TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuviai su švedais dalijasi minomis

2010 12 15 0:00

Švedijos kariuomenė prašo grąžinti 1,5 mln. litų vertės mokomųjų minų, neatlygintinai atsiųstų prieš aštuonerius metus.

Glaudžius bendradarbiavimo ryšius su Švedijos ginkluotosiomis pajėgomis palaikanti Lietuvos kariuomenė iškart po Naujųjų partneriams ketina perduoti 7500 vienetų mokomųjų minų. 25 tūkst. sprogmenų švedai mūsų krašto kariams dovanojo prieš aštuonerius metus, tačiau dabar dalį pageidautų susigrąžinti. Motyvas - patys geradariai pristigo mokymo priemonių. Savo pageidavimus atgauti trečdalį dovanotos siuntos Krašto apsaugos ministerijai (KAM) Švedijos kariuomenės atstovai išdėstė pernai gruodį ir šiemet rugpjūtį atsiųstuose raštuose. Mainais už atiduodamus sprogmenis Lietuvos kariuomenė jau gavo atlygį - 16 komplektų minosvaidžių ir jiems tinkančių minų siuntą. Dalies 2002-aisiais gautos dovanos grąžinimas turės būti įformintas Vyriausybės nutarimu, nes minos - valstybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas.

"Tikrai neatiduodame paskutinių minų. Mokymo tikslams jų lieka pakankamai. Šiuo atveju svarbiausia - dviejų kariuomenių bendradarbiavimas", - LŽ tikino Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai kapitonas Tomas Balkus, paklaustas, ar dėl tokio gražaus gesto nenukentės mūsų karių mokymai. Kiek sprogmenų iš 25 tūkst. dovanotųjų per aštuonerius metus jau panaudota, pasak T.Balkaus, skubiai atsakyti būtų sudėtinga.

Paklaustas, ar beveik per dešimtmetį minos nepaseno, jis paaiškino, kad sprogmenų testavimas vykdomas nuolat, nes šie taip pat turi savo galiojimo laiką. "Jei sprogmenys neiššaudomi ir pasensta, labai brangiai kainuoja juos utilizuoti, taip paprastai jų neišardysi", - teigė T.Balkus. Pasak jo, mokomosios minos, skirtingai nei kovinės, neturi sprogstamojo, o tik parako užtaisą. Kas kelerius metus parako pokyčiai privalomai tikrinami. Jei tokių nustatoma, sprogmuo brokuojamas. "Tačiau visi, kuriuos turime, yra tinkami naudoti", - sakė T.Balkus. Jo teigimu, šiuo metu švedai tokio tipo minų jau nebegamina.

Pasidomėjus, ar mokomosios minos iš tiesų tokios brangios, atstovas spaudai pabrėžė, kad nurodoma suma "yra popierinė". "Nei mes jas pirkome, nei parduodame - gavome ir duodame. Tačiau pagal nustatytas taisykles turtas privalo būti įvertintas ir pajamuotas", - sakė T.Balkus.

Kokiu keliu - oro, sausumos ar jūros - mokomosios minos keliaus į Švediją, kol kas nenuspręsta. T.Balkus priminė, kad šaudmenims gabenti galioja specialios procedūros.

KAM teigimu, neatlygintinas turto perdavimas Švedijos kariuomenei atitinka Nacionalinio saugumo strategiją, kurios vienas punktų teigia, kad Lietuva stiprina glaudų bendradarbiavimą su Šiaurės Europos valstybėmis - Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"