Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Lietuva sistemas NASAMS gaus iki 2020-ųjų

 
2016 10 21 14:50
konsgsberg.com nuotrauka

Iš Norvegijos perkamos vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos NASAMS Lietuvai bus perduotos iki 2020 metų už kiek daugiau nei 100 mln. eurų, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Šią savaitę jos ir Norvegijos gynybos ministerijos atstovai pasirašė techninį susitarimą dėl NASAMS sistemų komponentų ir raketų įsigijimo iš norvegų kariuomenės.

Susitarime apibrėžtos sąlygos ir šalių atsakomybės dėl NASAMS komponentų pirkimo ir pardavimo bei paramos, kurią Norvegija teiks Lietuvai vystant vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumus.

„Mes dabar įsigijame Norvegijos kariuomenės perteklinę įrangą ir ją modernizuojame. Tai bus ne pirma ir ne antra NASAMS versija, nes po modernizacijos tai bus NASAMS 3, pati naujausia modifikacija“, – BNS penktadienį sakė Krašto apsaugos ministerijos pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius pulkininkas Darius Užkuraitis.

Tęsdama vidutinio nuotolio oro gynybos projektą, vėliau ministerija įsigys kitus NASAMS sistemos komponentus – radarus ir ugnies valdymo centrus. Vėliau visi komponentai bus integruojami į vieningą sistemą, gebančią vykdyti oro gynybos užduotis: stebėti ir kontroliuoti oro erdvę, įspėti antžeminius padalinius apie oro grėsmę ir, esant būtinybei, naikinti taikinius.

Pasak D.Užkuraičio, radarus ir ugnies valdymo centrus Lietuva įsigis iš juos gaminančios bendrovės „Kongsberg“, o ne Norvegijos kariuomenės. Pulkininkas teigė, kad ši bendrovė ir modernizuos iš norvegų kariuomenės Lietuvos įsigijamas sistemas.

Jomis bus aprūpintos dvi Oro gynybos bataliono baterijos – kuopų atitikmenys. Tai neleis virš Lietuvos įkurti vadinamosios neskraidymo zonos, o sistemos bus dislokuojamos prioritetiniuose rajonuose, kuriuos nustatys kariuomenės vadovybė.

„Jų dislokavimas yra operacinio sumanymo dalis ir kariuomenės vadas, turėdamas tokį instrumentą, nuspręs, kokį rajoną, kokius objektus jam reikės apsaugoti pirmiausia“, – sakė D.Užkuraitis.

Anksčiau skelbta, kad vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos projektas gali būti bendrai vystomas visose trijose Baltijos šalyse. Pulkininkas teigė, kad nors jos nevykdys bendro NASAMS įsigijimo, galimybėmis pirkti šias sistemas domisi ir Latvija bei Estija.

„Latviai tikrai derasi su norvegais. Nedaroma šio įsigijimo kaip vieno projekto, tačiau koordinaciją vykdome ir galbūt ir Latvija neužilgo paskelbs apie savo ketinimus. (...) Estija labai domisi šiuo projektu, dabartinėje finansinėje perspektyvoje jie sakė, kad nėra pasiruošę realizuoti projekto, tačiau svarstant prioritetus ateityje toks arba panašus projektas yra vienas iš kandidatų, kur gali būti nukreiptos investicijos“, – kalbėjo D.Užkuraitis.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi tik artimojo nuotolio priešlėktuvines sistemas, todėl įsigijus vidutinio nuotolio sistemas kariai priešininko lėktuvus galėtų pasiekti kelis kartus toliau.

Lietuva daugiau ginkluotės įsigija ir gynybos biudžetą didina reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"