Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuviai svarbiausiu ES prioritetu laiko bendrą gynybos ir saugumo politiką

 
2016 02 24 8:38
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Naujausio Eurobarometro tyrimo rezultatai rodo, kad iš visų prioritetų daugiausiai Lietuvos piliečių pritaria bendrai ES valstybių gynybos ir saugumo politikai (šiam prioritetui pritaria 87 proc. apklaustųjų).

Šio prioriteto svarba Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus padidėjo 6 procentiniais punktais (2010 m. tam pritarė 81 proc.). Galimam ES kariuomenės sukūrimui pritartų daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) Lietuvos piliečių. Šiek tiek mažiau pritariančiųjų tam būtų Latvijoje, o Estijoje jų tik 56 proc. Visoje ES vos daugiau nei pusė (53 proc.) piliečių pritartų galimam ES kariuomenės sukūrimui.

Apklausos duomenimis, labai daug lietuvių (81 proc.) pritaria bendrai ES valstybių narių energetikos politikai. Europoje šiam prioritetui pritaria 70 proc. gyventojų.

Mažiausiu prioritetu tiek Lietuvos, tiek visos ES gyventojai laiko tolesnę ES plėtrą, įtraukiant kitas šalis ateityje. Jam pritaria 59 proc. Lietuvos ir tik 38 proc. ES piliečių. Šis prioritetas yra vienas iš dviejų, kuriems parama per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje sumenko. Kitas prioritetas, kuriam palaikymas Lietuvoje sumažėjo, yra bendra ES politika dėl migracijos. Šis prioritetas buvo vienas iš labiausiai palaikomų Lietuvoje prieš penkerius metus (2010 m. tam pritarė 84 proc. lietuvių), o šiuo metu tik du trečdaliai (67 proc.) lietuvių pritaria bendrai ES politikai dėl migracijos.

Apklausos rezultatai rodo, kad dauguma ES piliečių gana teigiamai vertina imigraciją iš kitų ES šalių ir gerokai mažiau teigiamai – imigraciją iš trečiųjų šalių. Beveik 7 iš 10 (69 proc.) Lietuvos piliečių teigia, kad imigracija iš kitų ES šalių kelia teigiamus jausmus, tačiau tik ketvirtadalis (19 proc.) sako, kad tokius pat jausmus kelia ir imigracija iš ne ES valstybių narių. 9 iš 10 ES piliečių pritaria, kad reikėtų imtis papildomų priemonių kovojant su nelegalia žmonių imigracija iš ne ES šalių. Lietuvoje 52 proc., o ES – 65 proc. apklaustųjų sutinka, kad jų šalis turėtų padėti pabėgėliams.

Vienas iš prioritetų, į kurį požiūris pakito teigiama linkme, yra euras. Įvedus Lietuvoje eurą, piliečių požiūris į jį, kaip į bendrą ES valiutą, užtikrinančią ekonominę ir pinigų sąjungą, pagerėjo. Šiuo metu net du trečdaliai pritaria šiam ES prioritetui, kai prieš penkerius metus tokių gyventojų buvo tik 51 proc.

Lietuvos gyventojų taip pat buvo paklausta, ar jie yra patenkinti savo gyvenimu. 75 proc. apklaustųjų į šį klausimą atsakė teigiamai. Tiesa, šiuo rodikliu Lietuva vis dar atsilieka nuo dalies artimiausių kaimynų: Lenkijoje yra 85 proc. patenkintų gyvenimu piliečių, Estijoje – 80 proc. Tradiciškai labiausiai patenkinti gyvenimu yra Danijos piliečiai (98 proc. patenkintųjų).

Lietuvos piliečių nuomonė apie šalies ekonomikos padėtį pastaruosius metus gerėjo. Manančiųjų, kad situacija yra gera, per paskutiniuosius metus padaugėjo 1 procentiniu punktu nuo 36 proc. 2014 m. iki 37 proc. 2015 m. O palyginti su 2009 m. rudeniu taip manančiųjų padaugėjo net 32 procentiniais punktais. Tiesa, kol kas dar nepasiektas 2006 m. rudens lygmuo, kai net 49 proc. piliečių manė, kad Lietuvos ekonomikos padėtis yra gera.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"