TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvai - didžiausios dujų kainos

2011 02 23 0:00
2011 m. I ketv. "Gazprom" tiekiamų gamtinių dujų vidutinė
kaina (ties siena) (JAV doleriais / 1000 kub. metrų)

Nuo "Gazprom" dujų ir rusiškos elektros priklausoma Lietuva, sukanti griežčiausiu dujų ūkio liberalizavimo keliu, yra "baudžiama" ir už gamtines dujas jai gali tekti mokėti brangiausiai iš visų ES valstybių.

Daugiabučių gyventojams, už centralizuotą šilumą jau ir šiandien mokantiems nepakeliamą kainą, gamtinėmis dujomis būstus besišildantiems žmonėms ir Lietuvos pramonės įmonėms 2011-ieji gali tapti naujų išbandymų metais - jau ir taip brangios dujos Lietuvai gali pabrangti dar maždaug trečdaliu.

Ekspertai vienu balsu tvirtina - rusiškų gamtinių dujų, pagrindinio Lietuvos jėgainėse ir šilumos gamybos įrenginiuose naudojamo kuro, kaina šiemet gerokai didės. Tam įtakos turės du svarbiausi veiksniai - augančios pasaulinės naftos produktų kainos, kurios atsispindi ir gamtinių dujų kainos formulėje, bei dėl šalies dujų ūkio pertvarkos susierzinusio Rusijos koncerno "Gazprom" nusiteikimas "už tai" kelti dujų kainą Lietuvai.

Užsitraukė "Gazprom" nemalonę

Kaip žinoma, Lietuva, lig šiol neturinti nei suskystintų dujų terminalo, nei su Europos dujų tinklais jungiančių vamzdynų, visas šaliai reikalingas dujas perka iš vienintelio tiekėjo - Rusijos dujų monopolininko "Gazprom".

Tačiau nuo Rusijos dujininkų malonės priklausomos Lietuvos Vyriausybė užsimojo greičiau nei kai kurios kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės įgyvendinti trečiojo ES energetikos paketo reikalavimus ir išskaidyti akcininkų valdomą bendrovę "Lietuvos dujos" į atskiras įmones, kurių viena užsiims prekyba dujomis, o kita - dujų tiekimu vamzdynais.

Be to, Lietuvos Vyriausybė ketina perimti savo žinion dujų perdavimo sistemos strateginę infrastruktūrą - magistralinius šalies dujotiekius, nors tokio tiesioginio įpareigojimo ES direktyvoje nėra - jai įgyvendinti pakaktų, kad "Lietuvos dujų" savininkai įkurtų dvi nepriklausomas įmones su atskira buhalterija. Tačiau energetikos ministras Arvydas Sekmokas tvirtina, kad dujų tiekėjas perdavimo sistemos įmonėje negalės turėti kontrolinio akcijų paketo, nors tai esą ir nereiškia turto nacionalizavimo.

Šie Vyriausybės užmojai sukėlė didžiųjų "Lietuvos dujų" akcininkų - galingų energetikos kompanijų Rusijos "Gazprom" ir Vokietijos "E.ON Ruhrgas" - nepasitenkinimą. Rusijos dujininkų interesų stojo ginti aukščiausi šios šalies vadovai. Jau pernai rudenį Rusijos premjeras Vladimiras Putinas kalbėjo, kad Lietuvos planai "atimti" iš bendrovės "Lietuvos dujos" magistralinius dujų vamzdynus yra "plėšikavimas".

Lietuvos Vyriausybė teigė patirianti Rusijos dujų milžinės spaudimą.

Dar labiau brangs

Šią savaitę nuskambėjo naujas pareiškimas, kad dėl tiesmuko ES direktyvos įgyvendinimo "Gazprom" dujos Lietuvai dar labiau brangs. Pasak naujienų agentūros "Reuters", Rusijos dujininkų asociacijos prezidentas ir Rusijos Dūmos vicepirmininkas Valerijus Jazevas žurnalistams Briuselyje tiesiai šviesiai pareiškė, kad Lietuva ir Lenkija pažodžiui interpretuoja ES energetikos liberalizavimą numatančius teisės aktus, o dėl to esą gali didėti koncerno "Gazprom" tiekiamų dujų kainos.

"Lenkija ir Lietuva renkasi labai tiesmuką kelią - jos mano, kad "Gazprom" turi dingti iš akcininkų struktūros. (...) Kainos Lietuvai bus pakeltos dėl padidėjusios rizikos", - sakė V.Jazevas.

Rytoj į Briuselį atvykstantis V.Putinas susitinka su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso ir, pasak apžvalgininkų, žada akcentuoti energetikos klausimus bei padėti Rusijos dujininkams išsiderėti lengvatų liberalizuojant ES dujų rinką. "Vienas svarbiausių pasiūlymų, kad investicijos, kurias Rusijos verslas jau padarė, turi būti apsaugotos", - perspėjo V.Jazevas.

Ekspertai teigia, kad Vyriausybės pasirinktas dujų ūkio pertvarkos modelis, supriešinęs Lietuvą su "Lietuvos dujų" akcininkais ir apsunkinęs centralizuotos šilumos vartotojų bei pramonės padėtį, diegiamas per anksti ir realios naudos vartotojams neduos, nors būtent tai ir yra svarbiausias ES energetikos liberalizavimo politikos tikslas.

Kaip pažymi Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas, Vyriausybė pasirinko patį sudėtingiausią dujų sektoriaus pertvarkymo būdą, nors ES direktyva siūlo ir paprastesnių galimybių. Nepaisant pertvarkymo, sukūrus dvi atskiras dujų bendroves realios konkurencijos šioje rinkoje nebus, nes ir toliau neatsiras alternatyvių tiekimo šaltinių ir dujos bus perkamos tik iš "Gazprom".

Atrodo, kad nuo "Gazprom" dujų ir rusiškos elektros energijos priklausoma Lietuva, sukanti griežčiausiu dujų ūkio liberalizavimo keliu, bus "nubausta" skaudžiausiai iš visų ES šalių.

"Gazprom" įtaką siekianti sumažinti Lenkija, skirtingai nei Lietuva, yra kur kas mažiau pažeidžiama - importinių dujų dalis šios šalies pirminės energetikos panaudojimo balanse yra gerokai mažesnė, nes Lenkija turi solidžius akmens anglių išteklius ir pati išgauna šiek tiek gamtinių dujų. Be to, "Gazprom" Lenkijoje mato gerokai didesnę rinką nei Lietuvoje ir bijodama jos netekti greičiausiai nedrįs taikyti lenkams rimtesnių sankcijų. Ateityje Lenkijos priklausomybė nuo rusiškų dujų dar labiau sumažės - čia jau pradėtas statyti suskystintų dujų terminalas ir žvalgomi alternatyvaus organinio kuro - skalūnų dujų klodai. Optimistų nuomone, šie klodai Lenkijoje tokie dideli, kad skalūnų dujų pakaktų šaliai pačiai apsirūpinti energetiniais ištekliais ir net juos eksportuoti.

Brangiau nei turtingiesiems

Praėjusiais metais Vyriausybės spartintas "Lietuvos dujų" skaidymas jau davė vaisių: šiemet Lietuvai koncerno "Gazprom" dujos parduodamos gerokai brangiau nei Latvijai, Estijai ir Lenkijai. Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuva dujas perka po 367 JAV dolerius už 1000 kubinių metrų - ženkliai brangiau nei kaimynės šalys (Estijai 1000 kubinių metrų dujų kainavo 309 dolerius, Latvijai - 310 dolerių, Lenkijai - 311 dolerių).

Tai reiškia, kad kone 2 mln. Lietuvos gyventojų, kurių būstai šildomi centralizuotai arba dujomis, už šildymą mokės bent dešimtadaliu brangiau nei kaimynių šalių gyventojai, nes didžioji dalis centralizuotos šilumos, ypač didžiuosiuose miestuose, gaminama dujas kūrenančiose jėgainėse. Šilumininkų teigimu, kuro dalis šilumos kainoje siekia per 70 procentų.

Bendrovės "Lietuvos dujos" skaičiavimais, jei iš "Gazprom" importuojamų dujų kaina Lietuvai nuo šių metų pradžios būtų sumažinta tiek, kiek Latvijai ir Estijai (kaip viešai skelbta - 15 proc.), kubinis metras dujų buitiniams vartotojams būtų atpigęs apie 15 centų, o įmonės už 1000 kubinių metrų dujų mokėtų 130 litų mažiau. Tai reiškia, kad Lietuvos įmonės ir buitiniai vartotojai šiemet būtų sutaupę daugiau kaip 400 mln. litų, mažesnės būtų ir centralizuotai tiekiamos šilumos kainos.

Dujų kaina Lietuvai dabar yra didesnė ir už tą, kurią "Gazprom" taiko turtingoms Vakarų Europos šalims. "Gazprom" prognozuoja, kad šiemet į Vakarų Europą eksportuojamų gamtinių dujų kaina turėtų siekti 352 JAV dolerius už 1000 kubinių metrų, o tai 15 dolerių mažiau, nei jas perka lietuviai.

Lietuvos gyventojai už energetinius resursus priversti mokėti bene didžiausią savo pajamų dalį iš visų ES šalių. Didžiojoje Britanijoje laikoma, kad šeima, už energetinius išteklius mokanti daugiau nei dešimtadalį pajamų, gyvena energetiniame skurde. Nors panašūs skaičiavimai Lietuvoje neatliekami, ekspertai teigia, kad energetiniame skurde gyvena daugiau nei pusė šalies namų ūkių.

Prisideda ir rinkos tendencijos

Greta tik Lietuvai taikomų "ypatingų" kainų, prie gamtinių dujų kainų augimo greičiausiai prisidės ir bendros pasaulinės energetinių resursų brangimo tendencijos. Analitikai sako, kad jau šių metų viduryje gamtinių dujų kainos pakils iki rekordinių aukštumų. "Societe Generale Bank" prognozėmis, kurios remiasi mazuto ir dyzelino ateities sandoriais, šį birželį gamtinių dujų kaina Lietuvai gali perkopti 410 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų ribą, o tai kone trečdaliu daugiau, nei dujos kainavo praėjusių metų viduryje, kai už 1000 kubinių metrų gamtinių dujų mokėti 335 doleriai.

Gresiančio dujų brangimo priežastis - nepaliaujamai didėjančios mazuto ir dyzelino kainos, kurios yra gamtinių dujų skaičiavimo formulės dedamosios.

"Smarkus naftos ir naftos produktų kainų augimas tarptautinėse rinkose, kaip prognozuojama, turės įtakos ir gamtinių dujų kainoms Lietuvos vartotojams - gamtinių dujų kaina, atsilikdama 6 mėnesius, reaguoja į naftos produktų kainų pokyčius", - LŽ dujų kainų tendencijas nusakė "Lietuvos dujų" komercijos direktorius Joachimas Hockertzas.

Šiuo metu naftos ir jos produktų kainas labiausiai kelia neramumai Artimuosiuose Rytuose, kurie yra vieni svarbiausių pasaulio naftos eksportuotojų. Londono biržoje nafta vakar kainavo apie 107 dolerius už barelį, o Niujorko - 92 dolerius už barelį, tai aukščiausia kaina nuo 2008 metų finansinės krizės pradžios. "Goldman Sach Group" ekspertai teigia, kad jei neramumai Libijoje nesiliaus, artimiausiomis savaitėmis Brent nafta gali kainuoti jau 105-110 dolerių už barelį. "Kol kas galime kalbėti tik apie prognozes, tačiau jos gali būti nepalankios, jei neramumai arabų valstybėse užsitęs", - sakė "Lietuvos dujų" komercijos vadovas.

Viltis - tik stiprėjantis euras

Švelnesnis naftos ir dujų kainų kitimo scenarijus tikėtinas, jei neramumai Artimuosiuose Rytuose nusloptų. Pasak J.Hockertzo, kai kurie ekspertai prognozuoja, kad šiemet naftos kainos turėtų mažėti, nes 100 JAV dolerių už barelį naftos žaliavos kaina neigiamai veiks pasaulio ekonomiką, todėl turėtų būti imamasi priemonių joms suvaldyti. "Jei šios prognozės pasitvirtins, pirmąjį metų pusmetį gamtinių dujų kainos turi tendenciją didėti, o antrąjį - mažėti", - prognozavo jis.

J.Hockertzas priminė, kad galutinei kainai už dujas turi įtakos euro ir JAV dolerio kursas, tad jei euras stiprės, dujų brangimas nebus toks smarkus. Būtent dėl stiprėjusio euro "Lietuvos dujų" parduodamų dujų kaina nebuitiniams vartotojams sausį truputį sumažėjo.

"Esama dujų kainų augimo tendencijų, tačiau jos neturėtų kilti dramatiškai, nes joms turi įtakos euro kursas dolerio atžvilgiu. Jeigu euro vertė kyla, o būtent tokia tendencija buvo matoma kelis pastaruosius mėnesius, gamtinių dujų kainos Lietuvos vartotojams mažėja", - nurodė "Lietuvos dujų" atstovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"