TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuviškos pasakos Maskvoje

2014 12 18 12:57
Organizatorių nuotraukos

Paskutinę lapkričio savaitę Maskvoje vyko intelektualios literatūros mugė „Non Fiction“. Tuo metu ir mugėje, ir už jos ribų buvo galima apsilankyti ir Lietuvos kultūros instituto, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos kultūros atašė Maskvoje ir Maskvos kultūros centru „Pokrovskije vorota“ bei leidykla „Forum“, organizuotuose lietuviškuose renginiuose.

Rusų folkloristų pamatas – Lietuvoje

Šiemet 16-osios intelektualios literatūros mugės „Non Fiction“ garbės svečiais oficialiai paskelbti vaikai. Dalis programos buvo skirta jiems – nuo kūrybinių dirbtuvių iki diskusijų apie svarbiausias tendencijas šiandieniniame vaikų knygų leidybos versle. Lietuvos kultūra vaikams buvo perteikta šią vasarą Vilniuje viešėjusios vertėjos Aleksandros Vasilkovos lūpomis, pasakojančiomis apie jos verstas ir pamiltas Gintaro Beresnevičiaus, Kęstučio Kasparavičiaus, Linos Žutautės ir Kristinos Gudonytės knygas. Renginiui teatrališkumo suteikė aktorė Saulė Degutytė, rusų kalba sekusi pasaką, įtraukdama į spektaklį ir jaunuosius žiūrovus bei jų tėvus.

Tą pačią dieną Maskvos kultūros namuose „Pokrovskije vorota“ vyko profesorės Bronislavos Kerbelytės parengto akademinio lietuvių liaudies pasakų rinkinio „Литовские народные сказки“ [lietuvių liaudies pasakos] pristatymas (leidykla „Forum“, 2014). Pristatyme dalyvavo ir pasisakė knygą išleidusios leidyklos „Forum“ vyriausioji redaktorė Svetlana Silvanovič, Rusijos Valstybinio humanitarinio universiteto dėstytojas, semiotikas dr. Nikita Petrovas ir Slavistikos instituto Etnolingvistikos ir folkloro skyriaus mokslinė bendradarbė dr. Olga Belova, kurie pasidalino mintimis apie profesorės B. Kerbelytės mokslinius darbus ir svarią jų įtaką Rusijos folkloristams. Pasak kalbėtojų, profesorės darbai yra puikiai žinomi Rusijoje, o jos sukurta originali pasakų ir kitų pasakojamosios tautosakos tekstų klasifikavimo sistema iki šiol remiasi Rusijos ir kitų šalių folkloristai.

Lietuvių literatūra – rusakalbiams vaikams

Sekmadienį nuo pat mugės „Non Fiction“ atidarymo vyko susitikimai mugėje. Lietuvos kultūros instituto atstovė Rūta Mėlynė susitiko su Ivano Limbacho leidyklos vyriausiąja redaktore Irina Kravcova, su kuria aptarė artimiausius bendradarbiavimo planus – vasario mėnesį leidykla išleis Tomo Venclovos publicistikos knygą „Пограничье: Публицистика разных лет“ (Ties ribomis. Publicistika skirtingais metais), kurios vertimui buvo skirtos Vertimų skatinimo programos lėšos. „Leidėja planuoja suspėti išleisti šią solidžią (maždaug 600 p.) knygą iki 2015-ųjų Vilniaus knygų mugės ir sakė norinti atvykti į Vilnių pristatyti šios knygos. Ji žadėjo susisiekti su Tomu Venclova ir sužinoti apie jo planus vasario mėnesį“ – pasakoja R. Mėlynė.

Taip pat vyko susitikimai su „Inostrannaja literatura“ vyriausiuoju redaktoriumi Aleksandru Livergantu, populiarių vaikiškų knygų leidyklų „Samokat“, „Belaja vorona / Albus Corvus“ atstovėmis, vaikų ir paauglių literatūros specialiste, įvairių skaitymo skatinimo programų organizatore, bibliotekininke Tatjana Rudišina, kuri pasiūlė bendradarbiauti, rengiant pokalbius, susitikimus su lietuviškų knygų vaikams rašytojais, knygų iliustruotojų parodas Rusijos valstybinėje vaikų bibliotekoje.

Elitinė mokykla – ir lietuviams

Jurgio Baltrušaičio vardo Maskvos bendrojo lavinimo mokykloje, vienintelėje, kurioje dėstoma lietuvių kalba ir etnokultūra, įvyko B. Kerbelytės susitikimas su mokiniais. Profesorė jiems papasakojo, kuo ypatingas pasakų pasaulis ir ko mus gali išmokyti pasakų herojai, kartu su vaikais filosofavo apie pasakose vaizduojamą gėrį ir blogį ir jo pasekmes, analizavo kelias visiems vaikams gerai žinomas pasakas. Susitikimo pabaigoje vaikams buvo parodytas Jūratės Leikaitės animacinis filmas „Taip Laima lėmė“.

„Mokykla pasirodė įspūdinga, – pasakoja R. Mėlynė, – ji nėra didelė, mokosi apie 330 mokinių, todėl patekti į ją nėra lengva. Mokykla garsėja Maskvoje savo itin meniška aplinka ir kūrybiška atmosfera. Tai – elitinė Maskvos bendrojo lavinimo mokykla, visų aukštų koridoriuose iškabinti žymių Lietuvos menininkų darbai: Petro Repšio grafikos darbų ciklas, Romualdo Rakausko fotografijų ciklas „Žydėjimas“, Algimanto Aleksandravičiaus sukurti Lietuvos menininkų portretai, tautodailininkų darbai, tapybos parodos. Ten pat eksponuojami ir mokinių darbai, šiuo metu galima apžiūrėti Donelaičio „Metams“ skirtą piešinių parodą.“

Žodžio laisvės nebijoma?

Šiemet Maskvos intelektualiosios literatūros mugė subūrė per 300 didesnių ir mažesnių leidyklų, knygų pardavėjų, verslo ir kultūros institucijų iš trylikos skirtingų šalių: Austrijos, Belgijos, Italijos, Izraelio, Japonijos, Jungtinių Amerikos valstijų, Lenkijos, Norvegijos, Prancūzijos, Rusijos, Šveicarijos, Ukrainos ir Vokietijos, per 5 dienas joje apsilankė per 35 tūkst. žmonių.

Anot Lietuvos kultūros instituto projektų koordinatorės R. Mėlynės, mugėje netrūko įvairių kultūros žurnalistų, buvo imama daug interviu, kurie vėliau transliuojami per radijo stotis. Pasak leidėjos Irinos Kravcovos, Rusijos valdžia siekia sudaryti įspūdį, jog šalyje egzistuoja spaudos laisvė ir nėra jokios cenzūros. Knygų pristatymuose neretai galima išgirsti aštrios kritikos oficialios politikos atžvilgiu, mugėje dirbo korespondentai, atstovaujantys neutraliems ar alternatyviems žiniasklaidos kanalams (Ехо Москвы, Радио свобода, Дождь, Культура). Pasak I. Kravcovos, požiūris, kad mąstančių žmonių Rusijos valdžia nebijo bent jau todėl, jog mano, kad jų yra tik lašas jūroje, stipriai prasilenkia su tikrove: anot jos, Rusijos visuomenę nuo tiesos saugo tik fiktyvus agresyvia propaganda persunktos žiniasklaidos, ypač televizinės, skydas, kuriam bent kiek nusilpus ar susikompromitavus, patiklių ir lojalių piliečių skaičius gali tragiškai sumažėti.

„Nepaisant visų geopolitinių istoriškai susiklosčiusių ar naujai kilusių įtampų, mums teko, tenka ir teks bendradarbiauti su didžiąja kaimyne, su kuria mus vis dėlto tebesieja bendros kultūrinės patirtys, abipusiai interesai, rusakalbiai piliečiai, artima kaimynystė ir pan., – teigia R. Mėlynė. – Nors literatūriniai ryšiai per pastaruosius 25-erius metus gerokai sunyko, Rusijoje vis dar yra palanki terpė lietuvių kultūros sklaidai, dar galima pajusti nuoširdų skaitytojų susidomėjimą lietuvių literatūra, dar nepamiršti kai kurių kertinių lietuvių kultūros figūrų vardai“.

Kovo mėnesį Rusijoje bus išleistas šiuo metu rengiamas lietuviškas Inostrannaja literatura numeris, kuriame pirmą kartą po ilgos pertraukos bus pateiktas išsamus lietuvių literatūros vaizdas (pristatyta beveik 30 autorių, dalis jų – visai nežinomi rusų skaitytojui). Tikimasi, kad tai padės užmegzti naujų ryšių su leidyklomis ir sužadins skaitytojų susidomėjimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"