TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvą sapnuoja tūkstančiai tremtinių vaikų

2013 02 18 6:00
A.Dumčius: "Įsitikinau, kad tremtinių vaikų nostalgija ir meilė Lietuvai yra kur kas stipresnė nei kai kurių čia gyvenančių jaunų žmonių." / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Su Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininko pavaduotoju konservatoriumi Arimantu Dumčiumi kalbame apie istorinės atminties išsaugojimą ir nūdienos nerimo ženklus.

- Sparčiai nykstant atminties ženklams ir gyviesiems įvykių liudininkams, istorinę atmintį liečiančios problemos darosi vis aštresnės. Kas šiuo metu kelia didžiausią nerimą?

- Nukentėjusiųjų nuo sovietų okupacijos statusą Lietuvoje turi beveik 100 tūkst. žmonių. Pirmiausia, gindami jų teises privalome atkurti sumažintas valstybines pensijas ir žmonėms grąžinti tai, kas iš jų buvo atimta per pastaruosius ketverius metus. XV vyriausybė buvo numačiusi tam reikalingas lėšas, tačiau dabar jos naudojamos minimaliam darbo užmokesčiui didinti.

Taip pat būtina sutvarkyti istorinio paveldo registrą. Lietuvoje vis dar neįregistruota daugiau kaip pusė paminklų, istorinių vietų. Keliolika savarankiška iniciatyva įsteigtų tremtinių muziejų veikia be oficialaus statuso. Nuolatinis dėmesys ir tobulinimas reikalingas nukentėjusiųjų nuo okupacijos teisinį statusą įtvirtinantiems įstatymams. Nuolat atsiranda naujų šio statuso siekiančių grupių, pavyzdžiui, žydų tautybės asmenų gelbėtojai holokausto metu.

Ne mažiau svarbūs pokyčiai reikalingi šalies švietimo sistemoje, nes moksleiviams ne visada tiksliai perduodamos žinios apie patirtas represijas. Esame priversti nuolat ginti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kuriam norima mažinti finansavimą, neatsižvelgiant į jo istorinės atminties išsaugojimo nuopelnus. Buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje baigia sunykti netvarkomos tremtinių kapinės. Keliolika metų nesėkmingai vyksta derybos su Rusijos Federacija dėl kapaviečių priežiūros. Seniai įstrigo derybos dėl sovietų okupacijos atlyginimo klausimo. Sunkiai skinasi kelią specialaus atašė, atsakingo už tremtinių kapinių priežiūrą, etato įteisinimas Lietuvos ambasadoje Maskvoje. Nereikia pamiršti ir tremtinių palikuonių pastangų grįžti į jų tėvų gimtinę.

- Su kokiomis problemomis susiduria į Lietuvą grįžti norintys žmonės? Kas jie ir kiek jų yra?

- Privalome tęsti tremtinių palikuonių iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos grįžimo ir integracijos Lietuvoje programą. Tai jaunos šeimos, tremtinių vaikai ir net vaikaičiai. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo grįžo apie 2 tūkst. jaunų žmonių, jie čia sėkmingai integravosi, išmoko kalbą ir įgijo profesiją. Tačiau apsilankius Altajuje ir Jakutijoje, susitikus su ten gyvenančių tremtinių palikuonimis, kurie veikia aktyviose organizacijose, o jų skaičius siekia 5 tūkst., aiškėja, kad grįžti trokšta dar apie 1500 žmonių. Tačiau mes, įsipareigoję juos aprūpinti gyvenamąja vieta, jau esame skolingi tiems, kurie grįžo. Tad kokių lėšų gali prireikti norint pasirūpinti visais norinčiaisiais grįžti, reikės suskaičiuoti per šiuos metus. Džiugu bent tai, kad mums pavyko pratęsti šią programą iki 2016 metų, nes ji jau buvo sustabdyta 2009-aisiais.

- Tačiau kas traukia žmones, galbūt nė karto nesilankiusius Lietuvoje, palikti savo namus ir integruotis į jiems nepažįstamą visuomenę?

- Tai yra tremtinių vaikai, auginti lietuviška dvasia. Įsitikinau, kad jų nostalgija ir meilė Lietuvai yra kur kas stipresnė nei kai kurių čia gyvenančių jaunų žmonių. Jie nenori atvykę čia pasukti į Vakarus. Jų tikslas - grįžti ten, iš kur buvo prievarta išvežti jų tėvai. Į mūsų valstybę jie žiūri kaip į svajonių šalį. Pagal anksčiau galiojusią tvarką buvome įsipareigoję grįžusiuosius aprūpinti gyvenamąja vieta. Dabar jiems sudarytos lengvatinės būsto įsigijimo galimybės. Žinoma, prie to prisidedama ne tik valstybės biudžeto, tačiau ir Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau, be finansinių klausimų, susiduriama ir su statuso pripažinimo sunkumais, nes kai kuriems nebeįmanoma atgauti kadaise dingusių dokumentų, įrodančių jų kilmę.

- Sparčiai nykstantys gyvieji šių įvykių liudininkai apgailestauja, kad vis garsiau girdėti balsai tų, kurie ragina primiršti praeities nuoskaudas.

- Bandoma išskirti dvi dideles grupes. Viena pusė sako, kad nuo represijų nukentėję žmonės, praradę savo šeimas, artimuosius, visą turtą ir pagaliau gyvenimus, yra nukentėję kur kas labiau. Kiti atkerta, kad sunku buvo visiems, ir privalo būti visiška lygybė. Toks kiršinimas oponentams labai naudingas.

- Tačiau galbūt galite prisiminti ir tai, kas džiugina bei suteikia vilties?

- Ypač džiugina tai, kad visuomenėje vis labiau įsigali tolerancija. Didėja tarpusavio supratimas ir atsiranda draugiškas dialogas. Žmonės įsitikina, kad tai įvykiai, supriešinę žmones. Svarbiausia, kad toliau tęstųsi susikalbėjimas, tuomet ir įsisenėjusių problemų reikalai pakryps į gerąją pusę.

Seimo narį kalbino TADAS VALANČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"