TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuva sutaupė patriotizmo sąskaita

2014 06 13 6:00
Leonidas Donskis Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nuo 2006-ųjų gyvavusi Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa, kuria siekta žadinti tautinį ir pilietinį Lietuvos gyventojų solidarumą, buvo tyliai likviduota baigiantis centro dešiniųjų Vyriausybės kadencijai. Diržus patriotizmo skatinimui užveržę politikai reikiamų lėšų dabar ragina rasti dabartinį ministrų kabinetą.

Po ilgų diskusijų 2006 metais patvirtinta programa pagal tuometį Seimo nutarimą siekta, remiantis šiuolaikinėmis švietimo, kultūros, mokslo ir žiniasklaidos galimybėmis, sukurti palankias sąlygas Lietuvos, taip pat ir užsienio lietuvių, vaikų, jaunimo bei suaugusiųjų pilietiniam ir tautiniam ugdymui, visuomenės pilietinei ir tautinei raiškai.

Programos koordinavimas buvo patikėtas dabar jau panaikintam Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui, veikusiam prie Vyriausybės, o įgyvendinimas - Švietimo ir mokslo (ŠMM), Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijoms ir Lietuvos archyvų departamentui. Jau pirmaisiais metais jos startui Vyriausybė atseikėjo 8 mln. litų. Panašios sumos skirtos ir toliau iki 2009 metų, kai valdantieji lėšas patriotizmui ugdyti drastiškai apkarpėi, savo sprendimą grįsdami užklupusia ekonomikos krize.

Liberalo Gintaro Steponavičiaus vadovauta ŠMM patriotizmo skatinimui užveržė diržą, programai teskirdama 100 tūkst. litų. 2012 metais priimtas viešai neskelbtas sprendimas Pilietinio ir tautinio ugdymo programą laikyti baigta.

„Jei programa nebevykdoma, man būtų labai įdomu, kas už tai prisiims atsakomybę? Kas tai padarė ir kieno pavardės turėtų būti minimos? Kokie švietimo ekspertai, kokie politikai ėmėsi autoritetingai pareikšti, kad to nereikia? Ypač suvokiant, kas vyksta dabar, kai pilietinė visuomenė Lietuvai aktuali kaip niekada per 24-erius metus“, - stebėjosi kadenciją baigiantis europarlamentaras profesorius Leonidas Donskis.

A. Kubilius neužtarė

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovas, buvęs Seimo narys Povilas Jakučionis, nuolat rūpinęsis programos gyvavimu, sakė jos vykdymo būtinybe įtikinėjęs ir ankstesnį premjerą Andrių Kubilių, ir dabar Vyriausybei vadovaujantį Algirdą Butkevičių.

Povilas Jakučionis

„Anas premjeras teisinosi krize, būtinybe taupyti. Be to, ŠMM nepalankiai žvelgė į tą programą. Iš tikrųjų gaila, kad ji nutraukta dirbant konservatorių Vyriausybei. Buvome labai nepatenkinti, kai A. Kubilius neprieštaravo tokiems dalykams, leido ministrams elgtis ministerijose taip, kaip juos delegavusios partijos rodė. Beje, panašiai yra ir dabartinėje koalicinėje Vyriausybėje: švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį net keliskart kvietėme į mūsų visuomeninės tarybos prie Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos posėdžius. Nė karto neatėjo nei ministras, nei jo įgaliotas viceministras - buvo atsiunčiami paprasti specialistai, negalintys nieko spręsti“, - kalbėjo P. Jakučionis.

Jo teigimu, politinių kalinių ir tremtinių organizacijos patriotizmui ugdyti šiek tiek pinigų dabar gauna pagal tais pačiais 2012 metais, kai buvo nutraukta minėta programa, premjero A. Kubiliaus siūlymu patvirtintą Istorinės atminties puoselėjimo programą. Jai įgyvendinti apraše numatyta kasmet, nuo 2013 iki 2015 metų, skirti po 12,730 mln. litų. Tačiau iš šios milžiniškos sumos tam, kad būtų „deramai paminėtos ir įamžintos Lietuvos istorijai ir kultūrai svarbios datos ir įvykiai“, numatyta paskirstyti vos po 230 tūkst. litų, o realiai pilietiškumą ir tautiškumą skatinančiai veiklai tenka vos po 50-70 tūkst. litų kasmet.

„Mūsų, visų pasipriešinimo dalyvių, manymu, patriotinio ir tautinio ugdymo programa – ne poreikis, bet būtinybė. Bet matant, koks finansavimas skiriamas jai įgyvendinti, tampa aišku, koks yra požiūris“, - apgailestavo P. Jakučionis.

Kliovėsi europiniais fondais

Buvęs švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius neslėpė, kad finansavimas Pilietinio ir tautinio ugdymo programai, atėjus krizei, iš tiesų buvo sumažintas, tačiau, jo teigimu, nemenkos lėšos pilietiškumui skatinti esą buvo skiriamos iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų.

„Teiginys, kad man vadovaujant ministerijai programa buvo nutraukta, neatitinka tikrovės. Jeigu traktuotume, kad ji vykdyta iš valstybės biudžeto lėšų, tai finansavimo nebuvo, bet iš ES struktūrinių fondų šiems tikslams tikrai buvo skirtas ne vienas milijonas. Ir nevyriausybinės organizacijos buvo įtrauktos, ir projektas „Tūkstantmečio vaikai“, kaip pilietiškumą stiprinantis, vykdytas, ir kita“, - kalbėjo jis.

G. Steponavičiaus argumentams prieštaravo Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas. „Programos finansavimas buvo nutrauktas jau 2009 metais - kaip pranešta, dėl ištikusios ekonomikos krizės, taupant lėšas. Šiemet, kiek žinau, ŠMM programą su minimaliomis lėšomis atkūrė“, - sakė jis.

Projektams - pusė milijono

Kaip LŽ informavo ŠMM Komunikacijos skyrius, Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa laikoma pasibaigusia 2012 metais. Nuo šių metų įgyvendinami pilietinio, tautinio ir lituanistinio ugdymo projektai, atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo ministerijos darbo plano priemones ir įvairius Seimo ar Vyriausybės nutarimus dėl tam tikrų metų paskelbimo (Kristijono Donelaičio, Muziejų, Tarmių, Oršos mūšio ir panašiai). Projektams įgyvendinti šįmet skirta 450 tūkst. litų.

Savo ruožtu 9-10 klasių mokiniams dėstomas pilietinis ugdymas. „Tačiau mokinių pilietiškumas, pilietinė kompetancija ugdoma ne tik per šio dalyko pamokas. Mokiniai skatinami pažinti ir suprasti tautos kultūrą, perimti jos tradicijas, įgyti brandžią tautinę ir pilietinę savimonę. Ugdymo prioritetus atspindi ir popamokinė veikla, mokyklos savo veiklos planuose kasmet numato patriotinių renginių, į kuriuos įtraukia ir vietos bendruomenės narius. Įvairius pilietinio, patriotinio pobūdžio projektus įgyvendina kitos valstybės institucijos. Pavyzdžiui, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras kasmet įgyvendina įvairius pilietinio, tautinio ir lituanistinio ugdymo projektus“, - nurodė ŠMM atstovai.

Skirtų dėmesio

G. Steponavičius tvirtino, kad šiuo metu, kai krizė jau baigėsi, o šalies ekonomika auga, Vyriausybė turėtų labai aiškiai pareikšti savo nuomonę dėl galimybių atkurti Pilietinio ir tautinio ugdymo programos vykdymą. „Bet kuriuo atveju mokyklos pilietiškumo ugdymo požiūriu turėtų būti atviresnės visuomenei, reikėtų daugiau įvairių diskusijų, kad ugdymas vyktų ne tik per šventes ir vėliavos pakėlimo ceremonijas. Pilietinio ugdymo reikia, ir dabartinės Vyriausybės vietoje tam skirčiau dėmesio ir finansų“, - aiškino buvęs ministras.

Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Vytautas Saulis sakė sulaukęs Pilietinio ir tautinio ugdymo programos vykdymą koordinavusių specialistų prašymų, kad politikai šiai problemai būtų dėmesingesni.

„Mes, Seimo nariai, turime pasirūpinti programos įgyvendinimu ir, svarstydami kitų metų biudžetą, numatyti daugiau lėšų jai vykdyti. Ta programa yra labai reikalinga: būkime atviri, tautinio ugdymo Lietuvoje šiandien labai trūksta“, - aiškino V. Saulis.

Lėšos, skirtos Pilietinio ir tautinio ugdymo programai įgyvendinti

Metai~Suma (Lt)

2007~8 mln.

2008~8 mln.

2009~4,5 mln.

2010~100 tūkst.

2011~480 tūkst.

2012~410 tūkst.

2013~-

2014~450 tūkst.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"