TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuviai šventai tiki kyšių galia

2007 12 20 0:00
Naujausius korupcijos tyrimo duomenis pristatė STT atstovas V.Rimkus, sociologės V.Jonikova ir J.Aleknevičienė.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Šalies gyventojai tvirtai įsitikinę, kad dėl korupcijos kalti politikai ir valstybės tarnautojai.

Lietuvos visuomenė mano, jog labiausiai korumpuotos šalies institucijos yra Seimas, policija, teismai, Vyriausybė, politinės partijos ir sveikatos apsaugos įstaigos. Prie mažiausiai korumpuotų priskiriama Bažnyčia, nevyriausybinės organizacijos ir prezidentūra. Iš asmeninės patirties žmonės korumpuočiausiomis įvardija kelių policiją, teritorines muitines, respublikines ligonines ir apskričių viršininkų administracijas.

Naujausi sociologiniai tyrimai apie korupcijos paplitimą Lietuvoje rodo, kad gyventojai ir verslo atstovai pradeda manyti, jog šį neigiamą reiškinį šalyje pavyko pristabdyti. Penktą kartą tarptautinė tyrimų bendrovė "TNS Gallup" atliko "Lietuvos korupcijos žemėlapio" tyrimą, kurį užsakė Spacialiųjų tyrimų tarnyba (STT). 2007-ųjų spalį ir lapkritį buvo apklausta 1000 Lietuvos gyventojų bei 500 įmonių vadovų.

"Lepinami" medikai ir policininkai

Populiariausios korupcijos formos Lietuvoje - kyšininkavimas, nepotizmas (naudojimasis pažintimis, giminaičių ir artimųjų protegavimas), politinių sprendimų pirkimas aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose. Gyventojai korupciją dažniausiai suvokia kaip kyšio davimą ar ėmimą, be to, jie įsitikinę, kad kyšis padeda išspręsti beveik visas iškilusias problemas. Tai, jog esant reikalui duotų kyšį, prisipažįsta 67 proc. apklaustų gyventojų ir kiek mažiau - 42 proc. - verslininkų. Per pastaruosius metus nors kartą kyšį yra davę 28 proc. gyventojų ir 17 proc. verslininkų, per penkerius metus - 47 proc. gyventojų ir 33 proc. verslininkų.

Penkerių metų laikotarpiu 45 proc. gyventojų ir 48 proc. verslininkų buvo susidūrę su kyšio reikalavimu. Paprastai tai nutikdavo kelių policijoje, apskričių ir rajonų žemėtvarkos skyriuose, respublikinėse ligoninėse. Patys gyventojai dažniausiai pinigais pamalonindavo medikus ir kelių policininkus.

Lyginant kyšio prievartavimo ir davimo tendencijas dabar ir 2005-aisiais pastebima, jog daugelyje institucijų šis reiškinys sumažėjo. Gyventojai liudija, kad šiemet jie buvo rečiau prievartaujami duoti kyšį kelių ir kriminalinėje policijoje, gydymo įstaigose, muitinėse, techninės apžiūros centruose, savivaldybėse. Respondentų teigimu, dažniausiai kyšio reikalaujama siekiant gauti siuntimą į reabilitacijos sanatoriją, norint pakeisti žemės paskirtį, atkurti nuosavybės teises.

Institucijos, kuriose, remiantis verslininkų patirtimi, kyšio prievartavimas nesumažėjo, yra apskričių ir rajonų žemėtvarkos skyriai, Žemės ūkio ministerija, apskrities viršininkų administracijos.

Kaltės nejaučia

Paklausti, kas kalti dėl korupcijos lygio šalyje, tyrimo dalyviai kaip kalčiausius nurodo politikus (80 proc. gyventojų ir 83 proc. verslininkų) bei valstybės tarnautojus (atitinkamai 70 ir 68 proc.). Kad patys kalti dėl šio neigiamo reiškinio, prisipažįsta 10 proc. gyventojų ir tik 5 proc. verslininkų. "Tokia situacija nėra gera. Kol gyventojai netikės, jog patys gali šį tą pakeisti, kova su korupcija bus bergždžia", - teigė "TNS Gallup" projektų vadovė sociologė Viktorija Jonikova.

Pasak jos, norint pasirinkti efektyvias kovos su korupcija priemones, būtina išsiaiškinti, kodėl žmonės duoda kyšius. Išanalizavus duomenis būtų galima išskirti du motyvus - norą įveikti biurokratiją ir pastangas apeiti įstatymą arba nustatytas procedūras.

Apie 70 proc. šalies gyventojų įsitikinę, kad kyšiai imami dėl to, jog už tai retai baudžiama.

Rezultatai nenustebino

STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininko Vyto Rimkaus manymu, toks tyrimas - vienas svariausių instrumentų, padedančių nustatyti korupcijos lygį ir paplitimą. "Ši apklausa leidžia mums pasitikrinti situaciją valstybėje, pasižiūrėti, kaip ji pakito per pastaruosius metus. Tyrimai taip pat reikalingi, kad apibrėžtume sritis, kurios yra labiausiai pažeistos, ir ateityje kryptingai galėtume dirbti ta linkme", - aiškino pareigūnas.

Pasak V.Rimkaus, dauguma gyventojų mano, jog geriausia priemonė pažaboti korupciją - baudžiamosios atsakomybės griežtinimas. Kita vertus, žmonės nepasitiki teisėtvarka, teismais, nepraneša apie blogus darbus tik todėl, kad nemano, jog kyšininkavimo faktas bus sėkmingai ištirtas. Dar daugiau, jie bijo, kad toks pranešimas gali turėti neigiamų pasekmių ir patiems. "Į tai ypač turėtume atkreipti dėmesį", - sakė STT pareigūnas.

LŽ paklaustas, ar STT iš šio tyrimo sužinojo ką nors visiškai nauja ar netikėta, V.Rimkus atsakė, jog daugelis atskleistų dalykų buvo prognozuoti. "Galbūt tikėjomės, kad visuomenės nusiteikimas spręsti problemas duodant kyšį bus mažesnis", - prisipažino STT pareigūnas. Jo nuomone, nerimą kelia ir STT darbo spragas rodo tai, kad visuomenė nelinkusi prisiimti atsakomybės dėl kyšininkavimo.

Tyrimas STT kainavo 130 tūkst. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"