TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Lietuva tikrai neliks tokia, kokia yra dabar"

2007 03 31 0:00

Į Baltosios anketos klausimus atsako Kauno apskrities viršininkas Romualdas MORKEVIČIUS

1. Kokią Lietuvą norėtumėte matyti po šimto metų? Kokie visuomeninės raidos principai (ar įstatymai) galėtų padėti to siekti?

Šimtmetis - ilgas laiko tarpas, o pasaulyje dabar viskas labai sparčiai keičiasi. Šiandien sunku prognozuoti, kaip Lietuva atrodys po tiek metų. Norėtųsi sakyti, kad taptų gražesnė. Tačiau iš tikrųjų Lietuva ir yra graži, tik mes kažkodėl to nematome ar net nežinome apie vietas, kuriose užsienio turistai aikčioja iš nuostabos ir negaili komplimentų. Sakyčiau, taptų tvarkingesnė, nes dabar dažnas lietuvis tvarką supranta savaip - išpuoselėja, išblizgina savo būstą ar kiemą, o už durų ar vartų be sąžinės graužimo numes popierių kur pakliuvo, tuščią alaus butelį ar artimiausiame miškelyje išvers šiukšlių puspriekabę, nors iki sąvartyno kelias tebuvo ilgesnis vos vienu kilometru.

Esu optimistas ir ateities Lietuvą matau kaip modernų Rytų ir Vidurio Europos žinių ekonomikos regioną, europinį mokslo, aukštųjų ir informacinių technologijų, kultūros ir turizmo centrą su puikiai išvystyta tarptautinio susisiekimo infrastruktūra, jame gyvenančia nuolat besimokančia, verslia, sveika ir saugia bendruomene. Lietuva tikrai neliks tokia, kokia yra dabar. Neišvengiamai keisis, europės, tačiau nesinorėtų, kad ji taptų beveidė, kad lietuviškąjį "ačiū" pakeistų "thanks".

2. Ar jaučiatės esąs Lietuvos bendruomenės narys? Ar galėtumėte su pasididžiavimu ištarti - "Aš esu lietuvis ir tuo labai didžiuojuosi" ir kodėl?

Sakau nuoširdžiai - jaučiuosi Lietuvos bendruomenės narys, tačiau su pasididžiavimu ištarti "Aš esu lietuvis ir tuo labai didžiuojuosi" negalėčiau. Nebent šį sakinį padalytume į dvi dalis. Dažnai man gėda dė tų tautiečių, kurie apvagia ar sumuša kitų šalių turistus ar šiaip Lietuvos svečius. Man gėda dėl tų tėvų, kurie prageria savo vaikus. Man skaudu, kad šalyje nemažėja vaikų globos namų, o juose nemažėja vaikų, niekada nenustojančių mylėti tėvų ir laukiančių jų.

Kita vertus, privalome didžiuotis savo šalimi, jos praeitimi, žymiais žmonėmis. Tačiau jau šiandien turime gyventi ir elgtis taip, kad praėjus tam šimtmečiui turėtų kuo didžiuotis mūsų proanūkiai.

5. Kokių permainų Lietuvos Valstybės strategijoje reikėtų pageidauti, norint susigrąžinti masiškai į Vakarus emigruojančią jaunąją Lietuvą?

Pirmiausia pats žmogus turi suvokti ir pajusti, kad jis - reikalingas Lietuvai ir Lietuvoje. Valstybės biudžete pinigų yra, reikia tik sudėlioti prioritetus. Nėra pagarbos žmogui, jo triūsas nevertinamas. Argi normalu, kad žmogus, sąžiningai dirbęs visą gyvenimą, senatvėje gauna varganą pensiją, už kurią nei pramisti normaliai, nei būsto išlaikyti neįmanoma. Žmogaus orumas mindyte mindžiojamas. Jei jaunimas būtų užtikrintas, kad gaus normalų darbą ir padorų atlyginimą už jį, neskubėtų laimės, dažnai pasibaigiančios nelaime, ieškoti užsienyje.

Iš tikrųjų laikas imtis ryžtingų veiksmų, metas samprotauti jau praėjo, juk vien iš Kauno į užsienį uždarbiauti išvažiavo tiek žmonių, kiek Alytuje yra gyventojų.

6. Lietuva dažnai įvardijama kaip šalis, pirmaujanti pagal savižudybių skaičių. Kodėl taip yra ir ką daryti, kad būtų kitaip?

Depresija, neviltis, alkoholizmas, perspektyvos nematymas, savižudybės - viskas rikiuojasi vienoje gretoje. Jei žmogus turėtų darbą, malonių užsiėmimų po jo, nevilties neskandintų butelyje. Jei jaustų rūpinimąsi, nekeltų rankos prieš save. Alkoholizmas ir abejingumas - štai dvi pagrindinės piktžaizdės, didinančios savižudybių statistiką.

7. Ar Jus tenkina tai, kaip Lietuva suvokia ir pateikia save žiniasklaidoje ir televizijoje?

Tai, kaip Lietuva save suvokia ir pateikia žiniasklaidoje ir televizijoje, manęs seniai netenkina. Kažkodėl eteryje ar spaudos puslapiuose praktiškai nelieka vietos geriems darbams pagarsinti. Dar keisčiau išgirsti, kad tai esą niekam neįdomu. O kriminaliniai nusikaltimai aprašomi kuo smulkiausiai. Jei paauglys dėl keliolikos litų subadė senutę, tai būtinai viską nušvies su smulkmenomis - kokiu peiliu, kiek kartų ir kaip dūrė. Tikras pradžiamokslis tam, kuriam tik šmėstelėjo mintis apie tokią nedorą galimybę prasimanyti pinigų. Paradoksas, žiniasklaida sėja žiaurumo sėklas ir pati stebisi derliumi, netgi nesigėdija imtis Dievo vaidmens - kaltinti ir smerkti kaltuosius.

8. Kokios lietuvio nacionalinės savybės Jums atrodo gražiausios, o kokios ne? Lietuvos žmonių moralė, sąmoningumas ir patriotizmas: diagnozė ir perspektyvos.

Pats sau mintyse šyptelėjau - negražias savybes išvardyti lengviau. Tai - pavydas, netolerancija, priešų ieškojimas, pataikūniškumas netgi agresoriams ar okupantams, principų neturėjimas, ypač politikoje. Dėl valdžios troškimo, dėl postų sėkmingai susitaria dvi prieš tai purvus viena ant kitos pylusios visiškai skirtingos partijos ir kartu kritikuoja trečiąją, kuri pagal deklaruotą programą yra viduryje ir šiaip jau labiau derėtų prie bet kurios iš tų dviejų, nei anos viena prie kitos.

Tačiau mes dar gerbiame savo tėvus. Dažnam lietuviui labai gėda prisipažinti, kad jo gimdytojai senatvės dienas leidžia pensionate. Mylime savo vaikus, stengiamės kuo ilgiau jų nepaleisti, sukurti tvirtesnį gyvenimo pagrindą po jų kojomis. Turime savyje užuojautos, žmogiškumo, nors jis dažniausiai pasireiškia tada, kai kažkam atsitinka nelaimė. Esame patriotai ir mokame susitelkti šaliai sunkiais momentais.

9. Lietuvos kultūros, istorijos ar visuomenės veikėjas, kuris yra Jums autoritetas? Ir kodėl?

Autoritetas - per skambus ir pernelyg įpareigojantis žodis. Žaviuosi daugeliu žmonių, mokausi iš jų, gerbiu juos. Pirmiausia - Justiną Marcinkevičių - už jo meilę Lietuvai, Sigitą Tamkevičių - už jo paprastumą ir mokėjimą visiems suprantamai ir priimtinai pateikti gyvenimo tiesas, Anapilin iškeliavusį Tėvą Stanislovą - už pagarbą žmogui, mokėjimą padėkoti už paprasčiausius dalykus.

10. Kokiais moraliniais principais vadovaujatės savo gyvenime?

Stengiuosi su žmonėmis elgtis taip, kaip norėčiau, kad jie elgtųsi su manimi. Gerbiu žmones, jaučiu didelį malonumą padaryti jiems ką nors gera.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"