TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvai išimčių nebus

2007 09 25 0:00
D.Grybauskaitė : "Dar yra laiko susiimti. Atsipalaiduoti jokiu būdu negalima."
LŽ archyvo nuotrauka

Europos Komisijos (EK) paskelbta 2006 metų biudžeto ataskaita rodo, kad finansavimas naujokėms didėja, tačiau jos panaudoja mažiau nei pusę lėšų.

Europos Sąjungos (ES) biudžeto komisarės Dalios Grybauskaitės vakar pristatyta apžvalga skelbia, kad per 2004-2006 metus Lietuva jau gebėjo panaudoti beveik 2 mlrd. eurų (7,1 mlrd. litų) ES finansinės paramos. Tačiau nuo narystės ES pradžios iki šių metų rudens daugiau nei pusės struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšų nepavyko panaudoti. Vietoj 1,5 mlrd. eurų (5,2 mlrd. litų) į Lietuvos kišenę įkrito tik 674,8 mln. eurų (2,3 mlrd. litų). Labiausiai Lietuvos rodiklius žemyn tempia aplinkosaugos projektai, jiems sugebėta sužvejoti tik 28 proc. Sanglaudos fonduose numatytos paramos. Kiek geriau, 56 proc. efektyvumu sekėsi semti naudą iš struktūrinių fondų.

Tarp kūjo ir priekalo - dėl nepanaudotų pinigų seilę varvinančių senbuvių šalių spaudimo ir naujokių įžeidumo už kritiką atsidūrusi komisarė D.Grybauskaitė interviu LŽ perspėja, kad 2007-ieji gali būti pirmi metai, kai šalims gali tekti nurašyti numatytas, tačiau šalies nepanaudotas lėšas.

Naujokės atsipalaidavo

- Lietuva nuo 2004 metų iki šių metų rugsėjo nesugebėjo panaudoti nė pusės ES paramos. Kodėl?

- Jaučiu, kad iš manęs tikimasi barimo, bet pradėsiu nuo pagyrų. Lietuva 2 mlrd. litų gavo daugiau, nei sumokėjo. Tai rodo, kad sugebame pasiimti daugiau. Tačiau tai dar nėra gerai. Turėdama 45 proc. rodiklį Lietuva atspindi naujokių vidurkį, todėl negalime savęs ypač peikti. Visos naujokės turi labai rimtai įvertinti situaciją dėl dviejų priežasčių. Visų pirma Lietuva ir kitos naujos narės gali parasti šansą gauti tai, ką stodamos išsiderėjo. Antra - politinis signalas, kad tokios šalys nesugeba pasiimti, kas joms buvo pažadėta, gali skaudžiai atsiliepti prasidedančiose derybose dėl naujos biudžeto reformos ir naujos finansinės perspektyvos. Kai kurios senbuvės, pagrindinės ES mokėtojos, labai įdėmiai stebi situaciją. Dalyvaudama kasmetinėse batalijose dėl biudžeto išgirstu, kad naujokėms neverta duoti sumų, kurių jos vis tiek nepanaudoja. Man matant tokius skaičius labai sunku ginti kitą šalį. Belieka džiaugtis, kad šiemet dar nenurašome nepanaudotų sumų. Tačiau visoms naujokėms žinia yra tokia: jokių išimčių nebus. Per 4 pastaruosius metus 15 naujokių jau neteko 753 mln. eurų (2,6 mlrd. litų).

- Tai kokios vis dėlto priežastys? Senbuvės lėšas panaudoja kur kas geriau. Štai Airija sugeba pasiimti net 90 proc. struktūrinių fondų pinigų.

- Yra daug objektyvių priežasčių. Naujokės yra naujokės - patirties nedaug, o lėšos kasmet didėja. Atrodė, kad sukurtos struktūros pradėjo veikti gerai, tačiau trūko veiklos peržiūrėjimo, įvertinimo, atnaujinimo. Kasmet pinigų srautas didėjo, o iš problemų nepasimokyta. Kita priežastis - atsipalaidavimas gavus didesnę pirmą išmoką. Anksčiau šalys gaudavo 7 proc. viso paketo, naujosioms pavyko išsireikalauti 16 procentų. Atsižvelgta į tai, kad naujų narių ekonomika ir biudžetas nėra tokie stiprūs, reikia labiau padėti. Kaip matome, ta pagalba pasisuko ne pačia geriausia linkme.

Nelinksniuoja pavardžių

- Dar anksčiau siuntėte signalus, negailėjote kritikos aplinkosaugos sektoriui. Matome, kad iš tiesų rodikliai prasčiausi - panaudota vos 28 proc. europinių pinigų. Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas nevaldo situacijos?

- Nesiimsiu vertinti nė vieno politiko. Atsakomybė tenka bendrai politinėms partijoms, suformavusioms Vyriausybę. Sanglaudos fondo lėšos, iš kurių ir finansuojami aplinkosaugos projektai, iš pradžių buvo panaudojamos per lėtai, bet dabar tempas greitėja. Iš šio fondo finansavimą bus galima gauti ilgiau - iki 2009-2010 metų, todėl dar yra laiko susiimti. Atsipalaiduoti jokiu būdu negalima.

- Apžvelgdama 2006 metus akcentuojate, kad padidėjo ES biudžeto išlaidos ekonomikai ir konkurencingumui skatinti. Žvelgiant į Lietuvos duomenis susidaro įspūdis, kad atsiliekame nuo bendrų tendencijų. Ties žemiausiais rodikliais pagal lėšų panaudojimą atsidūrė užimtumo skatinimas (33 proc.) ir parama verslui (36 proc.).

- Taip. Ne ką geresnė situacija ir su konkurencingumo skatinimu susijusiose švietimo ir mokslo (37 proc.) bei informacinės visuomenės srityse (38 proc.). Visos jos finansuojamos daugiausia iš socialinio ir iš dalies iš regioninės plėtros fondų. Tikrai yra kur pasitempti.

- Ką daryti su projektais, ypač susijusiais su statybomis, kuriems numatytų lėšų nepakanka dėl kylančios infliacijos ir brangstančios produkcijos?

- Idealiausia būtų kuo skubiau juos įgyvendinti. Yra dar ir saugiklių. Biudžete numatomas defliatorius - ES infliacijos vidurkis. Prie suderėtos sumos kasmet pridedami numatyti 2 procentai. Lietuvai kyla papildomų sunkumų dėl skirtumų tarp viešos ir šešėlinės infliacijos. Tačiau čia šalis turi tvarkytis pati.

- Nors esate inovacijų, ne žagrės rėmimo šalininkė, tenka pripažinti, kad žemės ūkio fondo lėšos panaudotos geriausiai - 74 procentai.

- Tai būdinga taip pat visoms šalims. 85 proc. tų lėšų yra tiesioginės išmokos, todėl jas panaudoti gerokai lengviau.

- Ministrė Kazimira Prunkskienė neturėtų skubėti užsikabinti ordinų?

- Nenoriu vertinti atskirų ministrų. Šiame sektoriuje lengviau, bet tai nereiškia, kad nėra ką veikti, todėl tam tikra dalis laurų atitenka ir vadovams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"