaužiantis“: dar keli pagrobtos žemės metrai, dar keli sprogimai, dar keli Rusijos tankai, dar keli žuvusieji. Ji pažymėjo, kad karą vykdo Kremliaus remiami ginkluoti separatistai, daugelis jų yra Rusijos piliečiai, o Rusija tarptautiniams stebėtojams leidžia stebėti tik du kilometrus Rusijos ir Ukrainos valstybių sienos, besitęsiančios 400 kilometrų.

R. Murmokaitė atkreipė dėmesį, kad Rusijos agresija auga ir už Ukrainos ribų. Tai iliustruoja Estijos žvalgybos pareigūno ir Ukrainos pilotės pagrobimas, oro erdvės virš Baltijos jūros, Portugalijos, Kanados, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų pažeidimai. Diplomatė paragino Rusiją liautis grasinus kaimynams, vykdyti Minsko paliaubų susitarimą, išvežti karinę įrangą ir savo karius iš Ukrainos teritorijos. „Taikus krizės Rytų Ukrainoje sprendimas yra tik Rusijos rankose“, - pabrėžė R. Murmokaitė.

Rusijos atstovas JT Saugumo Taryboje išsakytą kritiką pavadino propaganda.

Bręsta platesnio masto konfliktas

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pažymėjo, kad Rusijos pažadai ir įsipareigojimai neeskaluoti konflikto Rytų Ukrainoje skiriasi nuo realių veiksmų. Ši šalis neatitraukia savo kariuomenės nuo sienos su Ukraina, o priešingai – pajėgas tik didina. Dar daugiau neaiškumų sukėlė Rusijos elgsena dėl Vakarų nepripažįstamų rinkimų Donbase. „Fone reikėtų paminėti ir prezidento Vladimiro Putino komentarus, kai jis bando pateisinti Molotovo - Ribbentropo paktą. Tai sukuria labai didelę nepasitikėjimo atmosferą. Jeigu kas nors tikėjosi iš Rusijos kokių nors teigiamų žingsnių, metas atsibusti ir pamatyti, kas vyksta iš tikrųjų, – bręsta platesnio masto konfliktas. Reikia užkirsti tam kelią“, - teigė mūsų šalies diplomatijos vadovas.

Pasak L. Linkevičiaus, Vakarų bendruomenės atsakas į tokius veiksmus turėtų būti sankcijų Rusijai griežtinimas. Esą būtina toliau spausti Maskvą taikant veiksmingas ir reikšmingas priemones. Taip pat svarbi tolesnė politinė, finansinė, karinė parama Ukrainos vyriausybei. „Čia yra labai daug neišsemtų rezervų. Manau, jog pirmadienį Užsienio reikalų taryboje Briuselyje diskutuosime apie paramą Ukrainos vyriausybei ir tolesnį spaudimą Rusijai, kad ji pakeistų savo kursą. Siūlysime sustiprinti, sugriežtinti spaudimo priemones, šiuo atveju – sankcijas prieš asmenis, kurie atsakingi už situaciją“, - žadėjo L. Linkevičius. Jis tikisi, kad dėl to bus rastas sutarimas su kitomis ES šalimis, nes argumentai esą „mūsų pusėje“.

Būtina parama Ukrainai

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis įsitikinęs, kad Rytų Ukrainoje vyksta karas, o Rusija atakuoja naudodama ne tik hibridinio, bet ir tradicinio karo elementus: siunčia sunkiąją ginkluotę, o ja naudojasi profesionalūs rusų kariškiai.

Kodėl Minske pasirašius susitarimą dėl paliaubų situacija vėl aštrėja? A. Ažubalio manymu, Kremlius veikia pagal iš anksto parengtą planą. „Kas gi gali prognozuoti neprognozuojamus? Tačiau viena teorijų, irgi turinčių teisę gyvuoti, kad bandoma palaikyti nuolatinę įtampą tikintis, jog Vakarai pavargs ir pasakys: „Velniai griebtų, sėdam ir klausiam, ko gi tas Kremliaus veikėjas nori. Reikia baigti šitą dalyką, nes kiek galime būti aliarmo būsenos“, - svarstė parlamentaras.

A. Ažubalio nuomone, sankcijų griežtinimas – teisingas kelias siekiant sustabdyti Rusiją. Tačiau ne mažiau svarbi ir konkreti vieningos paramos Ukrainai strategija.

Sunkiai nuspėjama Rusija

Politologas Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad sunku vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kodėl vėl aštrinama situacija Rytų Ukrainoje. Pavyzdžiui, kai kurie apžvalgininkai teigia, kad tai lemia įvairių Rusijos politinių grupuočių vidinė kova. Kai laimi verslo interesus ginančios grupės, matyti daugiau konflikto deeskalacijos tendencijų. Kai viršų ima kietosios linijos šalininkai, situacija paaštrėja.

L. Kasčiūno manymu, iš Rytų Ukrainos Rusija sugebėjo sukurti savotišką šachmatų figūrą, kurią naudoja kada ir kaip nori. „Dabar matome figūrą, kuri užsiima konflikto aštrinimu, intensyvinimu. Kol kas nematome veiksmų, kad tai būtų prasiveržimas Mariupolio link, bandymas sukurti koridorių į Krymą. Matome tik ginkluotės perkėlimą, nekontroliuojamą sieną, - aiškino jis. - Vyksta naujas ginklavimosi etapas. Jis gali bet kada keistis: nurimti, pereiti į žemesnio intensyvumo konfliktą arba gali būti labiau eskaluojamas. Tokia situacija rodo taktiškai sunkiai nuspėjamus Rusijos žingsnius. Visa tai kankina ir tempia žemyn visą Ukrainą. Tai, kas vyksta, Ukrainai labai brangiai kainuoja ekonomiškai, politiškai, komplikuojasi europinė integracija.“

Anot L. Kasčiūno, Vakarai neranda adekvataus atsakymo į įvykius Ukrainoje. Rusija pajuto, kad prieš ją nukreiptos sankcijos pasiekė savotiškas ribas, kai kurios ES šalys nebenori jų griežtinti. Tai tik leidžia Maskvai dar labiau radikalizuoti situaciją. Nepaisant to, privalu kalbėti apie sankcijų griežtinimą, kuris apimtų daugiau Rusijos įmonių, sektorių, interesų grupių. „Ar sankcijos veikia? Lengva pasakyti, kad jos neveikia. Tačiau jų poveikis yra akivaizdus ir bus dar labiau matomas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu“, - tikino L. Kasčiūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"