TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuva turi ieškoti kompromisų

2013 03 18 4:25
A.Mazuronis: "Reikėtų atkreipti dėmesį į Baltijos jūros regiono valstybių - Baltijos ir Skandinavijos šalių, Lenkijos - kooperavimosi galimybes." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Seimo nario "tvarkiečio" Andriaus Mazuronio nuomone, būdama maža valstybė Lietuva turi įdėti daug pastangų ir išmonės, kad į jos nuomonę būtų įsiklausoma. 

- Seime dirbate antrą kadenciją. Ar jaučiatės atradęs save politikoje?

- Manau, taip. Laikausi nuomonės, kad politika - tai gyvenimo būdas, o ne profesija. Pradėjęs šią veiklą susitaikiau su nuolatiniu dėmesiu tam, ką darau ir kalbu, išmokau priimti konstruktyvią kritiką, atsikirsti neargumentuotai, nemotyvuotai ir tam tikrais atvejais net žeidžiančiai oponentų retorikai. Labai džiaugiuosi, kad Seime vis daugėja politikų, sugebančių tai padaryti išradingai, sumaniai, pasitelkiant humorą ir neįžeidžiant. Kultūringa ir argumentuota retorika bei aukštos politinės kultūros standartai, tikiu, tikrai netolima lietuviškos politikos ateitis.

- Priklausote Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetams. Su kokiais pagrindiniais iššūkiais jų veikloje susiduriate?

- Tiek tarpusavio santykiai tarp politikų, tiek tarpvalstybiniai klausimai turi būti sprendžiami civilizuotai ir sumaniai. Lietuvos pozicija, sprendžiant įvairaus pobūdžio tarptautinius klausimus, turi būti nukreipta į kompromisų ieškojimą. Niekada netikėjau, netikiu ir netikėsiu, kad savo pozicijos pasakymas turi remtis nepagarba oponentui, jėga ar diktatu. Turime suprasti, jog tokia maža valstybė kaip Lietuva turi įdėti be galo daug išmonės ir pastangų, kad šių dienų globaliame pasaulyje pasiektų teigiamų rezultatų, o jos balsas bei nuomonė būtų ne tik girdima, bet ir į ją įsiklausoma. Tikiu, Lietuva dabar būtent šiuo keliu ir eina. Galiu tik pasidžiaugti, jog ir mano atstovaujami komitetai sėkmingai prie to prisideda.

- Vyriausybė pasirengusi pagerinti užsienio politiką. Kokiomis kryptimis ir kaip tai turėtų būti daroma?

- Kalbant apie tarptautinių santykių gerinimą, vietos judėti į priekį tikrai yra. Manau, daugelis sutiks su nuomone, kad reikia tęsti ir gerinti konstruktyvius, abipuse pagarba grindžiamus santykius su Lenkija bei Rusija.

Asmeniškai aš Lietuvos užsienio politikoje labiausiai pasigendu regioninės dimensijos. Reikėtų atkreipti dėmesį į Baltijos jūros regiono valstybių - Baltijos ir Skandinavijos šalių, Lenkijos - kooperavimosi galimybes. Sėkmingas šių valstybių bendradarbiavimas atstovavimas savo intereams tarptautiniuose vandenyse yra būtinas, jeigu norime, kad Lietuva šioje srityje imtųsi aktyvios regiono lyderės vaidmens sprendžiant įvairius klausimus: pradedant energetika, baigiant švietimu, mokslu ir kultūra.

Kurį laiką po Nepriklausomybės atgavimo turėjome visus vienijančią idėją: tapti Europos Sąjungos (ES) ir NATO nariais. Kodėl šie jau pasiekti tikslai negali būti pakeisti kitais, kurie vėl suvienytų siekti geresnio tarptautinio bendradarbiavimo?

- Artėja Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai. Ko tikitės iš šio laikotarpio? Ką pirmininkavimas duos Lietuvai?

- Nenoriu kartoti visų Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų. Tarp jų yra tikrai daug ir labai svarbių Lietuvai, t. y. Baltijos jūros strategijos įgyvendinimas, Rytų partnerystės programa, viršūnių susitikimas Vilniuje, ES išorės sienų kontrolė. Pirmininkavimas Lietuvai suteiks galimybę ne tik Europai, bet ir pasauliui parodyti, kuo gyvename, kaip vykdome šalies politiką, kuo galime ir turime didžiuotis. Drįsčiau teigti, jog pirmininkavimas bus puiki proga parodyti kitiems, o kartu priminti ir sau, ką Lietuva pasiekė per pirmąjį Nepriklausomybės dvidešimtmetį. Tikiu, kad pirmininkavimo laikotarpiu išmoksime labiau vienas kitą gerbti, įsiklausyti ir vienas kitu pasidžiaugti.

- Teigiama, kad Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai tikslas - skatinti nuolatinį ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinant nedarbą, užtikrinant finansinį stabilumą bei energetinį saugumą. Kaip to bus siekiama?

- Europoje nuolat vyksta diskusijos apie makrofinansinius dalykus, tačiau iki šiol per mažai dėmesio skirta panaudojamų lėšų efektyvumui. Tai yra dalies Europos problema. Gyvenant ekonominio sunkmečio sąlygomis, išleidžiamų pinigų efektyvumas turi būti prioritetinis klausimas. Lėšos turi būti skiriamos toms priemonėms, kurios kuria realų bendrąjį vidaus produktą.

Vykdoma sanglaudos politika turi būti sąžininga. Juk sanglaudos esmė ir yra, kad skurdesni ES regionai gautų daugiau lėšų, kad bendras europinis pragyvenimo lygis kaip galima greičiau suvienodėtų. Šiuo metu atrodo, jog kai kurios šalys narės norėtų tai pamiršti.

Energetikoje yra labai paprastas ir aiškus atsakymas - turi būti sukurta bendra energetinė rinka. Neturi likti jokių energetinių salų. Europa turi susikurti galimybę energijos resursus pirkti bent jau iš kelių galimų tiekėjų. Šiuo metu tiek Lietuva, tiek Europa šiuo keliu ir eina.

Seimo narį kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"