TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuviškas karo menas

2010 03 16 0:00
A.Pocius neabejoja, kad 1940-ųjų Lietuvos kariuomenės tragedija nepasikartos.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius pasirašė pirmąją Lietuvos karinę doktriną (LKD).

"Tarpukario Lietuvoje karinė doktrina taip ir nebuvo pasirašyta. Mums suteikta proga ištaisyti istorinį teisingumą," - per pristatymo ceremoniją sakė gen. mjr. A.Pocius.

LKD yra strateginio lygmens aiškinamasis dokumentas, kuriuo remiantis ateityje bus kuriamos doktrinos, padėsiančios teorinius pagrindus kariniams vienetams rengti bei naudoti taikos, krizių ir karinių konfliktų metu. Svarbiame dokumente pateikiami būdai, kaip ir kada valstybė panaudos kariuomenę savo strateginiams interesams užtikrinti. Dokumente taip pat apibrėžiami nuostatai ir principai, kuriais vadovaujantis Lietuvos kariuomenė rengiama ir naudojama karinėse operacijose.

Teoriniai pamatai.

"Atsirado poreikis paaiškinti kariuomenės vietą valstybėje ir sukurti pamatą vadų moraliniam rengimui, personalo mentaliteto keitimui ir kryptingam karinės minties vystymuisi. Karinę doktriną galima įvardyti paprastai - tai yra teorinis pamatas, ant kurio kariuomenė yra kuriama, mokoma ir panaudojama," - sakė šią doktriną kūręs ir pristatęs Gynybos štabo Pajėgumų plėtros ir planavimo departamento transformacijos skyriaus viršininkas pulkininkas leitenantas Vaidas Bernotas.

"Lietuva priešinsis agresoriui visomis jai prieinamomis priemonėmis: karine gynyba ir partizaniniais veiksmais, civilių piliečių nepaklusnumu, nekolaboravimu ir kitais būdais. Todėl kariuomenė, kaip organizuotai valdoma karinė jėga, turi būti parengta greitam reagavimui, tarpusavio sąveikai ir operatyviam pergrupavimui, sąveikai su NATO sąjungininkų pajėgomis, taip pat organizuotam pasipriešinimui išsklaidytais vienetais", - tvirtino A.Pocius. Primindamas skaudžią 1940-ųjų patirtį, kai išorės agresoriui buvo pasiduota be šūvio, kariuomenės vadas tikino, kad ateityje tokia tragedija, kuri didžia dalimi buvo nulemta ne kariškių, o politikų, daugiau nebepasikartos.

Išlaisvins kūrybinį mąstymą

"Mano kariuomenės vizija - mobili ir šiuolaikiška kariuomenė, galinti apginti savo kraštą, gerai sąveikaujanti su kitomis NATO valstybių kariuomenėmis ir gebanti ateiti joms į pagalbą. Karinėje doktrinoje įtvirtinti principai leidžia tai paversti realybe. Dabar kiekvienas karys, ypač vadas, turi suvokti doktrininius principus ir išmokti juos taikyti. Ypač tai svarbu šiuolaikiniame dinamiškame pasaulyje, kai kariuomenės vykdomų užduočių, dažnai, atrodytų, nedaug turinčių bendra su karyba, spektras labai platus", - sakė A.Pocius. Pasak jo, doktrinoje įtvirtinti karybos ir moraliniai principai turėtų išlaisvinti kūrybinį kariškių mąstymo potencialą, o tai leistų kariuomenei efektyviai veikti šių dienų operacijose ir ruoštis potencialiems iššūkiams, kurių šiuo metu dar net nežinome.

Grėsmės išlieka

Doktrinoje teigiama, kad tiesioginės karinio užpuolimo grėsmės ar kitų karinių veiksmų, tiesiogiai nukreiptų prieš Lietuvą, šiuo metu nėra. Tačiau kol regione ir Lietuvos kaimynystėje esančiose valstybėse tebėra sutelktos didelės karinės pajėgos ir skirtingai suprantamos grėsmės ir priemonės joms atremti, tiesioginės karinės konfrontacijos tikimybė egzistuoja.

Pasak A.Pociaus, tarptautinis terorizmas ir toliau išlieka viena pagrindinių grėsmių tarptautinei bendruomenei. Šiuo metu Lietuvai ši grėsmė yra išorinio pobūdžio, priklausanti nuo aktyvaus šalies dalyvavimo vykdomoje kovoje su terorizmu. Todėl Lietuva gali tapti potencialiu tarptautinio terorizmo taikiniu. Neatmetama galimybė, kad ateityje gali susidaryti sąlygos kilti ir vidinio terorizmo grėsmei. Dar vienas iššūkis - atakos prieš komunikacines ir informacines sistemas, tad Lietuvos saugumas gali būti pažeistas ir tiesiogiai karinės jėgos nepanaudojus. Kibernetinės atakos, kurių pragaištingumą patyrė Estija, gali būti rengiamos prieš svarbių Lietuvos valstybės ir gynybos struktūrų, ekonomikos ir ūkio subjektų valdymo ir informacines sistemas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"