TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvai – Jungtinių Tautų pagyros

2014 08 02 6:00
forasach.ie nuotrauka

Vis daugiau moterų Lietuvoje eina svarbias pareigas tiek verslo įmonėse, tiek viešajame sektoriuje. Jos daro didelę įtaką valstybės valdymui. Du iš trijų aukščiausių šalies postų – prezidento ir Seimo pirmininko – užima moterys, trijų ministerijų vairas – taip pat jų rankose. Šie ir kiti faktai rodo, kad Lietuvos pastangos siekiant panaikinti moterų diskriminaciją duoda apčiuopiamų rezultatų. Jas per 58-ąją sesiją Ženevoje teigiamai įvertino ir Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas.

Apie tai kalbamės su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene.

- Ministre, kuo svarbus šis Jungtinių Tautų įvertinimas Lietuvai?

- Kas ketverius metus Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybės JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitete pateikia periodinius pranešimus apie savo šalių pažangą įgyvendinant JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo. Ženevoje pristatėme penktą Lietuvos Vyriausybės pranešimą apie šios konvencijos įgyvendinimą.

Teigiamas komiteto įvertinimas rodo, jog einame tinkamu keliu, o mūsų pastangos duoda vaisių. Be abejo, turime neužmigti ant laurų ir dirbti toliau, kad pasiektume faktinio visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo. Komitetas, atsižvelgdamas į pristatymą ir mintis, išsakytas vėliau vykusioje diskusijoje, per keletą savaičių paskelbs savo rekomendacijas, kurioms sritims, jo nuomone, Lietuvoje reikėtų skirti daugiau dėmesio.

Beje, 2012 metais į šį komitetą pateko ir Lietuvos atstovė prof. Dalia Leinartė. Komiteto istorijoje Lietuvos atstovas išrinktas pirmą kartą.

- Kokia šiuo metu Lietuvoje situacija moterų ir vyrų lygybės srityje?

- Galime pasidžiaugti, kad padėtis išties nebloga. Lietuvoje moterų užimtumo lygis nedaug teatsilieka nuo vyrų, o moterų nedarbo lygis net žemesnis negu vyrų. Štai moterų ir vyrų atlyginimų skirtumą pavyko sumažinti nuo 21,6 proc. 2008 metais iki 12,6 proc. 2012 metais.

Moterys sudaro 30 proc. visų šalies verslininkų, bendras vadovių skaičius siekia 40 procentų. Tuo metu valstybės tarnyboje dirba net per 70 proc. moterų. Taip pat neblogi rodikliai moterų atžvilgiu diplomatijos, teisėtvarkos srityse. Dauguma teisėjų, antstolių, notarų – moterys. Tarp advokatų ir prokurorų abiejų lyčių atstovų yra beveik po lygiai.

Daugėja moterų, užimančių aukščiausius mokslo postus. Pavyzdžiui, tarp daktaro laipsnį turinčių mokslininkų net 60 proc. – moterys. Jos aktyviai dalyvauja nevyriausybinių organizacijų, savanoriškoje, kultūrinėje ir bendruomeninėje veikloje – daug aktyviau negu vyrai.

Vis dėlto, kad ir kokie būtų geri moterų užimtumo rodikliai, jų vis dar mažiau negu vyrų eina aukštas pareigas ir gali priimti ekonominius bei politinius sprendimus. Plika akimi matomi vadinamieji „moteriški“ ir „vyriški“ darbai, profesijos, sektoriai: dauguma socialinių, sveikatos, švietimo, kultūros darbuotojų – moterys. Toks pasiskirstymas trukdo visiškai panaikinti moterų ir vyrų atlyginimų skirtumą.

- Kas lemia, kad vis dar nepavyksta pasiekti tikrosios moterų ir vyrų lygybės?

- Lemia įvairios priežastys. Nemažai įtakos tebeturi giliai įsišakniję stereotipai ir išankstinės nuostatos dėl moterų ir vyrų vaidmens, taip pat galimybių derinti darbą, šeimos ir asmeninį gyvenimą, nevienodas atsakomybės pasidalijimas šeimoje, namie, visuomenės požiūris į moterų ir vyrų vaidmenis priimant sprendimus versle, darbo rinkoje, nevienodos moterų ir vyrų galios bei kita. Įtakos turi ir tai, kad visuomenė dar nepakankamai jautri lyčių lygybės atžvilgiu.

Tačiau turime įsisąmoninti - lyčių lygybė naudinga ne tik moterims, bet ir vyrams. Pavyzdžiui, didesnis vyrų įsitraukimas į šeimos gyvenimą mažina darbo sukeliamą įtampą, o tai padeda stiprinti sveikatą ir galiausiai pailginti gyvenimo trukmę, kuri Lietuvoje - nemenka problema. Mūsų šalyje vyrų ir moterų gyvenimo trukmės atotrūkis yra didžiausias Europos Sąjungoje.

Lietuva ir toliau stengsis naikinti visų formų moterų diskriminaciją, o Jungtinių Tautų rekomendacijos padės nustatyti prioritetus.

· Vyrų ir moterų užimtumo skirtumas Lietuvoje – mažiausias ES, moterų nedarbo lygis – mažesnis negu vyrų.

· Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumas – 12,6 procento.

· Du iš trijų aukščiausių šalies postų – prezidento ir Seimo pirmininko – užima moterys. 3 iš 14 dabartinių ministrų – moterys. Valstybės tarnyboje dirba 76 proc. moterų. 69 proc. politinio pasitikėjimo tarnautojų – taip pat moterys.

· 61 proc. teisėjų ir 86 proc. notarų – moterys. Pasiskirstymas tarp prokurorų ir advokatų panašus (atitinkamai 47 proc. ir 38 proc.).

· Lietuvos moterų išsilavinimo lygis aukštesnis negu vyrų, tarp daktaro laipsnį turinčių mokslininkų net 60 proc. – moterys.

· Daugiau kaip 37 proc. tėvų naudojasi visiškai mokamomis tėvystės atostogomis. Vaiko priežiūros atostogos – vienos ilgiausių ir lanksčiausių Europoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"