TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuva taps prestižinių mugių viešnia

2015 03 21 6:00
Mugės organizatorių nuotrauka

Artimiausiais metais mūsų šalis viešnios teisėmis planuoja dalyvauti prestižinėse Leipcigo ir Londono knygų mugėse. Skaičiuojama, kad tam prireiks apie 1,2 mln. eurų.

Kovo pradžioje Vokietijoje viešėjęs kultūros ministras Šarūnas Birutis pasirašė ketinimų protokolą dėl Lietuvos, kaip pagrindinės viešnios Leipcigo knygų mugėje 2017 metais. Kitąmet tikimasi pasiekti galutinį susitarimą ir dėl mūsų šalies kartu su Latvija bei Estija dalyvavimo 2018 metų Londono knygų mugėje.

Tikimasi, kad dalyvavimas reikšminguose renginiuose paskatins lietuvių literatūros vertimą į vokiečių ir anglų kalbas, užsienio leidėjų susidomėjimą mūsų autorių kūryba ir taip leis mūsų šalį pristatyti platesnei auditorijai.

Kurs įdomius naratyvus

Kultūros ministro patarėja Dalia Vencevičienė pasakojo, kad Leipcigo knygų mugė – visuomenei atviras renginys, joje bei mugę lydinčiame festivalyje „Leipzig liest“ („Leipcigas skaito“) apsilanko daugiau nei 175 tūkst. lankytojų, 53 tūkst. jų mugėje lankosi verslo reikalais, 29 tūkst. yra pedagogai - mokytojai, dėstytojai. „Visi šie sluoksniai yra mūsų tikslinė auditorija siekiant ją supažindinti su šiuolaikine Lietuvos literatūra ir kultūra. Tokie didesni projektai taip pat suteikia galimybę sutelkti pajėgas įdomesniems naratyvams apie Lietuvą kurti ir skleisti“, - aiškino ji.

Panašių tikslų siekiama ir Londono knygų mugėje. D. Vencevičienės teigimu, vertimai į anglų kalbą itin svarbūs pasiekiant ne tik Didžiosios Britanijos, bet ir platesnę tarptautinę auditoriją. Deja, jų turime ne tiek daug, didžioji dalis jų išleista JAV. „Pasiekti anglakalbę rinką - nelengva užduotis, iš labiau sutelkto prisistatymo tikimės didesnio šios šalies leidėjų, kitų leidybos profesionalų ir skaitančios publikos dėmesio Lietuvos kultūrai. 2018 metais taip pat švęsime visų trijų Baltijos valstybių moderniosios istorijos 100-metį, tad šis projektas bus vienas svarbesnių trijų Baltijos šalių prisistatymo užsienio auditorijai projektų, juo bandysime siekti ir bendrų tikslų – būti matomi ir girdimi, kalbėti apie mūsų valstybių istoriją, dabartį ir ateitį“, - pažymėjo ji.

Pristatys kūrėjus ir paveldą

Leipcigo ir Londono knygų mugėse ketinama pristatyti lietuvių literatūros kūrėjus, vertėjus, iliustruotojus, knygos meną, naujausius technologinius sprendimus, susijusius su elektronine knyga, edukacinę literatūrą, taip pat šiuolaikinį meną, kultūros paveldą, istoriją.

Pasak D. Vencevičienės, dalyvavimas tokiuose renginiuose kaip Leipcigo ir Londono knygų mugės suteikia galimybę reikšmingesniam mūsų literatūros ir kultūros postūmiui į užsienio rinkas, siekiant ilgalaikio bendradarbiavimo ir realaus eksporto. Be to, apgalvotai naudojantis šios veiklos rezultatais galima siekti platesnio Lietuvos, kaip kūrybingos šalies, pristatymo.

D. Vencevičienė sakė, kad paprastai tokiems projektams galima planuoti profesionalesnę ir labiau apgalvotą viešųjų ryšių kampaniją, leidybos profesionalų, žurnalistų vizitus, ilgalaikes kūrybines rezidencijas, tai paprastai turi itin pozityvų efektą skleidžiant žinią apie Lietuvą. „Ši žinia yra grindžiama įdomesniais realiais pasakojimais, o ne tuščiais šūkiais. Tai, mūsų manymu, yra labai svarbu, ir kultūra, siekiant įdomiai ir prasmingai pristatyti šalį, yra svarbiausia. Tokių didesnių prisistatymų metu išleisti leidiniai tampa svarbia informacine medžiaga apie mūsų šalies kultūrą, literatūrą ir peržengia konkretaus projekto ribas“, - tikino ji.

Ryškiausias prisistatymas – Frankfurte

D. Vencevičienė pažymėjo, kad Lietuvos prisistatymo šiose knygų mugėse kokybė, įvairovė, matomumas priklausys nuo biudžeto, kurį bus sugebėta pritraukti šiems projektams bei racionalaus lėšų panaudojimo. Dalyvavimui Leipcigo ir Londono knygų mugėse planuojama pritraukti ir Europos Sąjungos struktūrinių lėšų, iš kurių remiamos įmonių eksporto bei Lietuvos turizmo galimybių pristatymo veiklos. „Kalbame ne apie papildomus resursus, bet apie esamų resursų telkimą tam tikriems tikslams pasiekti. Abiem projektams tikimės sukaupti apie 1,2 mln. eurų“, - sakė kultūros ministro patarėja.

Lietuva jau ne kartą viešnios teisėmis yra dalyvavusi įvairiose prestižinėse knygų mugėse. Vienas pirmųjų ir ryškiausių prisistatymų įvyko Frankfurto knygų mugėje 2002 metais. „Tai buvo pavyzdinis ir iki šiol nepralenktas Lietuvos pristatymo projektas, į kurį investuota daugiau nei 4 mln. litų. Tačiau šis projektas sugeneravo didžiulį kiekį pozityvių žiniasklaidos atsiliepimų apie Lietuvą, literatūros leidimų, lydinčių kultūros projektų bei leidinių, kuriuos naudojame dar ir šiandien“, - pasakojo D. Vencevičienė.

Taip pat mūsų šalis viešnios teisėmis yra dalyvavusi Geteborgo (Švedija), Turino (Italija), Jeruzalės (Izraelis), Bolonijos (Italija) knygų mugėse.

Nori tapti pasaulio knygų sostine

Dėl dalyvavimo tarptautiniame projekte – Pasaulio knygų sostinės 2018 metais programoje – svarsto Vilniaus miesto savivaldybė. Merijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Savickienė teigė, kad kol kas tai tėra mintis. Ar jai pritarti, svarstys naujoji sostinės valdžia.

Anot D. Savickienės, Vilniui pelnyti Pasaulio knygų sostinės 2018-aisiais statusą būtų labai svarbu ir prasminga, nes tais metais bus minimas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Tiesa, Vilnius jau dusyk teikė paraiškas dėl šio statuso 2014 ir 2016 metais suteikimo, tačiau UNESCO jo neskyrė.

Pasaulio knygų sostinė – tai statusas, kurį Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) kartu su Tarptautine leidėjų asociacija vieniems metams suteikia konkurso tvarka atrinktam pasaulio didmiesčiui. Iki šiol toks titulas suteiktas 14 miestų, tarp jų - Madridas (Ispanija, 2001 m.), Naujasis Delis (Indija, 2003 m.), Bogota (Kolumbija, 2007 m.), Beirutas (Libanas, 2009 m.), Jerevanas (Armėnija, 2012 m.), Bankokas (Tailandas, 2013 m.), Port Harkortas (Nigerija, 2014 m.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"