Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Lietuvio pasas – dovana, kuria nesidžiaugiama

 
2017 08 09 6:00
"Lietuvos Respublikos piliečio pasas ir lietuvio pasas – skirtingi dokumentai, kurių nereikėtų priešinti." "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Pilietybės neturintiems lietuvių kilmės emigrantams siūlomas paguodos prizas – lietuvio pasas. Idėjos autoriai mano, kad naujovė sustabdys emigraciją. Užsienyje gyvenantys tautiečiai siūlymą vadina geru, tačiau simboliniu žingsniu ir viliasi sulaukti dvigubos pilietybės įteisinimo.

Seimas eina pramintu keliu. Grupės valdančiųjų siūlymas įteisinti lietuvio pasą atkartoja prieš devynerius metus buvusią iniciatyvą. Kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus sudaryta darbo grupė dvigubos pilietybės problemai spręsti tada pateikė siūlymą įteisinti lietuvio kortą. Ją gavę su Lietuva glaudžių saitų turintys lietuvių kilmės užsienio valstybių piliečiai būtų galėję naudotis visomis ekonominėmis, socialinėmis ir kitokiomis teisėmis, išskyrus politines ir pilietines, kaip ir Lietuvos piliečiai. Užgriuvusi kritikos lavina anuomet šią iniciatyvą palaidojo.

Pagal naująjį „valstiečių“ ir socialdemokratų parengtą projektą lietuvio pasas taip pat suteiktų išeiviams beveik visas piliečių turimas teises, išskyrus kandidatuoti rinkimuose ir juose balsuoti.

Dovana išeivijai

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Dalia Henke užmojus įvesti lietuvio pasą sakė vertinanti kaip simbolinį, tačiau pilietybės nepakeičiantį žingsnį. „Kiekvienas valdžios mėginimas suartėti su užsienyje gyvenančiais tautiečiais yra sveikintinas. Tačiau viliuosi, kad nebus sustota prie šios idėjos, kad ji netaps pilietybės alternatyva“, – „Lietuvos žinioms“ sakė D. Henke. Jos teigimu, pastaruoju metu lietuvių bendruomenė užsienyje sparčiai plečiasi, gimsta daug vaikų. „Deja, jie tampa vokietukais, prancūziukais, Amerikos piliečiais“, – apgailestavo PLB pirmininkė. Ji pasidžiaugė Lietuvio paso įstatymo projekte numatytomis lengvatomis švietimo srityje. D. Henke teigė mananti, kad tai padėtų išeivijai puoselėti lietuvių kalbą. PLB atstovė vylėsi, kad Seimo nariai neatsisakys idėjos iš esmės įteisinti dvigubą pilietybę.

V, Adamkaus nuomone, lietuvio pasas būtų „tam tikra dovana išeivijai pasinaudoti piliečių teisėmis ir privilegijomis“, bet „tai jokiu būdu neatstoja Lietuvos pilietybės“. „Tai yra kompromisinis sprendimas, bet jis jokiu būdu neišsprendžia principinės (dvigubos pilietybės) problemos. Jos sprendimo siekia išeivija, tikinti, kad ji yra Lietuvos dalis. Juk mes visi norime, kad jie būtų lygiateisiai Lietuvos piliečiai“, – BNS sakė V. Adamkus.

Naujadarai nereikalingi

Premjeras Saulius Skvernelis sakė manąs, kad atėjo laikas įteisinti dvigubą pilietybę, o ne kurti „kažkokius naujadarus“. „Galbūt kam nors, kas sąmoningai atsisakė ar buvo priverstas rinktis kitą pilietybę, tokios kortos turėjimas ką nors ir duotų. Bet iš esmės ne kortos, ne dokumento turėjimas lemia, ar tas žmogus dar jaučia ryšį su tėvyne. Problemą reikia spręsti iš esmės – sugebėkime padėti tašką toje dešimtmečio istorijoje dėl dvigubos pilietybės turėjimo“, – kolegų siūlymą vakar įvertino S. Skvernelis.

Seimo opozicijos atstovai entuziazmu dėl lietuvio paso idėjos vakar taip pat netryško. Jie pritarė, kad tokio dokumento prasmė daugiau simbolinė. Konservatorius Andrius Kubilius teigė įtariantis, kad tokiu būdu valdantieji mėgina išvengti priekaištų dėl nesprendžiamo dvigubos pilietybės klausimo.

Du pasai – skirtingas žanras

M. Romerio universiteto profesoriaus konstitucinės teisės žinovo Vytauto Sinkevičiaus teigimu, Lietuvos Respublikos piliečio pasas ir lietuvio pasas – skirtingi dokumentai, kurių priešinti nereikėtų. Pirmasis rodo asmens ir valstybės teisinį ryšį, antrasis – tik patvirtina asmens lietuvišką kilmę. V. Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad Lietuvos pasą turintys asmenys, turi visas Konstitucijos garantuojamas teises. „O siūlomas lietuvio pasas apibrėžtų tik asmens lietuvių kilmės statusą. Ir jau tada, atvykęs į Lietuvą, toks asmuo turėtų kai kurias palankesnes sąlygas negu kiti užsieniečiai. Vien dėl to, kad jis yra lietuvių kilmės, Konstitucija jam garantuoja ir leidžia atvykti į Lietuvą be jokių leidimų. Būdamas čia asmuo įgytų kai kurių lengvatų švietimo, aukštojo mokslo srityje“, – „Lietuvos žinioms“ sakė V. Sinkevičius.

Jis priminė, kad lietuvių kilmė – konstitucinė samprata, vartojama ir Pilietybės įstatyme. Pagal jį, lietuvių kilmės asmuo – toks, kurio tėvai ar seneliai, arba vienas iš jų, buvo lietuviai ir kuris pats save laiko lietuviu, taip pat tą deklaruoja rašytiniu pareiškimu. Pasak V. Sinkevičiaus, ir dabar lietuvių kilmės asmenys Migracijos departamente gali gauti jų lietuvišką kilmę patvirtinančią kortelę. Teisininko žiniomis, panaši praktika pasaulyje nėra dažna. Europoje tokie dokumentai egzistuoja Lenkijoje ir Vengrijoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"