TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuviškas žodis, išgirstas Chakasijoje

2012 08 06 7:09
Tarp misijos dalyvių - "Lietuvos žinių" žurnalistas T.Valančius (dešinėje). /Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. 

Gerokai viršyti lūkesčiai, pėsčiomis ir įvairiausiu transportu sukarti 2 tūkst. kilometrų, už tūkstančių kilometrų sutikti ten likę tautiečiai ir į Lietuvą parvežta žinia apie Sibiro taigoje amžino poilsio atgulusius lietuvius - tokį neįkainojamą bagažą iš traukinio iškėlė tolimojoje Chakasijoje lankęsi ekspedicijos "Misija Sibiras '12" dalyviai.

Prieš išvyką girdėti tremtinių pasakojimai apie miestelių centruose besiganančias karves, autobusų stotelėse besiilsinčias arklių kaimenes, kaimelių gatvėmis ant paršelių jodinėjančius vaikus, kiauras trobas gražiomis langinėmis ir sustojusį laiką misijos dalyviams priminė pasakas. Tačiau pakako dviejų savaičių, kad tai virstų realybe, netgi įprastu, nors ir laikinu, gyvenimo ritmu.

Už daugiau kaip 5 tūkst. kilometrų nuo Lietuvos Rusijos Federacijos sudėtyje esanti Chakasijos respublika atradimu tapo ne tik dėl mums neįprasto gyvenimo, bet ir dėl ten vis dar gyvenančių lietuvių, tarpukario Lietuvos kryždirbystės palikimą saugančių, šimtus tautiečių priglaudusių kapinaičių. Tai - tautos istorijos veidrodis, apie kurį žinia bus perduota Lietuvos moksleiviams, lietuvių bendruomenėms, įvairiausioms organizacijoms, tremtiniams ir visiems kitiems, panorusiems į jį pažvelgti.

Tremtinys Eduardas Zagorskas, su kuriuo dalyviai susitiko Arbatų kaimelyje, puikiai kalba lietuviškai. /Tado Valančiaus nuotraukos  

Turime kuo didžiuotis

Kai liepos 20-ąją aukščiausių valstybės vadovų sveikinimais ir raginimais nepalūžti palydėti 15 jaunų žmonių Vilniaus geležinkelio stotyje lipo į traukinį, organizatoriai vylėsi, kad pavyks aplankyti ir naujam gyvenimui prikelti bent keletą Sibire mirusius tautiečius priglaudusių kapinaičių. 

Po dviejų savaičių tame pačiame perone išlipusi ta pati komanda jau galėjo didžiuotis radusi ir sutvarkiusi 11 lietuvių kapinių, o gražiausiose ir didžiausiose jų palikusi tautodailininko Vidmanto Zakarkos pagamintą ąžuolinį kryžių, kuris dar dešimtis metų primins apie jose besiilsinčius lietuvius.

Ekspedicijos dalyviai palengvino žemę Askizo, Charojaus, Cibulos, Imeko, Saralos, Juzikų, Miziugolo, Tanzibėjaus, Ust Abakano kapinaitėse palaidotiems tautiečiams.

Vis dėlto lietuviškas žodis ir už tūkstančių kilometrų nuo Tėvynės likusių tremtinių akyse spindinčios ašaros jį išgirdusiesiems greičiausiai buvo dar didesnė ekspedicijos pergalė negu lūkesčius pranokęs sutvarkytų kapinaičių skaičius.

Ten, kur sustojo laikas. Tipinis Chakasijos kaimo vaizdas Sajanų kalnų fone.  

Sugrįžimas į praeitį

Tolima ir daug kam nežinoma Chakasija yra Rytų Sibiro pietuose, kairįjį galingojo Jenisejaus krantą remianti, Sajanų kalnų papėdėje stūksanti viena Rusijos Federacijos respublikų.

Kai po varginančios intensyvios dviejų dienų kelionės "Misijos Sibiras '12" dalyviai pasiekė jos sostinę Abakaną, atrodė, kad daug sovietmečio reliktų išsaugojęs didžiausias to krašto miestas nukėlė į 30 metų praeitį. Net viešbutis, sukėlęs nemalonią nuostabą, buvo bene ryškiausias mums pažįstamos civilizacijos reliktas. Abakano parkuose troškulį vis dar galima numalšinti iš gazuoto vandens automato ar giros cisternos, be to, pasivažinėti senovinėmis (sovietinėmis) karuselėmis, tašką A pasiekti taksi, "šeštu žiguliu", o šviežios duonos nusipirkti nuo medinio padėklo.

Lietuvius vietiniai gyventojai prisimena kaip išskirtinai darbščius, sąžiningus, padėti visada pasirengusius žmones. Todėl pasiteiravus apie vienoje ar kitoje vietoje gyvenusius tautiečius, kiekvienas išvardydavo bent keletą pavardžių ir vis pabrėždavo, kad jų kapus saugo dangų remiantys milžiniški mediniai kryžiai, tad juos rasti esą būsią nesunku.

Misijos dalyviams, atkreipusiems dėmesį į plentų pakeles, nusėtas didžiuliais išraižytais akmenimis, buvo paaiškinta, kad taip buvo laidojami senieji vietos gyventojai: vidury laukų, atskirai, kapą pažymint uolos atplaiša. Papasakota ir apie vis dar gyvą šamanizmo kultą, senuosius vestuvių ir svarbiausių švenčių šventimo papročius.

Teiraujantis apie lietuvius, vietiniai nuolat pabrėžė, kad jų kapus saugo dangų remiantys mediniai kryžiai, tad kapines rasti esą būsią nesunku. Maturo kaimelio kapinaitės, kuriose palaidota per 30 lietuvių.  

Išsaugojo lietuvių kalbą

Per dvi savaites ekspedicijos dalyviams pavyko rasti, aplankyti ir pabendrauti su tremties vietose vis dar tebegyvenančiais trimis lietuviais. Mažųjų Arbatų kaimelyje sutiktam 82 metų Eduardui, vos išgirdusiam lietuviškai besisveikinančią komandą, akys pritvinko ašarų. "Atvažiavote su manim pakalbėti lietuviškai?" - klausė sutrikęs ir džiaugsmo neslėpdamas sklandžiai lietuvių kalba tebekalbantis tremtinys.

Saraloje gyvenantis ir septintą dešimtį įpusėjęs Juozas teprisimena keletą lietuviškų žodžių, mat į Sibirą lietuvis buvo atvežtas vos penkerių. Anot jo, per tiek metų, nuolat girdint vietinių chakasų ir rusų kalbas, gimtoji pamažu pasimiršo. Tačiau jis patikino save pripažįstantis lietuviu, o gavęs lauktuvių iš Tėvynės, kurioje nebuvo jau šešis dešimtmečius, susigraudino. Tik sveikatos problemų turinti, bet taip pat lietuvių kalbą išsaugojusi tremtinė Valerija vartelių taip ir neatkėlė.

Visą "Lietuvos žinių" žurnalisto Tado Valančiaus reportažą apie "Misiją Sibiras '12" dienraštyje ir interneto svetainėje Lzinios.lt skaitykite šią savaitę. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"