TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvaičiai filmuoja muštynes, užsieniečiai - mūsų istoriją.

2007 08 13 0:00
Filmo "Raudonasis teroras gintarinėje pakrantėje" kūrėjai Dominikonai Davidas O'Rourke iš Kalifornijos ir Kenas Gumbertas iš Rodo salos didžiuojasi, kad su jais susitiko ir Lietuvos prezidentas V.Adamkus.

Pastarosiomis dienomis visa Lietuva aptarinėjo internete išplatintą vaizdelį, kaip kaimo "erelis" talžė savo sugyventinę. Vieni piktinosi demonstruojamu smurtu, kiti tais, kurie tą smurtą paviešino pasaulyje. Interneto svetainei "You Tube" kiekvienas gali nusiųsti nufilmuotus kadrus, jei nori, kad juos pamatytų kuo daugiau žmonių. Kodėl gi lietuvaičiai ten siunčia tarpusavio muštynių vaizdus, o užsieniečiai stengiasi pasakoti mūsų pačių istoriją? LŽ pasidomėjo šiuo metu "You Tube" pristatomo 6 min. filmuko "Raudonasis teroras gintarinėje pakrantėje" atsiradimo istorija bei jo autoriais.

Dominikonai Davidas O'Rourke iš Kalifornijos ir Kenas Gumbertas iš Rodo salos kuria dokumentinį filmą apie sovietinę okupaciją, KGB represijas Lietuvoje ir pasipriešinimo judėjimą. Juosta "Raudonasis teroras gintarinėje pakrantėje" (Red Terror on the Amber Coast) atspindės mums pažįstamus, mūsų tėvų ir senelių išgyventus ir pergyventus, tačiau, kūrėjų teigimu, vakariečiams visiškai nežinomus istorinius įvykius.

"Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vakaruose gerai žinome, ką padarė Hitleris. Tačiau mažai apie tai, kas Sovietų sąjungoje dėjosi Stalino valdymo metais", - sakė dokumentinės juostos prodiuseris ir scenaristas Davidas O'Rourke.

Filmo idėja gimė per pirmąją tėvo Davido viešnagę Lietuvoje 1999 metais. Apsistojęs dominikonų namuose šalia Lukiškių aikštės, ankstų rytą amerikietis nusprendė paieškoti kavinės. Ką tik atvykęs iš Kalifornijos, jautėsi prastai - kamavo 10 valandų laiko skirtumas. Išėjęs į Gedimino prospektą atsidūrė priešais buvusius KGB rūmus. Tėvas Davidas sakė žinojęs šio pastato praeitį, todėl labai nustebo, kai vos stumtelėtos rūmų durys prasivėrė. Amerikietis perėjo vestibiulį, nusileido laiptais. Apačioje tvyrojo tamsa, tačiau jis apčiuopė jungiklį ir įjungė šviesą. "Dvi valandas klaidžiojau požemiais. Tai, ką išvydau, padarė man siaubingą įspūdį, - pasakojo kunigas. - Esu rašytojas, išleidau daug knygų, dirbau žurnalistu. Pajutau, kad tai, ką matė šios kameros, privalau papasakoti visiems." Iš pradžių D.O'Rourke ketino kurti fotoesė ir pabandyti to meto istoriją įamžinti nuotraukose. Bet kai Vilniuje apsilankė jo draugas Kenas Gumbertas, vyrai nusprendė, kad KGB istorija Lietuvoje turi būti papasakota dokumentinėje juostoje.

Filmo kūrėjai susipažino su Lietuvos partizanais, ėmė domėtis pasipriešinimo judėjimu. "Tai didvyriška jūsų tautos istorija. Supratome, kad nebus lengva ją atkurti. Anglų kalba žodžiai "history" ir "story" reiškia skirtingus dalykus: pirmuoju atveju tai - tikri įvykiai, antruoju - žmogaus pasakojimas. Mes pasirinkome antrąjį variantą", - sakė "Raudonojo teroro" scenarijaus autorius Davidas. Jam talkinantis K.Gumbertas patirties turėjo daugiau. Jis jau buvo sukūręs filmą apie sovietines represijas Čekoslovakijoje.

Šeštadienį parodytas Rode

"Raudonojo teroro gintarinėje pakrantėje" kūrėjai tik praėjusią savaitę baigė tvarkyti filmuotą medžiagą. Vien liudininkų atsiminimų nufilmuota apie 18 valandų. Jau parengti jų vertimai į anglų kalbą. Tėvas D.O'Rourke pasidžiaugė, kad Lietuvos žmonės jiems geranoriškai talkino. Dokumentinė juosta pasirodys lietuvių ir anglų kalbomis. "Juk negalėjome filmo kurti be lietuvių pagalbos, o po to išleisti tik angliškąją versiją. Būtų neetiška", - tėvas Davidas stebėjosi klausimu, kodėl atsirado dvi filmo versijos. Kūrėjai tikisi jį pabaigti po Kalėdų. Tiesa, mažoji premjera įvyko šį šeštadienį. Juostos ištraukos buvo parodytos Rodo saloje vykusiame tarptautiniame filmų festivalyje.

Filmą sudarys archyviniai kadrai, fotografijos ir žmonių komentarai. Šias dalis į visumą jungs pasakotojo tekstas ir muzika, kurią kuria jaunas lietuvių kompozitorius. D.O'Rourke neslėpė dėkingumo archyvinių kadrų ekspertui Daliui Žygeliui, kuris padėjo atrinkti archyvinius kadrus bei surasti kino juostoje kalbinamus žmones. "Džiaugiamės, kad neatsisakė su mumis bendrauti ir prezidentas Valdas Adamkus, Vytautas Landsbergis, Nijolė Sadūnaitė, daugelis kitų žinomų žmonių", - sakė dominikonas. Jis prisipažino, kad didžiausią įspūdį jam padarė ne pokalbiai su partizanais, bet su jų žmonomis. "Vyrai kalbėjo apie pasipriešinimą, apie kovas. Žmonos pasakojo apie šeimų likimus kraupių įvykių akivaizdoje, - sakė D.O'Rourke. - Tokie prisiminimai ypač sukrečia."

KGB liko neprakalbintas

Dokumentinio filmo kūrėjai apgailestauja, kad jiems taip ir nepavyko prašnekinti nė vieno sovietų saugumo darbuotojo. Džiazo gitaristo Vladislavo Borkovskio mama jiems buvo nurodžiusi KGB dirbusį vyriškį, kasdien ateidavusį į vieną Vilniaus kavinę išlenkti alaus. Tėvo Davido žiniomis, jis būtų sutikęs nusifilmuoti juostoje, tačiau kūrėjai veikė per lėtai ir praleido tinkamą akimirką. Užtat puikiai KGB požiūrį, pasak amerikiečio kunigo, iliustravo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pasirodęs televizorių ekranuose po Čečėnijos bombardavimo: "Mes su jais susitvarkysime tais pačiais metodais, kaip susitvarkėme su Pabaltijo banditais 1945 metais", - kaimynų prezidento žodžius baisėdamasis citavo D. O'Rourke.

Privalo pamatyti visi

"Raudonojo teroro" autoriai sieks parodyti filmą kurioje nors JAV valstybinėje televizijoje. Anot jų, amerikiečių žiūrovas, mažai težinantis apie sovietines represijas, ir yra pagrindinis filmo taikinys. Autoriai tiki sulauksiantys ir Amerikos lietuvių bendruomenės paramos. Pirmieji straipsniai jau pasirodė lietuviškuose Čikagos, Bostono lietuvių laikraščiuose. "Raudonojo teroro" anonsą galima išvysti interneto svetainėse "You Tube" ir "Google". Pasak tėvo Davido, jų tikslas buvo parodyti vakariečiams, kaip sovietinis teroras traiškė Lietuvos žmonių likimus. "Kaip čia atsitiko, kad ir šiandien vakariečiai nežino, jog Stalino režimas pražudė milijonus žmonių?" - stebėjosi jis.

Paskata kurti filmą Lietuvoje buvo ir tai, kad būtent čia, filmo autorių nuomone, vyko stipriausias pasipriešinimas sovietinei okupacijai. "Teko bendrauti su žmonėmis, kurie teigė, kad šis pasipriešinimas iš naujo sukūrė lietuvių tautą", - sakė D.O'Rourke.

Per kelis mėnesius filmą anonsuojančią svetainę "YouTube" aplankė tūkstančiai žiūrovų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"