Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuva tapo bandymų poligonu

 
2017 07 15 11:00
Kibernetinių atakų skaičius Lietuvoje vis auga ir, kaip prognozuojama, toliau didės.
Kibernetinių atakų skaičius Lietuvoje vis auga ir, kaip prognozuojama, toliau didės. Reuters/Scanpix nuotrauka

Mūsų šalies kibernetinėje erdvėje daugėja atakų ir užsienio valstybių žvalgybinių veiksmų, nukreiptų prieš strateginius objektus, valstybines institucijas ar įmones. Aiškinama, kad tapome bandymų poligonu, kuriame išbandomi naujausi ginklai, vėliau jie naudojami kitose valstybėse.

Lietuva patiria tūkstančius kibernetinių atakų. Jų skaičius vis auga ir, kaip prognozuojama, toliau didės. Nors apie šią problemą kalbama daug, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) konstatuoja, kad kibernetinio saugumo lygis mūsų šalyje yra nepatenkinamas.

Ieško spragų sistemose

Kaip sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza, kibernetinėje erdvėje esame ne tik puolami, bet ir aktyviai žvalgomi – ieškoma, ar nėra spragų mūsų karinių objektų, valstybinio sektoriaus institucijų tinkluose.

Aiškindamas, kodėl daugėja kibernetinių atakų, jis teigė, kad tai lemia keli pagrindiniai dalykai. Visų pirma didėja pajėgumai aptikti bandymų jas vykdyti, todėl jų ir užfiksuojama daugiau. „Priėmus ir visiškai suformavus Lietuvoje kibernetinę teisinę bazę, įsigaliojo ypatingos svarbos infrastruktūros sąrašas, dėl to atsirado pagrindas diegti specialią techninę įrangą ir dar plačiau matyti tai, kas vyksta, todėl užfiksuojame dar daugiau kibernetinių atakų“, – tvirtino E. Kerza.

Padidėjusias grėsmes kibernetinėje erdvėje mūsų šalis jaučia ir dėl geopolitinės situacijos. „Esame bandymų poligonas. Sakykime, kitos šalys, turėdamos ne tokius įtemptus santykius su kaimynais iš Rytų, nėra tokios įdomios. Tuo metu Ukraina ir mes esame tos šalys, kuriose išbandomi naujausi ginklai, ir vėliau tie sustyguoti žvalgybiniai įrankiai jau naudojami kitose valstybėse“, – pažymėjo krašto apsaugos viceministras.

Puola naudodamiesi sąjungininkų sistemomis

Dažniausiai programišiai taikosi į mūsų šalies karinius objektus, energetikos sektorių. „Tačiau čia reikėtų labai atsakingai pasakyti, kad taip, jie vykdo veiklą, taip, bando, tačiau nėra užfiksuotų ar nustatytų jokių pažeidimų“, – akcentavo E. Kerza. Taip pat jis pridūrė, kad pastaruoju metu vėl pamažu aktyvėja kibernetinės atakos prieš vyriausybines institucijas.

Pagrindinis jų tikslas yra informacijos vagystė: užšifruoti ir išsiųsti tinkluose, kompiuteriuose esančius duomenis.

„Tada jie ją analizuoja, žino, ką šalis veikia, kokios yra jos pozicijos, ką ketina daryti, su kuo bendradarbiauti, ir atitinkamai gali rengti savo informacinės propagandos kampanijas“, – sakė viceministras. Be to, kibernetinių atakų metu mėginama sutrikdyti elektronines, bankinių mokėjimų sistemas, testuojami mūsų tinklų pajėgumai.

Praėjusių metų Nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje teigiama, kad Lietuvos interneto erdvė žvalgoma iš įvairių pasaulio šalių. Dažniausiai fiksuojamos valstybės – Jungtinė Karalystė, Rusija, Kinija, Kanada, Singapūras, Nyderlandai, Vokietija ir kt.

Edvinas Kerza: „Ukraina ir mes, Lietuva, esame tos šalys, kuriose išbandomi naujausi ginklai, ir vėliau tie sustyguoti žvalgybiniai įrankiai naudojami kitose valstybėse.“

Tai, kad kibernetinė žvalgyba ar atakos vykdomos iš valstybių – mūsų sąjungininkių, neturėtų stebinti. Pasak E. Kerzos, priešininkai naudojasi mums draugiškų šalių informacinėmis sistemomis, tinklais. Taip pat naudojantis Lietuvos infrastruktūra vykdomas kibernetinis chuliganizmas prieš mūsų sąjungininkus. „Antras dalykas, ką labai aiškiai pasakome, – už to slypi labai konkrečios tiek žvalgybos tarnybos, tiek grupuotės, kurios ir vykdo tą veiklą. Jos yra iš Rusijos“, – pabrėžė viceministras.

Įtariamuosius dėl kai kurių kibernetinių atakų pavyksta nustatyti. Pavyzdžiui, praėjusių metų kibernetinės atakos prieš Seimą byla pasiekė teismą. E. Kerza pasakojo, kad surinkti įrodymai, nustatyti įtariamieji, ir teismas sprendžia dėl bausmės jiems.

Alfredo Pliadžio nuotrauka
Alfredo Pliadžio nuotrauka

Atakuojami kasdien

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako manymu, kibernetinės atakos yra labai rimta problema tiek mūsų šaliai, tiek kitoms valstybėms.

„Tai yra šiuolaikinis iššūkis. Labai daug viešųjų paslaugų ir apskritai gyvenimas keliasi į kibernetinę erdvę. Dėl to joje reikia tam tikrų apsaugos priemonių. Atsiranda naujos nusikalstamumo formos, tam tikra agresija, pasireiškianti kibernetinėmis atakomis. Mūsų šalis, nėra ko slėpti, kiekvieną dieną patiria tūkstančius kibernetinių atakų“, – pabrėžė jis.

V. Bakas išskyrė kelias kibernetinių atakų formas, kai taikomasi į žmonių, įmonių duomenis elektroninėje erdvėje (pavyzdžiui, nesenas atvejis, kai iš vienos grožio klinikos Lietuvoje pavogti duomenys) ir su nacionaliniu saugumu susijusius išpuolius. Būtent pastarojo tipo kibernetinių atakų patiriame, nes esame šalis, sauganti Europos Sąjungos ir NATO išorės sieną, mūsų santykiai su kai kuriais Rytų kaimynais yra labai sudėtingi.

Vytautas Bakas: „Kibernetinių atakų patiriame, nes esame šalis, sauganti Europos Sąjungos ir NATO išorės sieną, mūsų santykiai su kai kuriais Rytų kaimynais yra labai sudėtingi.“

V. Bako teigimu, pastaruoju metu kibernetinio saugumo srityje mūsų šalis padarė nemažą pažangą, mūsų teisinė sistema yra neblogai sutvarkyta. Nemažai šią sritį stiprinančių sprendimų, pasak politiko, numatyta priimti ir per Seimo rudens sesiją.

Saugumo lygis nepatenkinamas

Kaip rodo 2016 metų nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaita, pernai Lietuvoje įvyko keliolika rezonansinių kibernetinių išpuolių. NKSC fiksavo 3 kartus daugiau nei 2015 metais standartinėmis priemonėmis neaptinkamų kibernetinių incidentų organizacijų kompiuterių tinkluose, net 5 kartus suintensyvėjusią tinklų išorinio perimetro kibernetinę žvalgybą ir išaugusias grėsmes, susijusias su kompiuterių naudotojų apsilankymais žalingą kodą platinančiose užvaldytose interneto svetainėse.

Didžioji dauguma incidentų kilo dėl elementarios kibernetinės higienos nesilaikymo, vadybos ir saugos standartų ar gerosios pasaulyje pripažintos praktikos bei naujai išleistų kibernetinio saugumo klausimus apibrėžiančių teisės aktų nesilaikymo. Ataskaitoje nurodoma, kad kaip ir 2015 metais, tik pavienės didelės organizacijos turėjo tinkamus ir pakankamus pajėgumus, galinčius valdyti kibernetiniam saugumui kylančias grėsmes.

Alinos Ožič nuotrauka
Alinos Ožič nuotrauka

Praėjusiais metais Lietuvoje vyko daug elektroninių paslaugų trikdymo kibernetinių atakų. Iš pirmo žvilgsnio vertinant tai atrodė kaip įprastinis svetainių pasiekiamumo trikdymas, tačiau NKSC, remdamasis įvairiais požiūriais, tai įvertino kaip specifinę Lietuvos elektroninių ryšių tinklų infrastruktūros atsparumo žvalgybą rengiantis didesnio masto kibernetinėms operacijoms.

2016 metais NKSC savo stebimoje Lietuvos kibernetinės erdvės dalyje aptiko kelis kompiuterių užkrėtimo specializuota šnipinėjimui naudojamos programinės įrangos atvejus, siejamus su užsienio valstybių žvalgybos tarnybomis ir joms dirbančioms stipriomis bei gerai finansuojamomis programišių grupėmis.

NKSC manymu, kibernetinio saugumo lygis Lietuvoje yra nepatenkinamas. Prognozuojama, kad kibernetinių incidentų nemažės, o tikslinių atakų skaičius didės. Ypač nerimą kelia pastebimas kibernetinių išpuolių sukeliamas didėjantis efektas fizinėje plotmėje, kai paveikiami pramoniniai procesai, nuo kurių priklauso gyventojų kasdienė veikla ir ūkio subjektų teikiamos paslaugos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"