TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvis kaunasi dėl Kolumbijos prezidento posto

2006 05 27 0:00
Antanas Mockus prisipažįsta nesitikįs laimėti prezidento rinkimų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Antanas Mockus prisipažįsta, kad kolumbiečiai jį kartais pavadina lietuviu, tačiau nepiktai

Rytoj Kolumbijos prezidento rinkimų biuleteniuose bus įrašyta ir lietuviška pavardė. Narkotikų kontrabanda, ginkluotais konfliktais ir žmonių grobimu garsėjančios Lotynų Amerikos valstybės vadovu pretenduoja tapti 54 metų Aurelijus Rūtenis Antanas Mockus Sivickas.

"Galimybių labai daug neturiu", - LŽ prisipažino pats kandidatas, tačiau trauktis iš rinkimų kovos jis neketina.

Gautų vos 2 procentus

Pagal visuomenės nuomonės apklausas už Mockų sekmadienį ketina balsuoti per 2 proc. rinkimų teisę turinčių kolumbiečių.

Be lietuvio, prezidento rinkimuose dalyvauja dar 6 kandidatai. Rinkimų favoritu laikomas dabartinis Kolumbijos vadovas Alvaro Uribe, jam simpatizuoja apie 60 proc. rinkėjų. Populiarumo lentelės antrojoje vietoje yra kairiųjų kandidatas Carlosas Gaviria, galintis surinkti apie 21 proc. kolumbiečių balsų, trečiojoje - liberalas Horacio Serpa (13 proc. balsų).

Mockaus kandidatūrą remianti partija Alianza Social Indigena (liet. pažodžiui - Pasipiktinusių piliečių sąjunga) siekia mažinti teismų ir bankų priklausomybę nuo politikų, taisyti Konstitucijos spragas. Tokie tikslai nurodomi ir kandidato programoje.

Kolumbijoje kartu su prezidentu renkamas ir viceprezidentas. Iš šešių pretendentų į šį postą - dvi moterys. Viena jų rinkimų biuletenyje sudaro draugiją Mockui. Jei taptų Kolumbijos prezidentu, lietuvis viceprezidentės postą patikėtų žaviajai Mariai Isabel Patino.

Netradicinis elgesys

Bene labiausiai Mockų Kolumbijoje ir Lietuvoje išgarsino ekscentriškas būdas ir netradiciniai poelgiai.

Garsiausias iš jų - kai norėdamas suvaldyti neklusnią meno mokyklos studentų auditoriją Kolumbijos nacionalinio universiteto rektorius jiems parodė nuogą užpakalį. Vėliau Mockus paaiškino negalįs pakęsti nepagarbos žmogui, o studentai būtent švilpė ir neklausė, ką kalba jų dekanas. Tad kartu buvęs rektorius šitaip nutildė auditoriją.

Po šio poelgio rektoriui teko palikti postą, bet tai jį išgarsino visoje Kolumbijoje ir sudarė sąlygas pasukti į didžiąją politiką.

Lietuvis didžiuojasi, kad būdamas universiteto rektoriumi įvedė mokestį už mokslą, iki tol universitete to niekam nepavykdavo padaryti. Kita Mockaus įvesta naujovė - profesorių vertinimas.

Pažadėjęs padidinti mokesčius Mockus laimėjo rinkimus į sostinės Bogotos mero postą. Apsirengęs supermeno kostiumu ir pasivadinęs superpiliečiu Mockus ėmėsi įgyvendinti ne mažiau ambicingas ir ekscentriškas programas bei vykdyti rinkimų pažadus. Mokesčiai Bogotoje pakilo daugiau nei du kartus, Mockui pavyko įtikinti gyventojus, kad daugiau pinigų reikia sutvarkyti sveikatos apsaugos ir švietimo sistemoms.

Mockaus vadovavimas 6,5 mln. gyventojų turinčiam miestui išsiskyrė ir dėmesiu moterims. Jis pasiūlė programą "Miestas moterims". Pagal Mockaus sumanymą vieną vakarą per mėnesį moterys vaikus ir vyrus palieka namie, o pačios eina linksmintis į naktinius klubus.

Kad suvaldytų chaotišką eismą Bogotos gatvėse, lietuvių kilmės meras nusamdė 420 pantomimos aktorių, mokiusių piliečius tvarkingai judėti mieste. Akcijos padariniai buvo stulbinami - žmogžudysčių ir tragiškai pasibaigusių avarijų skaičius mieste sumažėjo daugiau nei 3 kartus.

Dėl vamzdyno avarijos Bogotoje ėmus stigti vandens meras pasirodė per televiziją stovėdamas duše. Norėdamas išsimuilinti jis užsukdavo čiaupą ir taip pat elgtis ragino miestiečius. Šios akcijos sėkmė buvo stulbinama. Vandens sunaudojimas Bogotoje sumažėjo 40 procentų. Pasak tuometinio mero, imtis panašių akcijų jį paskatino aistringas mokytojo pašaukimas.

Lietuviškai - lengviau

Draugų paskatintas Mockus nutarė kandidatuoti į 43 mln. gyventojų turinčios valstybės prezidentus. Ši savaitė jam - finišo tiesė.

Iš Vilniaus prisiskambinti į Bogotą nebuvo sunku. Mockaus rinkimų štabo darbuotojai, vos išgirdę žodį "Lietuva", nurodydavo reikiamus telefonus ir žmones. Pats kandidatas mielai rado laiko atsakyti į LŽ klausimus.

Iš pradžių angliškai kalbintas vyras iš karto perėjo į lietuvių kalbą. Anot Mockaus, lietuviškai jam daug lengviau šnekėti, negu angliškai. Gimtąja kalba jis bendrauja su motina.

- Ponas Mockau, kaip vertinate savo galimybes rinkimuose į Kolumbijos prezidentus?

- Šansai nėra labai dideli, šiuo metu mano reitingas nėra aukštas. Tikiuosi, kad paskutiniu momentu mano argumentai ir žinios pakeis rinkėjų apsisprendimą. Netgi jei galimybių yra labai mažai, reikia toliau stengtis ir eiti iki galo.

- Ar lietuviškos šaknys padeda, ar trukdo siekti prezidento posto?

- Kolumbijoje palyginti maža imigracija, todėl žmonės pozityviai žiūri į kitakilmius. Užsieniečiai čia nėra blogai vertinami.

Čia esu gimęs, augęs ir auklėtas, todėl, reikia pripažinti, žmonės yra labai korektiški mano atžvilgiu. Kartais pasitaiko, kad pavadina lietuviu, bet tai nesakoma piktai. Kolumbiečiai pripažįsta mane kaip savą.

- Galbūt lietuvių yra ir Jūsų rinkimų štabe?

- Kolumbijoje gyvena vos apie 200 lietuvių imigrantų su šeimomis. Porą kartų per metus susitinkame netoli Bogotos. Anksčiau dalyvaudavome lietuviškose mišiose, deja, jau dešimt metų nebeturime kunigo, kuris galėtų lietuvių kalba laikyti pamaldas.

Rinkimų štabe lietuvių nėra, tačiau sulaukiau paramos iš vietos imigrantų bendruomenės. Jie buvo surengę nedidelį draugų susirinkimą. Šiaip jie palankiai žiūri į mano kandidatavimą.

Beje, pagalbos sulaukiau ir iš Lietuvos europarlamentarų. Briuselyje dalyvavau konferencijoje, susitikau su Lietuvos politikais. Jie man davė nemažai naudingų patarimų, juos šiandien naudoju rinkimų kampanijoje.

Nebrangi kampanija

- Buvote universiteto rektoriumi, Kolumbijos sostinės Bogotos meru. Kas patraukė į didžiąją politiką?

- Pasisekimas būnant rektoriumi ir dėstytoju bei teorijos apie smurtą padarė mane žinomu Kolumbijoje. Žmonės porą kartų mane išrinko Bogotos, turinčios 6,5 mln. gyventojų, meru. Tapau dar plačiau žinomas, pavyko įgyvendinti daug naujų projektų. Manau, šią praktiką galėčiau panaudoti ir šalies mastu.

- Kiek Kolumbijoje kainuoja prezidento rinkimų kampanija?

- Mes čia, Kolumbijoje, tam išleidžiame neįtikimai mažai pinigų. Mano kampanija kainuos maždaug 500 mln. pesų, arba 200 tūkst. JAV dolerių (540 tūkst. litų).

- Ar tapęs prezidentu atvyktumėte į Lietuvą oficialaus vizito?

- Manau, kad atvykčiau (juokiasi). Nesu buvęs Lietuvoje nuo 1974 metų, kai Vilniaus universitete lankiau vasaros kursus. Po to nepasitaikė progų. Apskritai nedaug keliauju poilsiaudamas, tad nepavyko atvykti ir į Lietuvą, o darbo interesų čia neturiu.

- Jeigu pralaimėsite, gal norėtumėte atvykti į Lietuvą gyventi?

- Net nežinau, ką atsakyti. Apskritai labai anksti gyvenime apsisprendžiau, kad mano gyvenimas - Kolumbijoje.

Atsimenu, kai buvau kursuose Lietuvoje, man šis klausimas buvo rimtai kilęs. Manyje vyko stiprus vidinis konfliktas - kam skirti savo gyvenimą. Šia tema kalbėjau su vienu kunigu.

Geriausias draugas pabuvęs Lietuvoje išvyko ten gyventi. Tuo metu ir aš daug svarsčiau, kur žmogus turi praleisti savo gyvenimą.

Tačiau taip susiklostė aplinkybės, kad apsisprendžiau likti Kolumbijoje. Keletą metų aktyviai dalyvavau lietuvių bendruomenės veikloje. Daug sužinojau apie lietuviškas tradicijas, kultūrą.

Dabar labai norėčiau aplankyti Lietuvą, bet nemanau, kad ten likčiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"