TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuviai tampa tolerantiškesni, bet vis dar nedraugiški

2014 06 26 11:37
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Į Lietuvą kasmet atvyksta vis daugiau piliečių iš trečiųjų šalių – Afrikos, Azijos ar Lotynų Amerikos. Ar jie gerai jaučiasi apsigyvendami ar besimokydami mūsų šalyje?

Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktoriaus Martino Žaltausko teigimu, prieš daugiau nei penkerius metus netolerancija kitų tautų atstovams buvo labai didelė: juodaodžiai buvo vadinami beždžionėmis, sumušami ar apiplėšiami, arabai kęsdavo šovinistinių pažiūrų lietuvaičių užgauliojimus. Dabar pastebima, kad tolerancijos yra daugiau. Tačiau lietuviai išlieka labai nedraugiški ir nelinkę padėti kitiems, pastebėjo savanorystės patirties Lietuvoje įgijusi viešnia iš Armėnijos.

„2007 metais buvo keli išpuoliai, kai lietuviai buvo netolerantiški kitų rasių atstovams. Dabar pastebima tendencija, kad lietuviai tapo tolerantiškesni. Įstojus į Europos Sąjungą, daug žmonių, kurie buvo labiausiai netolerantiški, išvyko. Tolerantiškesni žmonės yra didmiesčiuose“, – pasakojo M. Žaltauskas. Jo teigimu, svarbiausia yra integruoti trečiųjų šalių piliečius į mūsų visuomenę.

Kultūros centro „In Actio“ prezidentas Andrius Bečys pasakojo, kad įvairių projektų pagalba stengiamasi Lietuvai pristatyti įvairių tautų atstovus, taip pat pristatyti joms Lietuvą. Lietuvoje bijoma, kad atvažiuos daug užsieniečių, tačiau savanorystė suteikia galimybę atvykti išsilavinusiems žmonėms, kurie atvyksta ribotam laikui. „Jie pristato savo kultūrą, kalbas, prisideda prie visuomenės labo“, – sakė A. Bečys. Savanorystės programos, anot jo, galėtų prisidėti ir vystant ilgalaikius tarptautinius santykius, verslo, kultūrinius, švietimo ryšius. „Tai prisidėtų prie mūsų pačių vystymosi“, – akcentavo A. Bečys.

Savanorė iš Armėnijos Tereza Minasyan konferencijoje pasidalijo savo patirtimi ir pastebėjimais iš savo 10 mėnesių trukmės viešnagės Lietuvoje. Gavusi pakvietimą savanoriauti Lietuvoje, ji sako labai apsidžiaugusi. Moteris manė, kad posovietinės erdvės šalyje jausis komfortiškai, neturės bendravimo problemų. Pirmiausia ji nustebo dėl klimato, kuris visai kitoks nei jos tėvynėje. T. Minasyan maloniai nustebino oro grynumas, gamta. Pasak jos, lietuviai, deja, yra nedraugiški, jiems mažai rūpi kiti. „Jie galėtų būti draugiškesni, labiau padedantys atvykstantiems. Reikėtų mąstyti plačiau, atviriau. Galiu bendrauti su jaunais žmonėmis lietuviškai, tačiau vyresni žmonės, net ir kalbant su jais rusiškai, žiūri labai neigiamai, kad nemoku lietuviškai. Dėl to dabar stengiuosi visai nekalbėti rusiškai“, – pasakojo T. Minasyan.

Spaudos konferencijos metu taip pat parodytas filmukas apie juodaodį žemaitį vaiką, kuris gyvena Plungėje ir kalba tik žemaitiškai. Spaudos konferenciją organizavo Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras, įgyvendindamas Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2012 metų programos finansuojamą projektą „Tarpkultūrinė savanorystė trečiųjų šalių piliečių integracijai“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"