TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvai švenčiant Valstybės dieną, prezidentė pabrėžia Lietuvos vaidmenį Europoje

2016 07 06 12:34
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Lietuvai švenčiant Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį ragino šalies gyventojus saugoti laisvę ir pabrėžė Lietuvos vaidmenį Europoje.

„Galvodami apie Lietuvos ateitį kaip atvira ir draugiška šalis, stebime ir reaguojame į viską, kas vyksta pasaulyje ir ypač Europoje, kurios dalimi visada buvome ir būsime“, – kreipdamasi į vilniečius ir sostinės svečius sakė prezidentė.

Ši kalba nuskambėjo tuo metu, kai britų sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES) atnaujino nuogąstavimus dėl Bendrijos ateities.

Šventinėje kalboje prezidentė konkrečių politinių įvykių neminėjo, bet sakė, kad Lietuvos istorija dažnai yra pavyzdys šalims, kovojančioms dėl savo laisvės.

„Visoms tautoms, kurioms tenka ginti savo laisvę, esame gyvas įrodymas – laimėti įmanoma“, – sakė D.Grybauskaitė.

Vidurdienį, skambant valstybės himnui, Vilniuje prie Prezidentūros iškilmingai pakelta valstybės vėliava Trispalvė ir istorinė vėliava Vytis.

Simono Daukanto aikštėje iš istorinio 18 amžiaus pabūklo nuaidėjo salvės Karaliui Mindaugui, Lietuvos valstybei ir Lietuvos žmonėms.

Ceremonijoje dalyvavo buvę valstybės vadovai Vytautas Landsbergis, Valdas Adamkus, Vyriausybės ir Seimo nariai, kai kurie iš jų buvo pasipuošę tautiniais kostiumais.

Valstybės dienos proga įvairiuose miestuose vyksta minėjimai, koncertai ir sporto renginiai, o vakare gyventojai tradiciškai rinksis į miestų ir miestelių aikštes giedoti valstybės himną.

Mindaugas Lietuvos karaliumi buvo vainikuotas 1253 metų liepos 6 dieną. Karūnavimas užbaigė valstybės susikūrimą, Lietuvą pripažino to meto pasaulis.

Liepos 6-oji valstybės švente paskelbta 1990 metais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę po sovietų okupacijos.

Įteikti valstybės apdovanojimai

Valstybės dienos proga prezidentė 29-iems kultūros, mokslo ir meno atstovams įteikė valstybės apdovanojimus.

Aukščiausius iš skirtų apdovanojimų prezidentė įteikė ilgamečiam dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiajam redaktoriui Rolandui Barysui ir savo patarėjai, vizualinių, techninių ir edukacinių inovacijų diegėjai Valstybės pažinimo centre Rūtai Kačkutei.

Už nuopelnus Lietuvos mokslui apdovanoti Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros profesorius Juozas Rimantas Lazutka, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorė Daiva Rastenytė, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys, Vilniaus universiteto profesorius emeritas filosofas Marijus Arvydas Šliogeris ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto prodekanas Zenonas Norkus. Apdovanojimus taip pat atsiėmė fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius Gintaras Valušis, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos metodikos katedros profesorė Valentina Dagienė ir ilgametis Lietuvos sveikatos mokslų universtiteto profesorius Arvydas Šeškevičius.

Už indėlį į lietuvybės saugojimą ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanoti etnologijos ir tautinių vertybių puoselėtoja Nijolė Balčiūnienė, lietuvių kalbos tarmių tyrinėtojas Kazimieras Garšva ir ilgametis švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Benediktas Algimantas Masaitis.

Valstybės ordinai ir medaliai taip pat įteikti poetei Ramutei Skučaitei, režisieriui Aidui Giniočiui, neatlygintinos kraujo donorystės propaguotojai Danutei Jakštonienei, lietuviškos kultūros puoselėtojui išeivijoje Juozui Jonui Polikaičiui, vaikų literatūros tyrinėtojui Kęstučiui Urbai, irkluotojams Rolandui Maščinskui ir Sauliui Ritteriui bei kitiems Lietuvą garsinantiems žmonėms.

Už ryžtą gelbstint ežere skęstančią merginą Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi šalies vadovė ceremonijos metu apdovanojo Artūrą Matulevičių, Lietuvos kariuomenės Karo policijos Vilniaus įgulos vyresnįjį karo policininką.

Valstybės dienos proga sostinėje taip pat rengiami bėgimai, pažintinė ekskursija po Vilniaus senamiestį.

Šventiniai minėjimai vyksta ir Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Kauno pilies prieigose tradiciškai vyksta tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje 2016“.

Šventės dieną bus siekiama naujo pasaulio rekordo – Panevėžio Stetiškių aerodrome 20 hektarų plote bus piešiamas iš kosmoso matomas didžiausias Lietuvos herbas.

Klaipėdoje kruizinių laivų terminale vyks iškilmingas Valstybės vėliavos pakėlimas, kuriame dalyvaus Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras.

Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ įvairiose Lietuvos vietose tradiciškai bus giedama 21 valandą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"