Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuviai stotų ginti Tėvynę

 
2017 04 26 12:30
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Daugiau nei 88 proc. gyventojų mano, kad ginti tėvynę yra kiekvieno piliečio pareiga. Tai rodo šių metų vasario – kovo mėnesį vykdyta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Absoliuti dauguma (78 proc.) apklausos metu išsakiusių nuomonę taip pat yra įsitikinę, kad, jei Lietuva būtų užpulta kokios nors šalies, turėtume priešintis ginklu, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos pasirengimu savarankiškai apsiginti, kol sulauktų pagalbos iš sąjungininkų, teigia tikintys 35 proc., tačiau net 71 proc. apklaustųjų neabejoja, kad NATO tikrai gintų Baltijos šalis, jei jos būtų užpultos.

Pasak tyrimo vadovės prof. Ainės Ramonaitės, labai svarbu ir tai, jog visuomenė pasitiki ne tik Lietuvos kariuomene ar NATO, bet ir savo bendrapiliečių valia gintis: 63 proc. apklausos dalyvių yra įsitikinę, kad karo atveju Lietuvos visuomenė sugebėtų susiorganizuoti visuotinį pasipriešinimą (ginklu arba taikiomis priemonėmis), dauguma apklaustųjų mano, kad ne mažiau kaip pusė suaugusių Lietuvos gyventojų aktyviai prisidėtų prie pasipriešinimo.

Iš visų apklaustųjų 42 proc. neabejoja, kad asmeniškai prisidėtų prie šalies gynybos, 25 proc. prisidėti nėra nusiteikę, o likęs trečdalis nėra tikri, kaip elgtųsi. Tyrimo duomenų analizė rodo, kad asmeninis pasiryžimas prisidėti prie gynybos labai priklauso nuo lyties ir amžiaus: asmeniškai prisidėti prie šalies gynybos pasiryžę 66 proc. 16–29 m. vyrų, o tarp to paties amžiaus moterų arba tarp vyrų virš 70 metų nusiteikimas asmeniškai užsiimti valstybės gynimu gerokai mažesnis. „Gyventojai nežiūri į esamą padėtį ir galimus pavojus pro rožinius akinius – atsakydami į klausimus blaiviai svarsto savo galimybes. Vis dėlto jaučiamas visuomenės ryžtas ir poreikis būti pasirengusiems atremti galimas grėsmes“, – pastebi Ainė Ramonaitė.

Apklausa taip pat parodė, kad gyventojai nestokoja palaikymo šauktinių kariuomenei: net 87 proc. apklaustųjų mano, kad jauni vyrai privalo atlikti karinę tarnybą, 25 proc. pritaria, kad privalomą karinę tarnybą turėtų atlikti ir moterys. Didžioji dauguma gyventojų (72 proc.) taip pat mano, kad privalomo karinio rengimo pamokų reikėtų ir mokyklose.

„Tokiame visuomenės nuostatų kontekste logiškai atrodo ir mūsų valstybės veiksmai – šauktinių grąžinimas, ginkluotės įsigijimai, suintensyvėjusios bendros pratybos su kitų NATO šalių kariuomenėmis“, – teigia tyrimo grupę subūrusio Baltijos pažangių technologijų instituto (BPTI) vadovas dr. Tomas Žalandauskas.

„Lietuvos Konstitucijoje ir kituose dokumentuose įvirtinta kiekvieno piliečio pareiga ginti valstybę ir jos nepriklausomybę nuo galimos agresijos. Tyrimo metu siekėme ieškoti atsakymų, kiek pati Lietuvos visuomenė tam pasiruošusi, kiek Lietuvos piliečiai patys pasiryžę prisidėti prie gynybos taikiomis ar ginkluotomis priemonėmis, jei iškiltų toks poreikis, ir nuo ko tas pasiryžimas priklauso. Taikydami naujausius kompiuterinių socialinių mokslų metodus, mėginsime modeliuoti galimus pasipriešinimo scenarijus“ – apie BPTI suburtos tarpdisciplininės mokslininkų ir ekspertų grupės tikslus pasakoja prof. A.Ramonaitė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"