TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuviškosios Antigonės (II)

2011 05 03 0:00
N.Venckienė sako jau praradusi viską, todėl bijoti jai nebelikę ko.
Petro Malūko nuotrauka

Jos trys: Liudvika Pociūnienė, Neringa Venckienė, Eglė Kusaitė. Praradusios mylimus žmones. Tebebandančios, nepaisydamos sistemos pasipriešinimo, apginti juos - ir save. Prieš visa apimančią neteisybę pakilusios trapios moterys, lyg mitinė Sofoklio Antigonė, ginkluotos tik šventu tikėjimu teisingumo galia.

Prieš beveik penkerius metus palaidojusi vyrą - Baltarusijoje nužudytą aukštą Valstybės saugumo departamento (VSD) karininką Vytautą Pociūną, ir tiek pat laiko bandanti pasiekti, kad žudikų vardai ir motyvai taptų žinomi, L.Pociūnienė sako tikinti, kad tiesa vis tiek kada nors išaiškės - tegu ir po 50 metų.

Toks pat tikėjimas, kad jos brolio žudikai ir mažylės dukterėčios prievartautojai kada nors sės į teisiamųjų suolą, N.Venckienei žada tik bylas ir bandymus pašalinti ją iš teisėjų luomo.

"Čia ne pabaiga. Aš netylėsiu ir tuo niekas nesibaigs. Jūs pamatysite, praeis dveji, treji, penkeri metai, ir viskas išlįs. Tegul jie negalvoja, kad jie čia dabar užgesino viską, būdami korumpuoti, kyšininkai ir iškrypėlių klaną dengdami, čia taip nebus", - šie įtampos akimirką ištarti N.Venckienės žodžiai supurtė ne tik teisėjų, bet ir kitų teisėsaugininkų, net politikų bendriją. Kas išgąsdino: viešos paslapties apie korupciją ir savųjų "dengimą" įvardijimas ar pažadas netylėti, toliau siekiant tiesos?

"Lietuvos Respublika vargiai atgaus demokratinę savo tapatybę, nuosekliai neatsakiusi į V.Pociūno ir jo žūties iškeltus klausimus. Pritrūkę drąsos ir valios atsakymų išsireikalauti, rizikuojame likti uždarame atsikartojančios savivalės ir tiražuojamo cinizmo rate", - prieš metus, kalbėdamas apie krašte besiklostančią situaciją, ištarė Pilietinės visuomenės instituto vadovas Darius Kuolys. Šie žodžiai aukštuose mūruose liko neišgirsti. Savivalė tęsiasi. Cinizmas tiražuojamas. Prieš jį - tik trapios moterys. Nebeturinčios ko prarasti, nes mirtis jau aplankė jų namus.

"Tikrai nepasiduosiu"

Per pastaruosius trejus metus teisėja N.Venckienė išgėrė sklidiną kartybės taurę, skirtą moters daliai. Prieš ją pakilo aukščiausio rango valstybės pareigūnai ir teisėsaugininkai, iki šiol demonstruojantys stulbinamą abejingumą galimos pedofilijos tyrimui, bet kaip reta sutelktai ginantys munduro garbę. Prieš ją nukreipta sisteminga šmeižto kampanija, kurstoma to paties lyderiu save vadinančio dienraščio, tos pačios televizijos, kurie ir po tragiškos V.Pociūno mirties negailėdami pylė purvą ant žuvusio karininko ir jo artimųjų.

N.Venckienės brolio, Drąsiaus Kedžio, beviltiškai beldusio į teisėsaugos duris, prašant apginti vos ketverių metų dukrelę, pasakojusią kraupias istorijas apie ją išnaudojusius dėdes "dideliais sysalais", jau metai nebėra tarp gyvųjų. O pedofilijos byla, nusinešusi keturias gyvybes, ir toliau nejuda iš vietos. Lyg laukiant, kad niekaip nerimstanti N.Venckienė pagaliau nuleis rankas.

"Kas man padeda eiti į priekį? Tiesa. Aš žinau, kas padaryta mergaitei. Ir kas padaryta broliui. Jis siekė, kad kaltieji būtų nubausti, ir žuvo pats... Po to visa kita atrodo tik smulkmenos. Tėtė jau lyg susitaikė, sako, mirusiojo nebeprikelsi, o mama niekaip neatsigauna. Verkia ir verkia. Bet aš žinau, kad mes esame teisūs. Ir ta tiesa vieną kartą vis tiek išaiškės. Praeis penkeri, dešimt metų - vis tiek tai įvyks. Ir Drąsiaus žudikai paaiškės. Aš tikrai nepasiduosiu", - kalba moteris.

Kaip tampama taikiniu

Ta 2008-ųjų lapkričio 23 diena N.Venckienei visiems laikams įsirėžė į atmintį. Maža, vos ketverių metų brolio mergaitė artimiesiems pradėjo pasakoti baisius dalykus - ką su ja darė suaugę dėdės motinos Laimutės Stankūnaitės namuose.

"Dabar sako: mergaitė primokyta. Koks tikslas mokyti!? Kad savo gyvenimą gadintum? Tarkime, D.Kedžiui pasimaišė protas, ir jis keršijo buvusiai sugyventinei L.Stankūnaitei. Tarkime, protas pasimaišė ir man. Bet juk dar yra mano vyras, advokatas, kiti giminės, kaimynai. Be to - dėl ko kovoti, jei pagal oficialiai sudarytą taikos sutartį mergaitė ir taip liko gyventi su Drąsiumi? Juk dar byla dėl globos vyko, kai L.Stankūnaitė paskambino ir pasakė: pasiimkit mergaitę", - niekaip suprasti negali N.Venckienė.

2008-ųjų lapkritį pagal D.Kedžio skundą pradėta rezonansinė pedofilijos byla buvo ilgiausiai vilkinama: regis, kažin kokia galinga ranka tiesiog stabdė tyrimą. D.Kedys, išbandęs visus teisinius būdus, žengė paskutinį beviltišką žingsnį - filmuotą medžiagą su mergaitės pasakojimu išsiuntinėjo teisėsaugininkams, Seimo nariams, žiniasklaidai.

Tai atrodė taip neįtikima... Kol 2009-ųjų spalio 5 dieną Kaune nuskambėjo šūviai ir nusinešė mažosios kaip skriaudiką įvardyto teisėjo Jono Furmanavičiaus ir mergaitės motinos sesers Violetos Naruševičienės gyvybes.

Pagrindiniu įtariamuoju dėl šios tragedijos buvo paskelbtas tuo metu dingęs D.Kedys. Po pusmečio, 2010-ųjų balandžio 17 dieną, ant Kauno marių kranto aptiktas jo lavonas. Teisėsaugininkai ir ekspertai tikina: įtariamasis žmogžudystėmis mirė visiškai girtas, užspringęs nendrės lapu. Artimieji įsitikinę: D.Kedys buvo nužudytas. Po kelių mėnesių - dar viena tragedija. Likus kelioms dienoms iki pedofilijos bylos pradžios, baloje nuskendo pagrindinis įtariamasis Andrius Ūsas. Taip pat - mirtinai girtas.

"Jei žmogus tampa specialiųjų tarnybų taikiniu, galima jo mirtį įtikinamai inscenizuoti - tarsi įvyko nelaimingas atsitikimas", - taip prieš kelerius metus prasitarė parlamentaras Kęstutis Masiulis, anksčiau dirbęs VSD. Tada jis kalbėjo apie V.Pociūno mirties aplinkybes. Pulkininką juodinusi klika taip pat bandė įteigti, kad itin santūrus ir atsargus karininkas žuvo, girtas užlipęs ant viešbučio palangės nusišlapinti iš devintojo aukšto...

Kai juoda virsta balta

VSD, po V.Pociūno žūties pradėto vadinti "valstybe valstybėje", pėdsakas vadinamojoje Kauno pedofilijos byloje - gana ryškus. Būtent su šia institucija siejamas mergaitės įvardytas, bet teisėsaugininkų taip ir nesurastas (ar neieškotas) jos trečiasis skriaudikas - šviesiaplaukis Aidas. Būtent VSD įtaka aiškinamas ypatingas teisėsaugininkų palankumas galbūt ryšių su saugumu turėjusiam įtariamajam A.Ūsui, gaudavusiam konkrečių, savo lojalumą įrodžiusių žiniasklaidos priemonių tribūną, diktuodavusiam, kokius sprendimus turėtų priimti Teisėjų taryba, viešai aiškindavusiam, kad pareigūnai jo nurodymu "semia" jam nepalankių komentarų autorius, kuriems bylas esą kels valstybė.

Būtent su šia įtakinga struktūra siejamas ir dalies teisėjų bendruomenės puolimas prieš brolio atminimą ir išniekintos mergaitės ateitį apginti tebebandančią N.Venckienę. Ar iš tiesų VSD gali paveikti nepriklausomybę deklaruojančius teisėjus? Juk ir D.Kedžio kaltintas pedofilija velionis teisėjas J.Furmanavičius teisėjavo VSD bylose, skandalingiausia iš jų - Gatajevų šeimos procesas.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje sumirgėjo pranešimai apie tai, kad tiek VSD, tiek Generalinė prokuratūra "dirba" su konkrečiais "pakabintais" teisėjais - tai yra tokiais, kurie dėl vienokių ar kitokių turimų nuodėmių yra lengvai įkalbami skelbti struktūrų pageidaujamus nutarimus. Per dvi savaites ši žinia nei VSD, nei prokurorų, nei Teisėjų tarybos nebuvo paneigta. Vadinasi, ja jau galima patikėti?

Vienaip ar kitaip, po daugiau nei metus trukusio aiškinimosi maratono Teisėjų garbės teismas prieš kelias savaites, balandžio 21-ąją, išnagrinėjęs viešus N.Venckienės pasisakymus teismo atžvilgiu, žengė beprecedentį žingsnį nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje - nutarė kreiptis į prezidentę Dalią Grybauskaitę, siūlydamas atleisti N.Venckienę iš teisėjo pareigų. Krašto vadovei apsisprendus to nedaryti, nes pasigesta tokį sprendimą lėmusių argumentų pagrįstumo, ciniškų priekaištų lavina pasipylė ir prezidentei.

"Mano manymu, prezidentė yra pirmoji politikė, kuri bando kažką pakeisti teismų sistemoje. Tai, kad mūsų teisėsaugos sistema supuvusi, jau seniai aišku. Bet kad pasiektas toks nužmogėjimas, kai prievartaujamų vaikų nebegalima apginti, tikrai nemaniau. Ir kad kaltininkai būtų paverčiami teisuoliais, o nukentėjusieji - kaltaisiais. Juk pažiūrėkite: L.Stankūnaitė su A.Ūsu lieka nekalti, aš - pati kalčiausia. Taip, mane bando paversti pagrindine kaltininke. Juk jie mato, kad nenusileisiu, kad ieškosiu teisybės, galų gale - kad aš nekvaila, manęs taip greitai sumalti, kaip paprasto žmogaus, kuris gal jau sėdėtų kalėjime, nepavyks. Aš žinau, kas atsitiko, tad ką aš prarasiu? Mergaitė išprievartauta, brolis - nužudytas. Tylėti aš negaliu", - tvirtina N.Venckienė.

Teisėjų ryšių netyrė

Būtent negalėjimu tylėti N.Venckienė aiškina ir sprendimą praėjusių metų rudenį, po to, kai pagaliau jai buvo leista susipažinti su pedofilijos bylos medžiaga, kreiptis į VSD, prezidentūros Nacionalinio saugumo grupę, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, Teisėjų tarybą, jau užverstus A.Ūso skundais. Juose pagrindinis įtariamasis pedofilijos byloje reiškė abejones, ar Kauno apygardos teismo teisėja gali toliau eiti pareigas, kai viešai formuoja visuomenės nuomonę, ragina nepasitikėti teisėsaugos institucijomis, šmeižia jį, A.Ūsą, ir niekina Lietuvos Konstituciją.

N.Venckienė aukščiausių institucijų prašė išnagrinėti ne ką kita - pedofilijos bylos medžiagoje esančius įtariamojo A.Ūso telefoniniuose pokalbiuose fiksuotus ryšius su Teisėjų tarybos nariais. Tuose pokalbiuose A.Ūsas tuometę Teisėjų tarybos pirmininkę Laimą Garnelienę vadina "višta", bet tiki, kad N.Venckienė vis tiek bus svarstoma šioje institucijoje, nes "yra toj taryboj padorių žmonių".

Prezidentūra ir Seimas N.Venckienės kreipimąsi tuo metu perdavė Generalinei prokuratūrai. O štai naujasis VSD vadovas Gediminas Grina atsakė: kadangi byla teisme neišnagrinėta, įrodymai joje neištirti, "VSD neturi galimybės atlikti išsamaus pareiškime nurodytos informacijos ištyrimo".

Tačiau nebaigta byla nesutrukdė VSD atidžiai stebėti praėjusių metų gegužę Garliavoje prie Kedžių ir Venckų namų susibūrusių žmonių, pasipriešinusių vėliau neteisėtu paskelbtam Kėdainių rajono teismo teisėjo Broniaus Varsackio sprendimui grąžinti mažylę D.Kedžio dukrelę motinai. VSD vadovas G.Grina, kalbėdamas Seime, pareiškė, kad, surinktais duomenimis, judėjimo Garliavoje priekyje - net kelios tamsaus plauko veikėjų grupės, siekiančios sukelti sumaištį visuomenėje.

"Iš tiesų, žmonių prie mūsų namų buvo susirinkę visokių. Gal ir provokatorių. Kai kurie, atrodė, lyg tyčia skaldė, kad vienybės nebūtų", - atvirai kalba N.Venckienė. Prieš kelis mėnesius didelį sujudimą sukėlė jos pasisakymas, kuriuo atsiribota nuo neaiškių interesų ar "rankų baltomis pirštinaitėmis" atvestų veikėjų, itin aktyviai besireiškusių Garliavoje.

"Kad ir kaip ten būtų, nei man pačiai, nei mano artimiesiems tikrai ne pakeliui nei su Marium Kuprevičium, nei su Kristina Apanavičiūte, nei su Povilu Rėklaičiu (kontroversiškai vertinami Garliavoje reiškęsi veikėjai - red.)!.. Ir man tikrai nereikia nei jokių kristinų, nei jokių kuprevičių patarimų! Tokiais atvejais aš vadovaujuosi tik savo galva ir sąžine. Gyvensiu taip, kaip pati nuspręsiu!" - pareiškė N.Venckienė.

Praradusi viską

Besipilančią šmeižto, dalinės tiesos, provokacijų laviną N.Venckienė dabar vertina kaip siekį žūtbūt kuo greičiau numarinti pedofilijos bylą. "Bus bandoma įtikinti visuomenę, kad realiai jokio nusikaltimo nebuvo padaryta. Nei mano brolis nužudytas, nei jokio pedofilų klano Lietuvoje nėra. Bet aš manau, kad jiems nelabai pavyks tai padaryti. Jau per daug žmonės yra pasipiktinę ir nusivylę tuo, kas pastaruoju metu dedasi Lietuvoje", - kalba teisėja.

Ant savo pečių užsivertusi, atrodytų, nepakeliamą naštą, šarma nubalinusią dar jaunos moters plaukus, N.Venckienė net nesupranta klausimo, kodėl būtent ji, ne kuris kitas giminaitis, stojo prieš visą sistemą. "Neringa - labai stiprus žmogus. Kai kuriems juk Dievas duoda ir daug gabumų, ir daug likimo išbandymų siunčia, - kalba moters teta Audronė Skučienė. - Neringa gal jaučia: jeigu ne ji - tai kas? O jos mamai atrodo, kad jos mergaitė gyva valgoma."

Šiuo metu N.Venckienė, atrodo, jau susitaikiusi, kad gali netekti ir mėgstamo teisėjos darbo, tapusio vieninteliu išsigelbėjimu, - po to, kai sužinojusi apie brolio mirtį tris mėnesius nekilo iš lovos. "Gulėjau, kol supratau - jei toliau taip bus, nepakilsiu. Išėjau į darbą, po truputį atsigavau. Tik darbas man padėjo atsitiesti. Pati iš jo tikrai nesitrauksiu - juk savo pareigas vykdau tinkamai. Bet jeigu nori - tegu atleidžia. Man juk jau viskas: viską esu praradusi. Ir brolį praradusi, ir mergaitės gyvenimas sugadintas. Nieko daugiau aš jau nebeprarasiu. Man telieka rėžti tiesą į akis. Viską viešinti, viešinti ir viešinti..." - kalba N.Venckienė.

Vienintelis kelias

Vis dėlto: jei teks nusisiausti teisėjos mantiją, ar pasklidusios kalbos apie galimą kandidatavimą Seimo rinkimuose nėra laužtos iš piršto? N.Venckienė patyli. "Apie Seimo rinkimus... Galvoju, iš tikrųjų. Ir, žinoma, eisiu ne viena. Vienai ten man būtų blogiau nei teisme vienai sėdėti", - prasitaria. Ir čia pat papildo - tikrai nesusidės nė su viena dabar veikiančia partija, nors pasiūlymų gavo beveik iš visų. Eis su žmonėmis, išbandytais per ištisus sunkius metus - judėjimo "Drąsiaus kelias" atstovais.

"Ar tikrai taip pasitikite tais žmonėmis, ar esate tikra, kad jie nesusivilios valdžios pagundomis?" - klausiu. Ir vėl ilgoka pauzė. "Esu apie tai galvojusi... Bet dauguma čia - labai padorūs žmonės", - sako N.Venckienė.

Jos manymu, Seimas - paskutinė instancija, kurioje dirbant dar galima bandyti sudraskyti visą kraštą apvaldžiusį abejingumo, o gal ir savanaudiško veikimo tinklą. "Kito kelio teisybei pasiekti nėra. Juk iš esmės nesvarbu, kad byla nutraukta, kad L.Stankūnaitė nenuteista. Kas domėjosi, suprato, kad šioje istorijoje juoda yra paversta balta. Todėl labiausiai ir pykstama, kad aš nenusileidau, kad, aukodama savo darbą ir savo gyvenimą, neleidau visko numarinti", - įsitikinusi N.Venckienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"