Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuviškos žiniasklaidos mažėja, o žinios „minkštėja“

 
Reuters/Scanpix nuotrauka

Pasitikėjimas žiniasklaida pasaulyje menksta, daugėja nepatikrintų faktų, skubėjimo ir tarpusavio konkurencijos. Žinios „minkštėja“, žiniasklaidos kanalų – mažėja, o negatyvios žinios ima viršų.

Kolumbijos universiteto žurnalistikos apžvalgoje teigiama, kad skaitytojų manymu bent 20 proc. turinio, kurį skelbia žiniasklaida, yra nepatikrintas arba netikslus.

Visgi, žiniasklaida yra kertinė pilietinės visuomenės dalis, ji yra būtina pilietinės kultūros gerbūviui, įsitikinęs politologas Nerijus Maliukevičius. Jis ir dar keli žiniasklaidos profesionaliai prieš kelias dienas diskutavo apie tai, kokia šiandien yra žiniasklaida Lietuvoje, kokios tendencijos yra ryškiausios, kuo gyvena žurnalistai ir redaktoriai.

Absoliučios laisvės nėra

„Žiniasklaidos laisvės reitinguose mes atrodome neblogai, esame laisvojo pasaulio dalis. Visgi, jei diskutuosime plačiau, pastebėsime, kad tiek pas mus, tiek likusiame pasaulyje žiniasklaidos situaciją komplikuoja ekonominė padėtis“, – sako politologas. Anot jo, žurnalistų laisvių prasme esame bene laisviausiame būvyje, kokiame žurnalistams teko veikti. Visgi, žiniasklaidos laisvė niekada nėra absoliuti, svarbu – aukso vidurys, kuomet žurnalistas galvoja apie tai, ką skelbia, jaučia galimas savo darbo pasekmes.

Politologui pritarė ir „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas, sakydamas, kad laisvė yra ir atsakomybė, o absoliučios laisvės nėra.

„Mus daug kas riboja, patys save ribojame, nes turime subjektyvią nuomonę, išankstinį požiūrį“, – svarsto R. Barysas. Pasak jo, visuotinis reikalavimas, kad žurnalistai būtų nepriklausomi ir nešališki yra beveik neišpildomas, nes žurnalistai negali būti sterilūs gyvendami nesterilioje aplinkoje.

„Reikia siekti atstumo, distancijos, tai – sunkus uždavinys. Daugelį metų esu žiniasklaidoje, nežinau, ar pavyko tai padaryti, bet reikia kasdien to siekti. Reikia atsakomybės už savo profesiją. Tiesa, daug kas žiniasklaidoje priklauso nuo to, kokia yra visuomenė. Kiek pilietiška yra visuomenė, tiek pilietiška yra ir žiniasklaida“, – svarsto žurnalistas.

Visuomenė turi būti reiklesnė žurnalistams, privalo didinti spaudimą žiniasklaidai, kad ši taptų kokybiškesnė. Nepirkdami, neskaitydami tam tikros žiniasklaidos priemonės, žmonės gali priversti ją keistis.

Žiniasklaidos kanalų – mažėja

„Lietuvoje dingsta žiniasklaida, ir tikėjimas, kad socialiniai tinklai bus alternatyva, nėra teisingas. Mes turime vis mažiau ką paskaityti. Matome tas pačias idėjas, mintis. Skurstame patys ir skurdiname visuomenę“ , – įsitikinęs R. Barysas.

Lietuvos žiniasklaidos tendencijos atitinka pasaulio tendencijas, o jos nėra šviesios.

lrt.lt vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius pritaria minčiai, kad žiniasklaida Lietuvoje traukiasi. „Žiniasklaidos rinka traukiasi ir tai yra problema. Auditorija mažėja ir tai atsiliepia žiniasklaidai. Lietuvos žiniasklaidos tendencijos atitinka pasaulio tendencijas, o jos nėra šviesios. Linkstama link pramogų, kenčia turinys, įsigali televizijos kultūra, kuri žiniasklaidai suteikia paviršutiniškumo ir pramogos elemento. Tai virsta vyraujančia tendencija“, – pastebi V. Laučius.

Net rimtos žinios vis dažniau pateikiamos su pramogos prieskoniu, žiniasklaidos turinys lengvinamas, trumpinamas. Ir tai nėra tik Lietuvos problema, tai – pasaulinės tendencijos. Visgi, Lietuva kenčia nuo to, kad pas mus nėra masto visuomenės, elitiniai žiniasklaidai išsilaikyti itin sunku, neužtenka žiniasklaidos vartotojų.

„Yra skirtumas tarp žiniasklaidos, kurią matėme nepriklausomybės pradžioje ir dabartinės. Anuomet egzistavo tiesos poreikis, dabar tai nėra prioritetas. Yra kiti svarbūs dalykai, tokie, kaip dienos aktualijos, madų vaikymasis. Žiniasklaidos mados dabar lemia daug daugiau nei anksčiau“, – įsitikinęs V. Laučius.

Tiesa, besitraukianti žiniasklaida nereiškia mažiau nuomonių, laisvės. Vos prieš dešimtmetį ar daugiau keli redaktoriai valdė didesniąją dalį žiniasklaidos, formavo nuomonės, o dabar situacija pasikeitė.

„Visgi, man daug įdomesnis Atgimimo laikotarpis, kuomet visuomenė išties buvo išsilaisvinusi, leista daugybė leidinių, buvo intensyvi nuomonių apykaita, buvo įdomu gyventi, keisti, virė idėjų katilas. O štai dabar trūksta įvairovės, keli rinkos dalyviai nesugeba sukurti gilumo“, – svarsto „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius.

Žiniasklaidos testas – skaidrumas

Pasak žiniasklaidos profesionalų, pagrindinis žiniasklaidos testas – skaidrumas. Tai didelis iššūkis ir, tarkime, jei žiniasklaidos kanalas priklauso vienai ar kitai verslo grupei, itin svarbu, kad ji nesikištų į kuriamą turinį, atsiribotų nuo žurnalistų darbo.

„Laviruoti tarp interesų padeda vertybės, jei jos yra, jokiais pinigais jų nenupirksi. Tarp verslininkų turiu draugų, bet visada jiems sakau – nepadarykite man problemų, kad nereiktų reaguoti į jūsų darbus, nes mano darbas yra reaguoti“, – pasakoja „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius.

lrt.lt redaktoriaus nuomone, joks žmogus, turintis savo nuomonę ir pažiūras, negali būti visiškai nuo jų nepriklausomas.

Dažnai įsivaizduojama, kad nešališkumas yra dvi pateiktos nuomonės. Tiesa ta, kad nuomonių gali būti kur kas daugiau, o kartais – tik viena.

„Yra visokių žanrų, vienur reikia, o kitur – nereikia atsiriboti nuo savo pažiūrų. Visgi, net pašnekovų pasirinkimas yra susijęs su pažiūromis, tai – žurnalistų darbo dalis. Užsienyje žiniasklaida atvirai deklaruoja savo nuomonių kryptį“, – svarsto V. Laučius. Pasak jo, dažnai įsivaizduojama, kad nešališkumas yra dvi pateiktos nuomonės. Tiesa ta, kad nuomonių gali būti kur kas daugiau, o kartais – tik viena.

„Objektyvumas yra ir objekto išmanymas, tarkime, jei prieš naujus metus žiniasklaida prašo ekspertų nuomonių – yra viena pusė, kita ir staiga kalbintume astrologą, čia jau nėra objektyvumas, o srities neišmanymas. Suvokimas, gebėjimas atsirinkti – svarbu“, – sako V. Laučius.

Pasak R. Baryso, objektyvumas neatsiranda savaime, jo siekti turi ne tik žurnalistai, bet ir skaitytojai. Žmonės privalo mąstyti, žinoti, aiškintis. Straipsnis neturi tapti galutine žinia, jis turi paskatinti domėtis daugiau, ieškoti giliau. Visuomenė turi priimti sprendimus, o ne leisti tai daryti žurnalistams.

Pozityvias žinias galima parduoti?

Neseniai valdžioje kilęs noras „padaryti“ žiniasklaidą pozityvesne, pasak politologo N. Maliukevičiaus, neatsirado vakuume.

„Jis absurdiškas, bet noras tobulinti viešos diskusijos lygmenį atsirado ne iš oro. Nėra taip, kad tikslingai bombarduojama neigiama informacija, tai – gilesnė problema, tai – informacijos pertekliaus iššūkis“, – svarsto politologas. Neigiamos žinios skelbiamos, nes norima patraukti dėmesį, sukelti šoką, įaudrinti emocijas. Tai nėra tik Lietuvos problema, tai – globalios tendencijos.

Skaitymas yra protinė veikla, todėl nereikėtų žiniasklaidos vertinti per emocinę prizmę. Kas vienam neigiama, kitam gali būti teigiama žinia.

„Sutinku, kad negatyvios žinios – dominuoja, bet „Verslo žiniose“ sugebėjome įtikinti savo kolegas, kad rimtas turinys nebūtinai turi būti negatyvus. Mes gebame būti pelningi nepardavinėdami kraujo ir nužudymų. Svarbu kuo praturtėji, o ne tai, kas sugniuždo“, – įsitikinęs „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius. Anot jo, pozityvios žinios skaitomos taip pat gerai, kaip ir negatyvios, svarbu įveikti savo baimes jas transliuoti.

Anot V. Laučiaus, žiniasklaida neturi tikslo brukti negatyvių žinių, tokias renkasi patys skaitytojai, žiūrovai.

„Apklausų daryti nereikia, yra reitingai ir žinių skaitomumas, kurį pažiūrėjus galima priimti sprendimą, kas skaitoma, tai – kasdienė praktika. Kasdien yra daroma tai, ko reikalauja situacija, reikia paisyti rinkos ir komercinių reikalavimų“ , – sako lrt.lt vyriausiasis redaktorius.

Anot jo, skaitymas yra protinė veikla, todėl nereikėtų žiniasklaidos vertinti per emocinę prizmę. Kas vienam neigiama, kitam gali būti teigiama žinia.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"