TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuviai Ukrainoje retina negerovių brūzgynus

2015 06 13 6:00
Algirdas Šemeta. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Svarbius postus Ukrainoje užimantys ir šaliai vykdyti reformas padedantys Algirdas Šemeta, Nerijus Udrėnas bei Adomas Audickas sako, kad padėtis ten sudėtinga – daug korupcijos, valdininkų, interesų grupių pasipriešinimo pertvarkoms. Vis dėlto lietuviai tiki, kad Ukraina sugebės tapti sėkminga valstybe.

Ukrainos verslo ombudsmeno institucijai vadovaujantis buvęs eurokomisaras A. Šemeta, šaliai įgyvendinti asociacijos su Europos Sąjunga (ES) sutartį padedantis buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas N. Udrėnas ir lietuviui Ukrainos ekonomikos ministrui Aivarui Abromavičiui patarinėjantis A. Audickas pažymi, kad šalis kariauja ir tuo pat metu kuria pamatus gyvenimui, pagrįstam kitokiomis vertybėmis. Ukrainiečiai itin vertina Lietuvos pagalbą šiame procese.

Skundžiasi ir lietuviškas verslas

Antikorupcijos pareigūnu nuo šių metų pradžios Ukrainoje dirbantis A. Šemeta sakė, jog jam ir kitiems labai pasisekė, kad gali dalyvauti sprendžiant šios galingos valstybės likimą. „Galime pasidalyti savo patirtimi ir jaučiamės reikalingi“, - LŽ patikino jis.

A. Šemeta pasakojo, kad per keletą mėnesių nuo nulio pavyko įsteigti Verslo ombudsmeno instituciją, patvirtinti visas būtinas taisykles ir procedūras, sukurti tinklalapį bei elektroninę terpę, kurioje verslas gali pateikti skundus dėl korupcijos ar kitų biurokratinių kliūčių savo veiklai. „Daug dėmesio skyriau profesionaliai komandai suformuoti. Ją sudaro ukrainiečiai teisininkai ir auditoriai, daugiausia baigę mokslus Vakarų universitetuose. Gegužės 20 dieną vyriausybės posėdyje ir spaudos konferencijoje oficialiai paskelbiau, kad Verslo ombudsmeno institucija yra pasirengusi dirbti visu pajėgumu“, - aiškino jis.

Nuo to laiko A. Šemetos vadovaujama įstaiga jau spėjo gauti arti 100 skundų iš verslininkų dėl jų veiklai sudaromų kliūčių. Jie plaukia iš įvairiausių Ukrainos kampelių, tiek iš stambiojo, tiek ir iš smulkiojo bei vidutinio verslo. Gauta ir Lietuvos verslininkų, dirbančių Ukrainoje, skundų. „Visus skundus kruopščiai tiriame ir rengiame valdžios institucijoms rekomendacijas, ką jos turi padaryti, kad problemos būtų išspręstos. Apibendrinę gautus skundus, rengsime ir sistemines rekomendacijas dėl teisės aktų, įvairių reglamentų pakeitimų, kurie padėtų vykdyti korupcijos prevenciją ir gerinti verslo sąlygas. Beje, Ukraina jau pasistūmėjo į priekį Pasaulio banko Doing Business indekse per 16 pozicijų ir dabar užima 96 vietą. Tolesnis pozicijų gerinimas šiame indekse yra paskelbtas vienu iš Ukrainos prioritetų“, - teigė A. Šemeta.

Stebina biurokratiniai reikalavimai

Anot A. Šemetos, Ukrainos valdžia taip pat demonstruoja rimtą politinę valią kovoti su plačiai paplitusia korupcija. Įsteigtas Nacionalinis antikorupcijos biuras, tirsiantis aukšto lygio korupciją, kuriama Nacionalinė korupcijos prevencijos tarnyba, be kitų dalykų, nagrinėsianti pareigūnų ir valstybės tarnautojų deklaracijas ir galimus neteisėto praturtėjimo atvejus. Labai aktyviai veikia įvairios visuomeninės, nevyriausybinės organizacijos. Jos ne tik teikia konkrečius pasiūlymus korupcijos išgyvendinimo klausimais, bet ir akylai stebi įvairių pareigūnų paskyrimus, siekdamos užkirsti kelią susitepusių asmenų paskyrimui į atsakingas pareigas. „Žiniasklaidoje vis dažniau aprašomi korumpuotų veikėjų sulaikymo atvejai. Tačiau manau visi puikiai supranta, kad tai tik kelio pradžia, siekiant pažaboti šį reiškinį – turbūt antrą pagal svarbą problemą po karo Ukrainos rytuose“, - pažymėjo jis.

A. Šemeta sakė, kad, nepaisant vykstančių permainų, problemų Ukrainoje vis dar labai daug. Jas buvusiam eurokomisarui teko patirti ir savo kailiu. Gerokai ilgiau, nei tikėtasi, užtruko jo vadovaujamos institucijos registravimas, labai ilgai vyksta ypač biurokratizuotas įvairių klausimų derinimas. A. Šemeta išskyrė ir nereikalingus keistus reikalavimus, pavyzdžiui, Ukrainoje vis dar egzistuojančiose darbo knygelėse būtina nurodyti profesiją iš valstybinio profesijų klasifikatoriaus, kitaip darbuotojo stažas gali būti neįskaitytas į būtinąjį pensijai gauti. „Nors daug kalbama apie elektroninę valdžią, beveik visos valdžios įstaigos, sprendžiant net paprasčiausią reikalą, reikalauja originalių dokumentų, o dar visiškai neseniai juos buvo privaloma patvirtinti ir antspaudu. Teko gerokai paplušėti, kol įrodžiau, jog skundus galime ir privalome priimti elektroninėje erdvėje. Mums paprasti ir įprasti dalykai čia sukelia pasipriešinimo ir baimių. Nuolat susiduriu su legalistiniu požiūriu valdžios institucijose blogąja to žodžio prasme, kai pagrindinis dėmesys kreipiamas į formą, o ne į turinį“, - tvirtino A. Šemeta.

Vertina principingą poziciją

Dalydamasis įspūdžiais iš Ukrainos, A. Šemeta tvirtino, kad tai milžiniška valstybė, kurioje gyvena daugybė skirtingų tautybių žmonių, o regionai ir miestai neretai skiriasi iš esmės. „Šiandien būtų galima sakyti, kad yra kariaujanti Ukraina ir Ukraina, kuri bando priprasti prie karo ir jį suprasti. Yra reformas daranti Ukraina ir yra žmonės, bandantys prisitaikyti. Yra oligarchai ir juos supantis labai turtingų žmonių būrys, o šalia – pabėgėliai ir didelis skurdas“, - teigė jis.

Pasak A. Šemetos, situacija nėra vienareikšmė. Šalis kariauja ir tuo pat metu kuria pamatus gyvenimui, pagrįstam kitokiomis vertybėmis. Dabar išgyvenamas etapas, kai tam tikri savo esme progresyvūs pokyčiai, sudėtingos reformos nelengva našta užgula ant paprastų žmonių pečių. Dideli kainų šuoliai, nerimas dėl ateities didina socialinę įtampą. „Tai – nauja problema, kuri gali tapti grėsme. Todėl vyriausybei šalia karo ir reformų reikia rasti būdus išvengti socialinio sprogimo, taip pat ir politinio nestabilumo“, - pabrėžė jis.

A. Šemeta sakė, kad Lietuva laikoma valstybe, kuri supranta Ukrainą iš esmės ir nori padėti ne formaliai, o nuoširdžiai. „Ukrainiečiams kaip tyro oro reikia jausmo, jog jie nėra palikti vieni. Labiau nei finansinę paramą jie vertina principingą poziciją. Jeigu norime suvokti jų santykį su Lietuva ar kitomis valstybėmis, prisiminkime, ko mes labiausiai laukėme iš kitų valstybių, kai paskelbėme Nepriklausomybės atkūrimą“, - priminė jis.

Kalbėdamas apie Ukrainos ateitį A. Šemeta pažymėjo, kad mes galime pasidalyti patirtimi, bet šalis pati renkasi savo kelią ir pati turės jį nueiti su visais sunkumais bei pergalėmis. „Bet koks – socialinis ar politinis - nestabilumas gali pasukti šalį atgal. Nors žmonių yra įvairių, kol kas šis suvokimas – arba dabar, arba niekada – veikia kaip papildomas stimulas, suteikiantis jėgų bei kantrybės. Man akivaizdu viena: tai, kas vyksta Ukrainoje, yra svarbu visai ES, visam Vakarų pasauliui. Čia sprendžiama ir Rusijos raidos kryptis, ir mūsų ateitis plačiąja prasme. To daugiau nei pakanka, kad kiekvienas iš mūsų paprasčiausiai padarytų tai, ką gali, ir dar truputį“, - tvirtino A. Šemeta.

Interesų grupės nori išsaugoti privilegijas

Nerijus Udrėnas./ziniuradijas.lt nuotrauka

N. Udrėnas pažymėjo, kad reformų Ukrainoje tikslas – sustabdyti ekonominį nuopuolį ir paskatinti didesnį augimą, kurio vaisiai pasiektų kuo daugiau žmonių. Pagrindinis reformų sėkmės veiksnys yra biurokratija, nes kuo geresnis viešasis administravimas, tuo stipresnė valstybė. „Ukrainoje biurokratija buvo užgrobta konkrečių interesų. Kitaip tariant, valstybė buvo pavogta iš žmonių. Viešasis administravimas buvo dažnai naudojamas ne teikti paslaugoms, bet turtams išgauti. Reikia atkurti viešojo administravimo pajėgumą. Viešasis administravimas turi turėti aiškius įgaliojimus, bet ir pakankamą finansavimą bei pasitikėjimą mainais už atvirumą ir atskaitomybę“, - akcentavo jis.

N. Udrėno teigimu, situacija Ukrainoje yra sudėtinga, nes daugelis interesų grupių nori išsaugoti privilegijuotą padėtį, bijo prarasti pozicijas, nekenčia atvirumo bei konkurencijos. Nors jie sako kovojantys už „žmonių interesus“, iš tikrųjų siekia specialaus statuso ir reguliavimo. Asociacijos sutartis su ES yra platforma, kuria naudojantis galima pasiekti didelių permainų Ukrainoje. Jau pasiekta nemažai – patvirtinti asociacijos sutarties įgyvendinimo planai, iš viso apie 200 įvairių institucijų planų. Dabar reikia juos realiai įgyvendinti.

„Apibendrinant galima teigti, kad Ukraina turi sukurti naują viešąjį sektorių. Valstybė turėtų tarnauti daugumai, o ne keliems – ir tada visi laimės. Tačiau tai taip pat reiškia nuoseklų kryptingą valdymą. Stebuklų iš karto nebus, bet potencialas yra milžiniškas. Ukraina gali tapti tokia šalimi kaip Prancūzija – kur stiprus ir žemės ūkis, ir pramonė, ir paslaugos. Ukraina turi daug gamtos išteklių, taip pat ir talentingų žmonių. Tik reikia atkurti valdymo gebėjimus įvairiu valdžios lygmeniu“, - mano N. Udrėnas.

Regi geras perspektyvas

Adomas Audickas./Asmeninio albumo nuotrauka

A. Audickas pasakojo, kad penki darbo Kijeve mėnesiai buvo labai intenstyvūs, jam tenka dirbti ir po 14 val. per parą. Tačiau pastangos davė vaisių – parengta valstybės valdomų įmonių reforma, kuria siekiama padidinti jų skaidrumą, efektyvinti jų veiklą, pateikta ataskaita apie šias bendroves, priimtas nutarimas dėl privalomo jų auditavimo. Pasak A. Audicko, dėl to, kad įmonės valdomos neefektyviai, kasmet Ukraina netenka 2-3 mlrd. JAV dolerių.

Kaip ir kiti Ukrainoje dirbantys lietuviai, A. Audickas sakė jaučiantis pasipriešinimą reformoms. „Nusistovėjusi tokia tvarka, kad visos naujovės, kurios bandomos įgyvendinti, labai sunkiai skverbiasi. Yra susiklosčiusi tam tikra kultūra tiek valstybės valdomose įmonėse, tiek ministerijose, kitose institucijose. Jos nori dirbti taip, kaip dirbo anksčiau, keisti savo darbo praktikos ne visi nori“, - aiškino jis.

Kita vertus, anot A. Audicko, valdininkams sunku rasti motyvacijos dirbti geriau ir prisidėti prie reformų, nes atlyginimai viešajame sektoriuje yra labai maži. „Valdininkai uždirba apie 200 JAV dolerių (apie 178 eurų) per mėnesį, o pragyvenimas Kijeve yra tikrai brangus“, - sakė jis. Nors ekonominė situacija Ukrainoje yra sudėtinga, kainos kyla, o algos nedidėja, visuomėje juntama ir skeptiškų nuotaikų, vyriausybė tvirtai nusiteikusi vykdyti reformas. „Matau labai gerą šios šalies ateitį. Tik ne už 2 ar 3 metų, o vėliau – po 7-10 metų. Ukrainos žmonės yra išsilavinę, šalis turi nemažai pranašumų, palyginti su kitomis valstybėmis: gerą geografinę padėtį, stiprų žemės ūkio sektorių, nemažai gamtinių išteklių. Stiprėja informacinių technologijų sektorius, Ukraina pasaulyje tampa žinoma kaip IT šalis. Tai irgi rodo, kad ji turi daug potencialo“, - vardijo lietuvis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"