TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuva - tarp elektroninių atsilikėlių

2007 10 09 0:00
R.Šimašius ragina pasiekti, kad elektroninė paslauga būtų ne šiaip žaisliukas, o duotų realios naudos.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Tapti elektroninių inovacijų šalimi Lietuvai nepavyksta: gerokai atsiliekame nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, internetu prieinamomis viešosiomis paslaugomis naudojamės vangiai.

Iš 20 privalomų į elektroninę erdvę perkelti viešųjų paslaugų, Lietuvoje kol kas visiškai perkeltos tik 5. Be to, internetu prieinamos paslaugos patrauklios nedaugeliui Lietuvos gyventojų. Tuo mūsų šalis atsilieka ne tik nuo ES vidurkio, bet ir nuo šalių kaimynių. Tokie duomenys buvo pristatyti per vakar Vilniuje vykusią tarptautinę konferenciją "E.valdymas: siekiant pasitikėjimo ir gyvenimo kokybės".

Tačiau Laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius nemano, kad tai itin didelė problema. Pasak jo, Lietuva pirmiausia turėtų paisyti ne tik įdiegtų paslaugų skaičiaus, bet ir jų kokybės.

- Tyrimų duomenys skelbia, kad Lietuva - viena mažiausiai kompiuterizuotų ES šalių. Ar lietuviai plačiai naudojasi viešosiomis elektroninėmis paslaugomis? Kokius šių sistemų trūkumus įžvelgiate?

- Sakyti, kad naudojimosi šiomis paslaugomis spektras yra labai platus, negalima. Paprasčiausi dalykai, tokie kaip informacijos paskelbimas internete, yra susijęs su viešumo ir skaidrumo tradicija Lietuvoje. Tarkime, jei laiku valdžios institucijų internetiniuose puslapiuose negalime rasti informacijos apie įstatymo projekto svarstymą, nesudarant sąlygų prieš tai pareikšti nuomonės, tai yra problema. Tačiau tam reikalui nereikia daug elektroninių įrankių.

Esama nemažai teigiamų dalykų. Kai kurios įstaigos yra sukūrusios efektyvias sistemas.

- Lietuvoje nemažai žmonių, kurie nežino, kad tam tikrus su valdžios institucijomis susijusius reikalus gali tvarkyti internetu. Kai kurie žinantieji baiminasi, kad šios paslaugos nesaugios. Ar patartumėte jas išbandyti?

- Priežastys, dėl kurių verta išbandyti elektronines paslaugas, labai įvairios. Tai teikia nemenkos naudos. Pirmiausia randasi galimybė išvengti vizito į kokią nors instituciją. Jei elektroninių paslaugų nebūtų, tektų dažnai minti įvairių įstaigų slenksčius: viską galima atlikti palyginti greitai ir dar nuotoliniu būdu. Daliai žmonių galbūt norisi tiesiogiai įteikti dokumentus, tačiau daryti tai elektroniniu būdu paprasčiau. Taip paslaugų teikėjai taupo vartotojų sąnaudas.

- Kurios iš būtinų elektroninių viešojo sektoriaus paslaugų svarbiausios?

- Nenoriu įvardyti konkrečiai. Tačiau kalbos, kad turi būti elektroninis balsavimas ar kitos panašios sudėtingos ir brangios elektroninės paslaugos, nėra labai rimtos. Svarbiausias kriterijus - ne sudėtingumas, o reikalingumas vartotojams, patogumas. Tokį efektą gali turėti labai paprasta paslauga - būtinos informacijos pateikimas. Antras kriterijus - paslaugos naudingumas ir efektyvumas jos teikėjui, t. y. valdžios institucijoms. Jei visi šie dalykai sutampa, tai ir yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl paslauga turi būti teikiama elektroninėje erdvėje. Galima išgauti, kad elektroninė paslauga būtų ne šiaip žaisliukas, o duotų realios naudos.

- ES direktyvos įpareigoja į elektroninę erdvę perkelti 20 viešųjų paslaugų, tačiau Lietuvoje šie darbai labai stringa. Kodėl taip atsitiko?

- Manau, daugeliu atvejų tai priklauso nuo institucijų, kurios imasi arba nesiima iniciatyvos tvarkyti tuos reikalus. Kita vertus, nebūtinai šimtaprocentinis paslaugos perkėlimas į elektroninę erdvę kai kuriais atvejais reikalingas. Kai kurios paslaugos, įdiegtos elektroninėje erdvėje, nepasiekia tikslų, nes pačios procedūros yra pernelyg sudėtingos ir negali būti visiškai automatizuojamos, jų sukūrimas yra per brangus ir mažai kam reikalingas.

Elektronines paslaugas reikia tiekti tada, kai tai apsimoka ir tiekėjui, ir gavėjui. Kiekybinis perkėlimas - ne svarbiausia. Manau, viskas turi būti nukreipta į naudą, o ne į brangių projektų, kuriais galėtumėme tik pasigirti, įgyvendinimą.

- Kaip atrodome tarp šalių kaimynių?

- Paskutinių duomenų nedrįstu vienareikšmiškai komentuoti, nes esama visokios patirties. Manau, reikia varžytis labai konkrečiose srityse, o ne įvardyti, kas daugiau paslaugų perkėlė į internetinę erdvę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"