TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvio korta neatstos paso

2015 08 05 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Jau rudenį ketinama pateikti konkretesnį siūlymą dėl lietuvio kortos – specialaus dokumento svetur gyvenantiems lietuvių kilmės asmenims. Užsienio lietuviai pritaria tokiam būdui stiprinti ryšius su tėvyne, tačiau akcentuoja, kad pagrindinis jų tikslas – dviguba pilietybė.

Teisingumo ministro Juozo Bernatonio ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovų susitikime kilo idėja dėl lietuvio kortos (arba paso) – dokumento, kuris ne tik identifikuotų lietuvių kilmės asmenų bendrumą su tauta, bet ir padėtų jiems spręsti praktines problemas atvykus į Lietuvą. Pavyzdžiui, turintiesiems lietuvio kortą būtų galima įteisinti nemokamas ilgalaikes vizas, teisę į nemokamą švietimą ir gydymą Lietuvoje.

Abipusė nauda

J. Bernatonis priminė, kad jau daug metų nepavyksta išspręsti dvigubos pilietybės klausimo, o po 1990-ųjų mūsų šalį palikę ir kitos valstybės pilietybę pasirinkę asmenys netenka Lietuvos pilietybės. Šiems tautiečiams palaikant santykius su Lietuva esą iškyla tam tikrų praktinių sunkumų. „Mano įsivaizdavimu, tų problemų sprendimas padėtų mums palaikyti ryšį su išvykusiais tautiečiais, o jiems – su savo tėvyne, ateityje galbūt net sugrįžti“, - aiškino ministras.

Anot J. Bernatonio, sutarta, kad PLB vadovai rudenį pateiks prioritetinį spręstinų bėdų sąrašą. Tada bus galima sukonkretinti lietuvio kortos projektą ir pateikti atitinkamas įstatymų pataisas. „Tik paties dokumento įteikimas būtų daugiau emocinis dalykas palaikant saitus su tėvyne, tačiau nespręstų jokių klausimų. Reikėtų, kad jį lydėtų kitų įstatymų pataisos, suteikiančios tam tikrų galimybių. Pavyzdžiui, kitose šalyse tokių dokumentų turėtojams išduodamos nemokamos ilgalaikės vizos, nes ne visi emigrantai gyvena Šengeno zonos valstybėse, rūpinamasi kitais aktualiais dalykais“, - pažymėjo ministras.

Dalia Henke akcentavo, kad užsienio lietuviams svarbiausia – dvigubos pilietybės klausimo sprendimas./en.delfi.lt nuotrauka

Ne alternatyva dvigubai pilietybei

Svarstoma, kad lietuvio kortos savininkams Lietuvoje, kaip ir kitose panašius dokumentus turinčiose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Vengrijoje, galėtų būti garantuojamas nemokamas švietimas, medicininės paslaugos. J. Bernatonis nemano, jog siūlymas užtikrinti tokias lengvatas emigrantams, nemokantiems mokesčių Lietuvoje, sukeltų mūsų visuomenės pasipiktinimą. „Tie žmonės kasmet į Lietuvą savo artimiesiems persiunčia apie 5 mlrd. eurų. Tai didžiulė parama. Nemanau, kad dėl to galėtų kilti koks nors pasipriešinimas“, - svarstė jis.

Pasak J. Bernatonio, į lietuvio kortą pirmiausia galėtų pretenduoti Lietuvos piliečiai pagal kilmę, emigravę ir praradę mūsų šalies pilietybę. Tačiau jis pabrėžė, kad toks dokumentas nebūtų alternatyva dvigubai pilietybei. „Klausimas dėl dvigubos pilietybės taip pat galėtų būti sprendžiamas, jeigu sėkmingas būtų referendumas. Dauguma įstatymų leidėjų, teisės teoretikų tvirtina, kad be referendumo to neįmanoma išspręsti. Aišku, dar reikia diskutuoti, nes, mano manymu, galimi sprendimai ir per konstitucinį įstatymą dėl emigravusiųjų po Kovo 11-osios pilietybės išsaugojimo“, - pažymėjo ministras.

Nori likti visaverčiai piliečiai

PLB pirmininkės Dalios Henke teigimu, tendencijos rodo, jog emigracija iš Lietuvos nemažėja, o užsienyje gyvenančių lietuvių daugėja. Norint, kad kitų valstybių pilietybę gavę tautiečiai išlaikytų stiprius ryšius su Lietuva ir išliktų lietuviai, būtina dėti visas įmanomas pastangas. Esą prie to prisidėtų ir jiems mūsų šalyje garantuojamos tam tikros lengvatos. „Tai vienas būdų“, - pridūrė PLB pirmininkė.

Vis dėlto, kaip akcentavo D. Henke, užsienio lietuviams svarbiausia – dvigubos pilietybės klausimo sprendimas, leidžiantis po 1990 metų emigravusiems ir kitos valstybės piliečiais tapusiems lietuviams išlaikyti ir Lietuvos pilietybę. „Mūsų tikslas – teisė būti visaverčiais Lietuvos piliečiais“, - pabrėžė ji.

Kritikuoja iniciatyvą

Seimo Migracijos komisijos nario Lino Balsio nuomone, iniciatyva dėl lietuvio kortos labai keista ir nevykusi. Ypač turint mintyje tam tikrų mūsų šalies politinių jėgų pasipiktinimą dėl lenko kortos. „Man regis, čia yra arba populizmas, arba noras kaip nors pakeisti dvigubos pilietybės išsaugojimo idėją, numatant lietuvio kortą, kuri tarsi ir neturi jokios prasmės. Tokiam siūlymui tikrai nepritarsiu“, - patikino parlamentaras.

L. Balsys įsitikinęs, kad svarbiausia - išspręsti dvigubos pilietybės klausimą, suteikti galimybę išlaikyti lietuvišką pasą asmenims, gavusiems kitos valstybės pilietybę. „Tai būtų teisingas požiūris. O bandyti spręsti problemą įvedant kažin kokį pakaitalą yra visų mūsų tautiečių, išvykusių iš Lietuvos, įžeidimas ir apskritai nesusipratimas“, - kritikos lietuvio kortos idėjai negailėjo politikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"