TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuva skaičiuoja svetur atsidūrusias vertybes

2016 07 16 6:00
1985 metais San Paule pastatyta statula „Laisvė“ – Kauno Karo muziejaus sodelyje esančio skulptoriaus Juozo Zikaro paminklo kopija. Lietuvos generalinio konsulato San Paule nuotraukos

Susirūpinta užsienyje esančio Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo apskaita. Kultūros ministras Šarūnas Birutis mano, kad mūsų šaliai reikia žengti dar toliau – vietoj pavienių iniciatyvų užsiimti kryptingu darbu ir įsteigti specializuotą kultūros vertybių paieškomis užsiimančią instituciją.

Lietuva iki šiol neturi mūsų valstybei reikšmingo kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašo. Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK) kreipėsi į įvairias šalies institucijas, diplomatines atstovybes ir lietuvių bendruomenes užsienyje prašydama suteikti turimos medžiagos ar informacijos apie svetur esantį Lietuvai svarbų paveldą.

Sulaukė žinių iš ambasadų

VKPK pirmininkės Evelinos Karalevičienės teigimu, pagal teisės aktus, priimtus 2003–2005 metais, Lietuvai reikšmingų kultūros objektų paiešką, grąžinimą ir pristatymą koordinuoja Kultūros ministerija, o organizuoja Kultūros paveldo departamentas. „Nepaisant to iki šiol nebuvo paskirtas tokios funkcijos vykdytojas. Tai gali paaiškinti, kodėl vis dar nėra atliekama užsienyje esančių Lietuvai reikšmingų kultūros paveldo objektų apskaita“, – aiškino ji.

1978 metais San Paule įsteigta vasarvietė „Lituanika“.

VKPK, norėdama gauti pradinę medžiagą apie tokias kultūros vertybes, jų imtį ir pobūdį, kreipėsi į Lietuvos archyvus, Užsienio reikalų ministeriją, mūsų šalies atstovybes ir lietuvių bendruomenes užsienyje, taip pat į Lietuvos istorijos institutą, Lietuvos muziejų asociaciją, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką, Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos institutą, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutą bei Filosofijos ir kultūrologijos katedrą. „Komisija sulaukė operatyvios pagalbos ir medžiagos iš Lietuvos ambasadų Danijoje, Suomijoje, Brazilijoje, Kinijoje, Vokietijos ir Estijos lietuvių bendruomenių“, – sakė E. Karalevičienė.

Pavyzdžiui, Lietuvos generalinis konsulatas San Paule nurodė keturis mūsų šaliai reikšmingus objektus viename didžiausių Brazilijos miestų. Tarp jų – 1936 metais pastatyta Šv. Juozapo bažnyčia, priklausanti Brazilijos lietuvių katalikų bendruomenei, 1978 metais įsteigta vasarvietė „Lituanika“, 1985-aisiais pastatyta statula „Laisvė“ – Kauno karo muziejaus sodelyje esančio skulptoriaus Juozo Zikaro paminklo kopija. Kilnojamojo paveldo sąraše – Brazilijos lietuvių sąjungos bibliotekos archyvai, pirmasis žurnalo „Mūsų Lietuva“ numeris, išleistas 1948 metais, ir kita.

Siūlo sekti Lenkijos pavyzdžiu

Kultūros ministerija yra sukūrusi Lietuvai reikšmingų kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių užsienyje, sąvado informacinę sistemą. Jos paskirtis – leisti visiems asmenims, svetur vykdantiems kultūros vertybių paiešką, surastą informaciją kaupti visiems prieinamoje vienoje vietoje. Tačiau ši sistema yra pildoma ministerijos finansuotų kultūros vertybių paieškos projektų vykdymo metu gautais duomenimis. Kadangi tokios veiklos paraiškų ir finansuotų projektų nedaug, informacijos sistemoje taip pat maža.

Kultūros ministras Š. Birutis mano, kad Lietuvoje būtina įsteigti specializuotą kultūros vertybių paieškomis užsiimančią instituciją, analogišką esančioms užsienio valstybėse, pavyzdžiui, Lenkijoje. „Šiuo metu vienintelis galimas informacijos apie išvežtas kultūros vertybes šaltinis – visuomenės ar atskirų muziejų, mokslo įstaigų iniciatyva rengiamos paieškos. Jų vykdytojai kasmet gali kreiptis į Kultūros ministeriją dėl dalinio finansavimo“, – teigė kultūros ministro patarėja Dalia Vencevičienė.

Gausiai „nukraujavome“

Istorikas Zigmantas Kiaupa „Lietuvos žinioms“ yra minėjęs, kad neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek mūsų šalies kultūrinio paveldo esama užsienyje. Iš tiesų netekome daugybės vertybių. Nekilnojamojo Lietuvos kultūros paveldo kituose kraštuose liko mažėjant mūsų valstybės teritorijai. Tarp užsienyje esančių kilnojamųjų mūsų šalies kultūros vertybių – knygos, paveikslai, rankraščiai, svarbūs dokumentai, kiti brangūs daiktai. Dalį jų į svečius kraštus išvežė savininkai, dalis ten pateko kaip dovanos.

Daug mūsų valstybės kultūros paveldo buvo išgrobstyta karų, okupacijų metais. Pirmoji didesnė vertybių išvežimo banga persirito XVII amžiuje, kai didžiąją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalį užėmė Rusijos imperija. Vėliau nemažai jų iš mūsų šalies į Rytų kaimynę išgabenta po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Pasak Z. Kiaupos, tada netekome ir Lietuvos metrikos – archyvo, kuriam priskiriami visi nuo XIV amžiaus pabaigos iki 1794 metų Lietuvos didžiojo kunigaikščio raštinėje saugoti dokumentai.

„Nukraujavome“ ir po sukilimų. Bausdama lietuvius už nepaklusnumą caro valdžia konfiskuodavo sukilėlių turtą, taip pat jų turėtus meno kūrinius, dokumentų archyvus. Po 1831 metų sukilimo uždarius Vilniaus universitetą į Rusiją buvo išvežta tūkstančiai šios Alma mater bibliotekos knygų, taip pat unikalus rektoriaus skeptras, universiteto antspaudas. Numalšinusi 1863 metų sukilimą carinė valdžia uždarė Vilniuje veikusius muziejus, o juose saugotus daiktus išvežė į Maskvą ir Sankt Peterburgą. Pasaulinių karų metais dalis mūsų kultūros vertybių atsidūrė Rusijoje ir Vokietijoje.

Atsisakė kategoriškos retorikos

Ar Lietuva gali tikėtis atgauti jai reikšmingą paveldą? Anot D. Vencevičienės, pagal tarptautinius susitarimus, politiniu ar teisminiu būdu susigrąžinti vertybes galima tik turint konkrečių įrodymų, kaip vertybė iškeliavo: teisėtai – parduodant, paveldint, dovanojant ir pan. ar buvo pagrobta.

„Dėl to, siekiant išvengti išankstinės negatyvios užsienio visuomenės reakcijos, Lietuvos teisės aktuose vartojama sąvoka „Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas, esantis užsienyje“. Kategoriška retorika svetur randamų kultūros vertybių atžvilgiu gali pakenkti Lietuvos ir užsienio muziejų bendradarbiavimui rengiant iš užsienio atvežamų kultūros vertybių, susijusių su Lietuva ir jos istorija, parodas“, – paaiškino D. Vencevičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"