Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Lietuviškiems „votergeitams“ – ypatingi prokurorai

 
2016 12 09 6:00
Užsimenama, kad ypatingojo prokuroro funkcijas galėtų vykdyti reformuotas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Naujosios Vyriausybės programa į viešąją erdvę grąžino ypatingojo prokuroro idėją. Sumanymas turėti Lietuvoje politinės ir teisėjų korupcijos bylas tirsiantį pareigūną turi ir šalininkų, ir kritikų.

Minčių ir konkrečių pasiūlymų įtvirtinti ypatingojo prokuroro statusą būta ne kartą. Prieš gerą penkmetį Seime svarstytas projektas, numatantis, kad tokiam parlamento skiriamam pareigūnui būtų pavesta atlikti specialius tyrimus ir domėtis visuomenėje didžiausią rezonansą sukėlusiomis bylomis. Panašią mintį dar anksčiau itin propagavo būrys visuomenininkų.

Gegužę kilus skandalui dėl Liberalų sąjūdžio (LS), politikai vėl prisiminė tokią galimybę. Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis tuomet prakalbo, kad Lietuvą, kaip ir JAV po Votergeito skandalo, galėtų išgelbėti speciali politinę korupciją tirianti institucija. Vyriausybės programoje užsimenama, kad ypatingojo prokuroro funkcijas galėtų vykdyti reformuotas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas (ONKTD).

Padidintų pasitikėjimą

Pristatydamas šią programos nuostatą paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis aiškino, kad ypatingasis prokuroras nebus koks nors „iš visuomenės renkamas žmogus“, kuriam bus suteikta papildoma teisė tirti labai svarbias rezonansines bylas. „Mūsų siūlymas yra gana kompromisinis“, – sakė premjeras. Pasak jo, rezonansinę bylą tiriančiam ar kontroliuojančiam prokurorui galėtų būti suteikiamas ypatingas statusas, apsaugantis pareigūną „socialiai bei procesiškai“. Baigęs bylą prokuroras atgautų buvusį statusą. S. Skvernelio manymu, įteisinti naujovę galima pataisius Prokuratūros įstatymą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Povilo Urbšio nuomone, ypatingojo prokuroro statuso įtvirtinimas padidintų visuomenės pasitikėjimą teisėsauga, išsklaidytų abejones dėl kai kurių rezonansinių bylų tyrimo. Seimo nario nuomone, tokiam prokurorui dėl profesinės rizikos galėtų būti numatytos didesnės socialinės, materialinės, saugumo garantijos. „Taip jis būtų mažiau pažeidžiamas“, – „Lietuvos žinioms“ pabrėžė P. Urbšys. Kol ypatingojo prokuroro skyrimo tvarka dar svarstoma, parlamentaras sakė nenorįs plačiau to komentuoti.

Nemato būtinybės

Opozicinės TS-LKD frakcijos seniūno G. Landsbergio manymu, Vyriausybės idėja – verta dėmesio. „Iš principo palaikytume tokią kryptį, tik reikia rasti būdą, kaip tai įgyvendinti nepažeidžiant įstatymų, pirmiausia – Konstitucijos“, – sakė konservatorius.

Tačiau opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Vitalijus Gailius pasiūlymą vertino skeptiškai. Jo nuomone, tai „iniciatyva dėl iniciatyvos“. „Prokurorai ne kartą įrodė, kad yra laisvi, nepriklausomi ir nepaveikiami. Jie ir šiandien turi daug teisių, o parlamento galimybė juos kontroliuoti eliminuota“, – teigė liberalas. Pasak jo, Generalinėje prokuratūroje esantis ONKTD iš esmės ir yra ypatingojo prokuroro statusą turintis departamentas. „Deja, dėl buvusios vadovybės neatsakingumo iš jo išėjo labai daug aukštos kvalifikacijos kompetentingų prokurorų, o naujų neatėjo. Kad jaunas prokuroras galėtų tinkamai atstovauti baudžiamajame procese, gebėtų rungtis su profesionalių advokatų korpusu, reikia laiko – mažiausiai penkerių metų, kad galėtų dirbti ONKTD“, – sakė V. Gailius. Jo teigimu, dešimtmečius nebuvo skiriama dėmesio prokurorų kvalifikacijai kelti, pareigūnai tai darė savarankiškai. „Nepriklausomumas tiesiogiai sietinas su kvalifikacija – kuo ji aukštesnė, tuo prokuroras laisvesnis ir nepriklausomas. Ir joks statutas čia nereikalingas. Jei išsaugosime atsakingai dirbančius kompetentingus prokurorus, NKTD ir šiandien gali vykdyti šią funkciją“, – įsitikinęs V. Gailius.

Yra neatsakytų klausimų

Pasak Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroro Gintaro Jasaičio, ypatingojo prokuroro idėja greičiausiai pasiskolinta iš kitokios teisinės tradicijos (anglosaksiškų) valstybių praktikos. Todėl kad prigytų Lietuvoje, būtinas labai tikslus ir aiškus reglamentavimas. Tačiau pirmiausia, prokuroro manymu, reikėtų išsiaiškinti, ar tokie politikų užmojai neprieštarautų Konstitucijai. Pagrindinis šalies įstatymas numato dvi prokurorų pareigybes – prokurorą ir generalinį prokurorą. „Jei Konstitucijos žinovai pasakytų, kad ypatingąjį prokuroro statusą su visomis garantijomis galima nustatyti įstatymu, tuomet problemų nekiltų“, – sakė G. Jasaitis.

Kita vertus, prokuroras įsitikinęs, kad tirti sudėtingas rezonansines bylas niekas netrukdo ir be minėto statuso. „Bent jau aš asmeniškai nematau jokių kliūčių tokias bylas tirti. Jei prokurorai pagal savo dalykines savybes yra savarankiški ir nepriklausomi, niekada nepajaus jokio spaudimo, kad ir iš kur jį būtų mėginama daryti. Paprastai visuomenė, ypač teisinė, žino, kad šis prokuroras yra nepriklausomas ir jam poveikio nepadarysi“, – teigė G. Jasaitis.

ONKTD prokuroras Saulius Verseckas tikino negalįs komentuoti politikų pasiūlymo, kol nematė konkretaus jo turinio. „Nežinau, kas slypi po tuo statusu. Tačiau mūsų departamento prokurorai ir dabar yra gana kompetentingi, nepriklausomi, principingi, kad jiems galima būtų daryti kokią nors įtaką“, – sakė S. Verseckas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"