TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvai žadamos Strasbūro sankcijos

2007 01 30 0:00
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas mano, kad Lietuvai už tai, jog nevykdo sprendimų, tikriausiai bus taikomas įspėjimas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Teigiama, kad tuo atveju, jei Seimas palaimintų KGB rezervininkų karjeros galimybes ribojančias pataisas, Lietuva sulauktų pagrūmojimo iš Strasbūro

Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Lietuva nėra įtraukta į dažniausiai skundžiamų šalių sąrašą, tačiau už sprendimų vilkinimą sankcijų neišvengs. Apie tai vakar per spaudos konferenciją perspėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK) komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

"Lietuva atrodo tikrai neblogai - prieš ją Teismas turi 350 skundų iš 90 tūkstančių. Tai nedidelis skaičius. Šiuo atžvilgiu pirmauja Rusija, Turkija, Rumunija, Lenkija, Italija", - vakar sakė Sabatauskas.

Neįvykdė sprendimo

Tačiau, TTK vadovo teigimu, Lietuvai gresia sankcijos už EŽTT sprendimo, priimto prieš pustrečių metų, nevykdymą. Strasbūro teismas, 2004 ir 2005 metais narpliojęs dvi mūsų šalies piliečių bylas prieš Lietuvą, konstatavo, kad įstatymo nuostatos, numatančios darbinės veiklos apribojimus privačiame sektoriuje dirbantiems buvusiems KGB darbuotojams, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. "Už EŽTT sprendimų įgyvendinimą ir priežiūrą atsakingas Europos Tarybos ministrų komitetas dar spalio 17-18 dienomis svarstė susidariusias problemas. Jau tada Lietuvos atstovai tikino, jog parengti įstatymų projektai svarstomi parlamente ir bus priimti per rudens sesiją", - kalbėjo Sabatauskas. Pasak jo, vasario viduryje vyks Europos Tarybos ministrų komiteto posėdis ir Lietuva sankcijos tikriausiai jau neišvengs. "Manau, ji (sankcija - red.) bus, nes tai jau ne pirmas svarstymas. Lietuva dar per pirmą svarstymą tikino, jog vykdys sprendimus, tačiau to nepadarė. Tikriausiai bus taikomas įspėjimas", - aiškino Sabatauskas.

Pažeistų teises

Jis apgailestavo, kad svarstydamas Liustracijos įstatymo pataisas, kuriomis būtų įgyvendintas EŽTT sprendimas, Seimas neatsižvelgė į argumentus dėl gresiančių sankcijų, maža to, įvedė naujų apribojimų, nors jie irgi galėtų tapti pretekstu ieškoti tiesos EŽTT. "Per svarstymą įstatymas pasikeitė - atsirado naujos kategorijos asmenų, kurių nebuvo, nustatytas rezervo ribojimas. Jeigu Lietuva būtų priėmusi tokios redakcijos įstatymą, tuomet, jei būtų kreipiamasi į EŽTT, būtų buvęs pripažintas teisės į teismą apribojimas", - toliau dėstė parlamentaras.

Pasak komiteto vadovo, Baudžiamasis kodeksas kaip vieną iš papildomų bausmių numato apribojimą dirbti tam tikrą darbą iki 5 metų. Taigi įstatymu numačius apribojimą dirbti darbą 10 metų ne teismo sprendimu, būtų apribota žmogaus teisė į teisingą teismą.

Nauja nuostata

Seimas per rudens sesiją nespėjo priimti kelerius metus strigusio vadinamojo Liustracijos įstatymo pataisų paketo, kuriame, be kitų nuostatų, buvo ir EŽTT sprendimą įgyvendinanti nuostata naikinti darbo apribojimus kadriniams KGB darbuotojams.

Svarstant įstatymą, švelninantį apribojimus kadriniams KGB darbuotojams, jame atsirado nuostata, kurios nebuvo pirminiame projekte, - dėl apribojimų KGB rezervo karininkams. Jeigu Seimas balsuodamas dėl priėmimo neatmestų per svarstymą įtrauktos nuostatos, KGB rezervininkai dešimt metų negalėtų eiti valstybės tarnautojų ar statutinių tarnautojų pareigų, tačiau jiems iki šiol nėra numatyta darbo apribojimų. Tokie apribojimai taikomi tik sovietų saugumo kadriniams darbuotojams - jie 10 metų nuo 1999-ųjų, kai buvo priimtas įstatymas, negali dirbti ne tik valstybės pareigūnais ar tarnautojais, bet ir advokatais, notarais, taip pat bankuose ir kitose kredito įstaigose, strateginiuose ūkio objektuose, saugos ir detektyvų paslaugas teikiančiose tarnybose, ryšių sistemoje, švietimo įstaigose pedagogais, auklėtojais ir šių įstaigų vadovais, be to, negali dirbti darbo, susijusio su ginklo turėjimu.

Pakeitus įstatymą sąrašas pareigų, kurių 10 metų negalėtų eiti buvę kadriniai sovietų saugumo struktūrų darbuotojai, sutrumpėtų - būtų panaikintas draudimas dirbti privačiose struktūrose, taip pat leista eiti kai kurias pareigas ir valstybės tarnybos struktūrose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"