TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuviai neleistų Briuseliui vetuoti biudžeto

2012 12 09 10:15
Reuters/Scanpix nuotr.

Lietuvos gyventojai nelinkę leisti Europos Komisijai vetuoti nacionalinių biudžetų, nors didelei daliai visuomenės šie klausimai nerūpi, atskleidė naujas tyrimas.

Naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės RAIT atliktoje apklausoje teirautasi lietuvių nuomonės dėl Vokietijos kanclerės Angelos Merkel išsakyto siūlymo Europos Komisijai suteikti teisę vetuoti Europos Sąjungos (ES) narių nacionalinius biudžetus, jei juose neatsižvelgiama į ES reikalavimus.

29 proc. respondentų teigė pritariantys, kad Europos Komisijai būtų suteikta tokia teisė. Nepritariantys idėjai nurodė 33 proc. apklaustųjų. 38 proc. apklausos dalyvių neturėjo nuomonės arba į klausimą neatsakė.

Tyrimo autorių teigimu, prieš tokių įgaliojimų perdavimą Briuseliui dažniau pasisakė didmiesčių gyventojai ir turtingesni asmenys.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus Ramūno Vilpišausko, tyrimo rezultatai patvirtina, kad didelė gyventojų dalis nesidomi tuo, kas vyksta ES, o tai lemia ir politinio elito mažas dėmesys europiniams reikalams.

Politikos eksperto teigimu, nuomonę turinčių žmonių labiau neigiamą nusistatymą lėmė nenoras, kad "kažkas iš išorės spręstų šalies svarbiausius politinius klausimus".

"Didelės dalies gyventojų neigiamas požiūris į galių suteikimą ES Komisijai rodo nepasitikėjimą tuo, kad kažkas iš išorės dalyvautų šiame procese, nes tai susiję su atskaitingumo, legitimumo dalykais", - BNS sakė R.Vilpišauskas.

Įtakingiausia Europos politikė Vokietijos kanclerė A.Merkel šį rudenį pareiškė, kad už ekonomiką atsakingas eurokomisaras turėtų gauti įgaliojimus paskelbti biudžetus negaliojančiais, jei skola ar biudžeto deficitas viršytų numatytus rodiklius.

Kai kurie Europos lyderiai tikisi, kad griežtesnė priežiūra ES lygiu pažabotų populistinius sprendimus nesilaikyti biudžeto drausmės ir užkirstų kelią skolų krizėms ateityje. Tačiau raginimai perduoti dar daugiau suverenumo ES institucijoms sulaukia daug pasipriešinimo iš europiečių, kurie baiminasi, jog valstybės praras per daug suverenumo.

"Pagrindinė problema ta, kad diskusijos dėl fiskalinės sąjungos, bankinės sąjungos, apskritai federacinių struktūrų, vyksta gana siaurame susijusių institucijų vadovų, politikų ir ekspertų rate. Apie tai viešai labai mažai diskutuojama", - sakė R.Vilpišauskas.

Pasak TSPMI vadovo, vokiečių pasiūlymui įgyvendinti turbūt reikėtų keisti ES sutartį, ir tai būtų "ilgas ir politiškai labai sudėtingas procesas", ypač atsižvelgiant į Europoje augantį nepasitenkinimą ES sprendimais.

Lapkričio 7 -18 dienomis apklausta 1020 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų. apklausos rezultatų paklaida neviršija 3,3 proc.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"