TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvai mielesnis būtų kaimynas

2014 08 12 6:00
Radoslawas Sikorskis. AFP/Scanpix nuotraukos

Dėl karo Ukrainoje ir Rusijos įvestų ekonominių sankcijų kaistanti situacija Europoje didina ir politinių dėlionių dėl aukščiausių Europos Sąjungos (ES) institucijų postų intrigą. Vis dar neaišku, kas užims šiuo metu “karščiausią” tampantį ES užsienio politikos vadovo postą.

Likus trims savaitėms, kai susitikę Europos valstybių lyderiai turėtų palaiminti kadenciją baigiančios ES užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinės Catherine Ashton įpėdinį, viešumoje minimos dviejų kandidatų pavardės, dėl kurių sutarimo nerasta liepos viduryje. Lietuvos politikų manymu, kol kas nei Italijos užsienio reikalų ministrės Federicos Mogherini, nei kaimynės Lenkijos užsienio reikalų žinybos vadovo Radoslawo Sikorskio, besivaržančių dėl minėto posto, kandidatūrų nereikėtų priimti už gryną pinigą. Jie prognozuoja, kad šiuo metu Briuselyje aktyviai vykstantys politiniai “žaidimai” gali pateikti staigmenų. Tačiau politikai ir politologai sutaria, kad Lietuvos užsienio politikos principams bei dvasiai, atmetus buvusius akibrokštus, artimesnis būtų R. Sikorskis.

Turi atitikti kriterijus

Seimo vicepirmininko, Europos reikalų komiteto vadovo socialdemokrato Gedimino Kirkilo nuomone, turint galvoje visos ES užsienio reikalų politiką, R. Sikorskis neabejotinai yra rimtesnė kandidatūra. Jo patirtis, anot politiko, gerokai didesnė nei F. Mogherini. “Matant, kaip klostosi situacija Ukrainoje, R. Sikorskio, turinčio įdirbį, supratimą, energijos ir aktyvumo, kandidatūra yra geresnė”, - LŽ sakė Seimo narys. Paklaustas, kaip vertintini premjero Algirdo Butkevičiaus Briuselyje pasakyti žodžiai, esą F. Mogherini kandidatūros Lietuva nekritikuoja, nors jos galimybes prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertinio skeptiškai, G. Kirkilas paaiškino, kad Vyriausybės vadovas tiesiog kalbėjo diplomatiškai. Pasak G. Kirkilo, tvirtinant kandidatus į tokius aukštus ES postus taikomi keli kriterijai - partiškumo, lyties, taip pat svarbus didžiųjų narių pritarimas. Ieškant kompromiso atsiranda ir kitų argumentų. Kita vertus, anot G. Kirkilo, Lietuva drauge su kitomis dešimčia valstybių taip pat jau 10 metų yra ES narės ir drąsiai pretenduoja į aukštus Bendrijos postus. “Tarkime, jei R. Sikorskis iš tiesų taptų užsienio politikos “dirigentu”, Europos Vadovų Tarybos pirmininku vietoj Hermano van Rompuy būtų skiriama moteris. Tačiau kaip viskas susiklostys, šiandien pasakyti dar anksti”, - samprotavo jis.

Europarlamentaras liberalas Petras Auštrevičius neslėpė labiau esąs R. Sikorskio šalininkas. Tačiau sutiko, kad „pasirinkimas gali kristi ant labiau neutralaus kandidato“. Manau, kad ateinančių penkerių metų laikotarpiu, o gal ir ilgiau, santykiai su Rusija ES bus vieni sunkiausių. Reikės ieškoti išėjimo iš krizės kelių bei sugyvenimo formulės, modeliuoti naujus santykius. Griežta R. Sikorskio pozicija gali pakišti jam koją. Bet, manau, bus ir daugiau kandidatų“, - LŽ sakė P. Auštrevičius. Jo teigimu, „moterų faktorius visuose naujuose paskyrimuose ES institucijose yra labai rimtas“. „Jį dažnai nuvertiname ir jo nesuprantame. Šios kadencijos komisijos paskyrimai bus labai įtakojami lyčių lygybės principo. Todėl jei į užsienio politikos vadovo postą atsirastų dar viena moteris kandidatė, nenustebčiau. Tiesą sakant, dėl tokių paskyrimų argumentacijos man kyla abejonių, bet tai labai rimta“, - aiškino europarlamentaras.

Federica Mogherini.

Žaidimas įgavo pagreitį

Neskubėti ir neapsiriboti dviem minimomis pavardėmis ragino ir Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas konservatorius Audronius Ažubalis. „Dažnai būna ir taip, kad pavardės išmetamos vien tam, kad būtų „sudegintos“, o kažkas paskui iššoka kaip kompromisinis variantas“, - LŽ sakė Seimo narys. Viena tokių, jo nuomone, gali būti dabartinė ES humanitarinės pagalbos komisarė bulgarė Kristalina Georgijeva, „subalansuota, išlaikyta politikė“. „Tačiau kaip tik šiuo metu vyksta pagrindinis žaidimas. Mums būtų svarbiausia, kad šį postą užimtų žmogus, išmanantis Rytų Europos problematiką, ir kartu būtų pakankamai principingas, gintų ES vadovų susitarimus, kurie buvo patvirtinti Vilniuje, Rytų partnerystės forumo metu“, - LŽ sakė parlamentaras. Pasak jo, Rytų Europos valstybių atstovai neabejotinai turėtų gauti vieną svarbiausių postų (apie tai užsiminė ir naujasis Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris), tik dar nežinoma - kokį. A. Ažubaliui ypač užkliuvo Lietuvos kandidato į komisarus socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio kandidatūros pateikimas Briuselyje. „Nebuvo mėginama išaiškinti, kad Lietuva pageidautų tokios komisaro pozicijos, kuri atlieptų mūsų strateginiams interesams. Tiesiog buvo giriamas V. P. Andriukaitis, sutinkant, kad jis gautų sveikatos reikalų komisaro portfelį. Palyginti su transporto, energetikos, ES plėtros, humanitarinės pagalbos portfeliais, šis postas yra niekinis. Dėl tokios mūsų pozicijos iš tiesų liūdna“, - piktinosi konservatorius. Pasak jo, estų ir latvių kandidatai, buvę premjerai, aiškiai pareiškė, kad norėtų „rimtų, sunkiasvorių postų“. „Todėl turėsime tuščią aplanką“, - prognozavo A. Ažubalis.

Lengvai nesitraukiama

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus Ramūno Vilpišausko teigimu, šiuo metu viešai svarstomų kandidatų į ES užsienio politikos vadovus galimybės yra labai rimtos, ypač Italijos užsienio reikalų ministrės. „Italijos vyriausybei F. Mogherini kandidatūros atsiėmimas reikštų politinį pralaimėjimą šalies vidaus politikoje. Todėl čia reikia matyti ir vidaus politikos dimensiją“, - LŽ tvirtino politologas. Todėl, anot jo, nė viena savo teikiamą kandidatūrą viešai įvardijusi šalis lengvai nenusileidžia. Bent jau mainais siekia ko nors kito, „ką savo rinkėjams galėtų pristatyti kaip laimėjimą“. „Todėl man atrodo, kad būtent F. Mogherini kandidatūra yra labiausiai tikėtina“, - sakė R. Vilpišauskas. Jo nuomone, „Lietuvos užsienio politikos turinio prasme“ jos veiksmai ir kalbos Rusijos atžvilgiu mažiau atitinka mūsų deklaruojamą ir vykdomą politiką. „Nepaisant anksčiau aštrių apsižodžiavimų tarp Lenkijos užsienio reikalų ministro ir kai kurių Lietuvos politikų, ypač lenkų mažumos klausimais, pastaruoju metu paaštrėjus saugumo situacijai dėl Rusijos agresijos, Lenkijos ir Baltijos šalių reiškiamas susirūpinimas, noras matyti didesnį NATO vaidmenį šiame regione visiškai sutampa. Taigi Lenkijos vykdoma politika ir Lietuvos bei kitų Baltijos šalių nuostatos dera gana gerai. Tai teikia pagrindo manyti, kad vyriausiuoju ES įgaliotiniu išorės reikalams tapęs R. Sikorskis galėtų geriau suprasti Lietuvos nuogąstavimus dėl to, kas vyksta aplink“, - teigė R. Vilpišauskas. Yra požymių, kad tokią Baltijos valstybių poziciją pastaruoju metu ėmė geriau suprasti ir didžiosios ES narės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"