TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuva – tarpinė stotelė ne visiems pabėgėliams

2013 07 09 6:34
K.Nur Aga tiki, kad sugebės įsitvirtinti Lietuvoje, čia galės atsikraustyti ir dvi jo žmonos bei šeši vaikai. Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotraukos

Didžioji dalis pabėgėlių iš kitų šalių Lietuvoje nesistengia pritapti ir nenori dirbti. Tačiau ir tiems 20-30 proc., kuriems mūsų kraštas nėra vien tarpinė stotelė, įstatymai įsitvirtinti nepadeda.

Darbo Lietuvoje susirasti nesugeba net turintys profesinę kvalifikaciją ir didelę motyvaciją dirbti pabėgėliai iš tolimųjų Afrikos ir Azijos valstybių bei šalia esančios Baltarusijos. „Mūsų šalies darbdaviai ne itin svetingi kitokios odos spalvos ir veido bruožų užsieniečiams, neretai silpnai suprantantiems ir kalbantiems lietuviškai“, - LŽ teigė VšĮ „Kauno verslininkų namai“ projektų koordinatorė Indrė Beržinskaitė.

Darbdaviai atkerta nenorintys gaišti laiko ir savo amato žinių perduoti laikinam “kadrui”, kurio likimas sprendžiamas kas metus. Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus Vytauto Beišino teigimu, iš tiesų nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje pabėgėliai gali tikėtis gauti maždaug po penkerių metų.

Nevaisingos darbo paieškos

Net ir po seminarų, konsultacijų, išvykų į įmones darbdavius sunkiai sekasi prikalbinti įdarbinti Ruklos pabėgėlių priėmimo centre užsibuvusius ar jau šiek tiek įsitvirtinusius afganus, sirus ar baltarusius. „Verslininkai priima tik tuos darbuotojus, kurių mūsų šalyje labiausiai trūksta. Darbo susirasti netrunka beveik visi tolimųjų reisų vairuotojais pageidaujantys įsidarbinti baltarusiai, tačiau suvirintojai, kirpėjai ar barzdaskučiai trypčioja prie darbo biržos durų“, - sakė I.Beržinskaitė.

Siras Mahranas Karho LŽ žurnalistei pasakojo, kad tėvynę turėjo palikti dėl pilietinio karo. Iš Sirijos vyras pirmiausia pabėgo į Rusiją, o iš ten pateko į Lietuvą. Jis teigia mokantis puikiai kirpti plaukus, mat čia, Lietuvoje, profesinio rengimo centre yra baigęs kirpėjų kursus. „Taip pat moku skusti barzdas vyrams - tai dariau Sirijoje. Mūsų šalyje tai labai populiari paslauga, tačiau Kaune nė viena kirpykla man darbo nesiūlo“, - apgailestavo M.Karho. Siras mokosi lietuvių kalbos, kad galėtų susikalbėti su klientais ir imtis savo verslo. Savaitgaliais vyras kartais dirba padavėju restoranuose, tačiau šiuo metu labiausiai laukia naujo prekybos centro, kur jį buvo žadėta įdarbinti kirpėju, atidarymo.

Darbo Kaune nepavyksta susirasti ir suvirintojui iš Afganistano Ahmadui salek Ahmad Malekui. Afganas pasakojo, kad jau dvejus metus Lietuvoje slepiasi nuo talibų, kurie jį medžioja už pagalbą amerikiečiams. Siekdamas įrodyti, kad yra šio to vertas, vyras baigė ir suvirintojų kursus Kaune. „Kiek tik nueinu į darbo pokalbius, man vis pažada paskambinti, tačiau niekada nepaskambina. Beje, kartais ir dėl odos spalvos pasišaipo“, - atviravo A.salek Ahmad Malekas.

Dirbti nori ne visi

Vienintelio integraciją vykdančio Lietuvoje Pabėgėlių priėmimo centro, esančio Rukloje, direktoriaus V.Beišino teigimu, akivaizdu, kad ne visi pabėgėliai nori susirasti darbą. Tokių, kurie pageidauja išmokti kalbą, įsitvirtinti Lietuvoje ir čia turėti pragyvenimo šaltinį, yra maždaug 20-30 procentų. Kitiems Lietuva tėra tarpinė stotelė ir galimybė emigruoti į turtingesnes Europos Sąjungos (ES) šalis. Dauguma užsibrėžusiųjų tikslą sprukti iš Lietuvos tai padaro per maždaug keturis pirmuosius mėnesius. Atsidūrę ekonomiškai stipresniame krašte jie dirba nelegaliai. Tačiau pričiupti pareigūnų būna deportuojami atgal į mūsų šalį, mat į ją pirmiausia buvo patekę, kai pabėgo iš savo krašto. Į Ruklą jie jau nebegrįžta. Kaip su tokiais pabėgėliais elgtis – juos deportuoti arba kuriam laikui įkurdinti Pabradėje, - sprendžia Užsienio ar Vidaus reikalų ministerijų atstovai. „Atvykusiųjų kvalifikacija neretai būna ribota. Paprastai jie turi žinių Lietuvoje visai nepaklausiose srityse arba jų visai nebūna įgiję“, - sakė V.Beišinas.

Retas pabėgėlis svajoja ir apie samdomą darbą. Dauguma jų įpratę plėtoti nedidelį verslą, todėl samdomu darbuotoju nepageidauja būti ir Lietuvoje. Tik vienetai pabėgėlių sutiktų triūsti statybose ar panašiose srityse. Iš Rukloje nuo 1996-ųjų apsistojusių 2200 pabėgėlių Lietuvoje liko ir veiklos susirado vos 400.

V.Beišinas: “Būtų daug paprasčiau įdarbinti pabėgėlius, jei jie turėtų daugiau garantijų.“

“Kaip susiklostė likimai tų, kurie išvyko iš Lietuvos, nežinome”, - sakė V.Beišinas. Per jo karjerą yra buvę tik keli atvejai, kai integracijos programas kitose ES šalyse baigę pabėgėliai prašė pakartotinės integracijos galimybės Lietuvoje. Tačiau jiems buvo atsakyta.

Įsitvirtinti trukdo tvarka

Mėginantieji įsikabinti mūsų šalyje Pabėgėlių priėmimo centre išbūna 8-12 mėnesių. Per tą laiką jie pramoksta kalbos, susipažįsta su Lietuvos įstatymais, Konstitucija, įgyja specialybę. Vėliau pabėgėliai renkasi, kurioje šalies savivaldybėje tęs integraciją.

Kasmet iš naujo sprendžiama, ar pratęsti pabėgėlio laikinosios apsaugos galiojimą. Ilgiausiai - dėl tam tikrų aplinkybių, pavyzdžiui, nėštumo, sveikatos ar kitų svarbių priežasčių, – prieglobstis gali būti suteikiamas penkerius metus. Šiam terminui pasibaigus pabėgėlis gauna leidimą nuolat gyventi Lietuvoje arba turi grįžti į savąjį kraštą. Tokių, kuriems suteikiamas leidimas įsikurti Lietuvoje visam laikui, yra apie 15-20 proc. visų prašančiųjų.

V.Beišino nuomone, tik trumpam suteikiamas pabėgėlių statusas ir trukdo norintiesiems įsidarbinti - negarantuotų, neilgalaikių darbuotojų verslininkai įdarbinti nepageidauja. “Būtų daug paprasčiau įdarbinti pabėgėlius, jei jie turėtų daugiau garantijų“, - neslėpė pašnekovas. Tada, pasak jo, darbdaviai nesakytų be reikalo gaištantys savo laiką rengdami darbuotoją. Pavyzdžiui, per dvejus metus turintysis laikinąją apsaugą taip pat sugebėtų pademonstruoti savo gebėjimą dirbti ir galimybę pritapti mūsų šalyje.

Nevilioja ir atlyginimai

Galimybėmis likti Lietuvoje pabėgėliai dažniausiai nesidomi ir dėl nedidelių atlyginimų, tesiekiančių vidutiniškai 1500 litų. „Samdomų darbuotojų algos nedidelės, tad svajoju apie savo verslą“, - sakė naftos produktais Afganistane prekiavęs, ten dvi žmonas ir šešis vaikus palikęs 42 metų Khushevalas Nur Aga. Ruklos pabėgėlių priėmimo centre LŽ žurnalistės sutiktas vyras sakė esąs įsitikinęs, kad dirbdamas sau sugebėtų ne tik pragyventi, bet ir nusipirkti namą, o vėliau pasikviestų visą savo šeimą.

Iš 46 asmenų, gyvenančių Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, - 15 vaikų, todėl čia veikia ir vaikų darželis.

Iš Afganistano K.Nur Aga pabėgo maždaug prieš metus. Jis buvo sulaikytas talibų, tačiau sugebėjo pasprukti. Pagyvenęs Pabradės pabėgėlių centre vyras prieš tris mėnesius įsikūrė Rukloje. „Labai noriu likti Lietuvoje. Manau, sugebėsiu čia pritapti“, - patikino pašnekovas.

Atostogų metu pabėgėlius lietuvių kalbos po dvi valandas per dieną mokanti Kristina Petronienė teigė, kad per užsiėmimus iš karto matyti, kas stengiasi išmokti lietuviškai, o kas į mokymą reaguoja atsainiai. Ypač imlūs kalboms tie, kurie moka jų ne vieną, yra išsilavinę, o kai kurie turi net magistro diplomus. Tokie pabėgėliai lietuviškai ima kalbėti jau po trijų mėnesių. Tačiau yra tokių, kurie savo kraštuose tebaigę tris klases ir nemoka rašyti net gimtąja kalba, tad perprasti svetimą jiems yra daug sudėtingiau.

Pasak V.Beišino, pasitaiko pabėgėlių, kuriuos nuo lietuvių galėtume atskirti tik pagal odos spalvą. Pabėgėlių priėmimo centre dirba du afganai. 20-metis Mohammadas Raufas Sakkizada – virėjo, o beveik dvigubai vyresnis Bareq‘as Mohammadas Lalradas – socialinio darbuotojo padėjėju. Abiem vyrams priklauso rūpintis neįgaliaisiais.

„Esame patenkinti šiais vyrais. Jie stropūs, darbštūs, o Raufas taip gerai kalba lietuviškai, kad net nesuprasi, jog ne čia gimęs“, - V.Beišinas patikino pasirengęs juos rekomenduoti kaip vertus visą laiką gyventi Lietuvoje. Anot jo, yra ir daugiau sėkmingai pritapusiųjų pavyzdžių, tačiau taip sekasi tik tiems, kurie tikrai nori įsikurti vienoje iš Baltijos valstybių - Lietuvoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"