TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuviškos algos velkasi Europos uodegoje

2015 03 02 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vidutiniai ir minimalūs atlyginimai Lietuvoje – vieni mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Algų jau galime pavydėti latviams ir estams. Tačiau mūsų politikai nežada, kad greitai įveiksime atotrūkį.

Šiuo metu minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Lietuvoje siekia 300 eurų. Pagal šį rodiklį, ES esame trečia šalis nuo galo, lenkianti tik Bulgariją ir Rumuniją. Latvijoje „minimumas“ siekia 360 eurų, o Estijoje – 390 eurų.

ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, nuo 2008 metų iki 2015 metų MMA Lietuvoje keitėsi tris kartus ir iš viso padidėjo 29 proc. Pavyzdžiui, Lenkijoje per tą patį laikotarpį „minimumas“ padidėjo 31 proc. ir dabar siekia 410 eurų, Latvijoje – 57 proc., Estijoje – 40 proc.

Vidutinis atlyginimas mūsų šalyje, šiuo metu siekiantis apie 715 eurų neatskaičiavus mokesčių, taip pat yra vienas mažiausių ES. Estijoje praėjusių metų pabaigoje vidutinė alga sudarė 1039 eurus, o Latvijoje – 765 eurus.

Koją kiša kompensacijos

Tai, kad algos Lietuvoje yra vienos mažiausių ES, pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Broniaus Bradausko, lemia kelios priežastys. Jis nurodo, kad biudžetiniame sektoriuje darbo užmokestis kuklus, nes tapome amžinų kompensacijų įkaitais: valstybė kompensavo nusavintus rublinius indėlius, dabar atsiskaito už krizės metais nurėžtas pensijas. „Iš kur tokia valstybėlė gali turėti tiek lėšų, kad ir išmokėtų kompensacijas, ir padidintų algas? Privatus sektorius, be abejo, lygiuojasi į valstybinį sektorių, žvalgosi, kokios ten algos mokamos. O kam jiems mokėti daugiau, juk konkurencijos niekas nesudaro“, - kalbėjo politikas.

B. Bradausko teigimu, dėl mažų algų nedidėja vartojimas, nėra apyvartos, bendrasis vidaus produktas (BVP) neauga tiek, kiek norėtųsi. Socialdemokrato nuomone, norint, kad algos kuo sparčiau vytųsi ES vidurkį, reikia mąstyti pragmatiškiau. „Pirmiausia turime pasirūpinti savo valstybe, kitaip sakant, savo kailiu. Jeigu tai suprasime ir kuo greičiau pradėsime tą daryti, tuo greičiau pakilsime ant kojų“, - mano B. Bradauskas.

Klausiamas, ar ketinama dar didinti MMA, politikas aiškino, kad sprendimai bus priimami pagal šalies ekonominę padėtį. Jeigu ekonomika augs sparčiau, galima bus svarstyti „minimumo“ kėlimą, didesnio neapmokestinamo pajamų dydžio nustatymą. „Tačiau tam reikia turėti pagrindą, šiaip sau to siūlyti negalime. Kai kas siūlė nustatyti 1509 litų „minimumą. Kas mokės tokias algas, kas jas gali mokėti kirpėjai, laikrodžių taisytojui, batsiuviui? Niekas negali, tai negalima ir tokių dalykų priimti“, - sakė B. Bradauskas.

Turėtų didėti sparčiau

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojo Rimanto Jono Dagio tvirtinimu, akivaizdu, kad atlyginimai mūsų šalyje turėtų augti greičiau nei dabar. „Algas mokame per mažas. Tai lemia įvairios priežastys: nenoras kelti atlyginimų, tikintis gauti pigios darbo jėgos iš „šešėlio“, iš kitos pusės, turime ir darbo našumo problemų“, - mano jis.

R. J. Dagys pažymi, kad keliant MMA, kartu reikia spręsti ir mažiausiai uždirbančių biudžetininkų algų didinimo klausimą. „Pagal tai, kas daroma šiuo metu, praktiškai niveliuojamos kai kurios profesijos, pavyzdžiui, kai kurie valstybės tarnautojai, socialiniai, kultūros darbuotojai dabar gauna minimalią algą“, - sakė jis. Be to svarstant apie „minimumo“ kėlimą, esą būtina turėti omenyje, kad ne visam verslui, o ypač smulkiajam, papildoma finansinė našta gali būti pakeliama.

Anot R. J. Dagio, Vyriausybė gali reguliuoti ne tik minimalią algą, bet ir prisidėti prie vidutinio darbo užmokesčio kilimo per mokestinę politiką. „Kadangi sprendimai dėl darbo apmokestinimo sistemos yra palaidoti iki kitos kadencijos, nemanau, kad kas nors pasikeistų. Vien tik MMA didinimas, nors ir reikalingas, yra daugiau populistinis žingsnis“, - įsitikinęs jis.

Vejamės turtingąsias šalis

Finansų analitikės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, atlyginimų skirtumus lemia kelios priežastys. Vakarų Europos šalys yra ekonomiškai pažangesnės, ten aukštesnis pragyvenimo lygis ir pan. Pavyzdžiui, darbo užmokesčiai Lietuvoje ir Estijoje skiriasi dėl šalių ekonomikos struktūros. Lietuvos ekonomika labiau orientuota į gamybą, o Estijoje geriau išvystytos paslaugų veiklos, generuojančios aukštesnę pridėtinę vertę ir reikalaujančios aukštesnės kvalifikacijos darbo jėgos. „Kadangi tokios darbo jėgos Estijoje yra daugiau, atitinkamai vidutiniai atlyginimai yra didesni“, - aiškino ekspertė.

I. Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad Lietuva po truputį vejasi senąsias ES valstybes. Jeigu prieš įstojant į ES vidutinis darbo užmokestis mūsų šalyje buvo 10 kartų mažesnis nei Vokietijoje, tai dabar šis skirtumas sumažėjo iki 5 kartų. „Kalbant apie tai, kada pasieksime ES vidurkį, svarbiausi veiksniai yra keli. Vis tik Lietuva yra žemesnę arba žemą pridėtinę vertę generuojančios pramonės šalis, paslaugų dalis yra nedidelė. Turi įvykti struktūriniai lūžiai ekonomikoje, būtina labiau skatinti aukštesnę pridėtinę vertę generuojančias veiklas, pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, nes su jomis ateina aukštesni valdymo standartai, geresnė praktika ir efektyvumas, dėl ko kyla ir vidutinis darbo užmokestis šalyje“, - pabrėžė ekonomistė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"