TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvių chirurgas Danijoje: čia mumis pasitiki

2013 10 12 6:00
Danijoje norintiesiems vykti tobulintis nereikia farmacijos kompanijų paramos. Kraujagyslių chirurgų kongrese Denveryje, JAV. Asmeninio albumo nuotraukos

Jau dvidešimt metų Danijoje dirbančio kraujagyslių chirurgo dr. Artūro Čikoto teigimu, pacientai čia pasitiki medikais, retai skundžiasi jų paslaugomis. Ir net pasakius, kad ligonio situacija beviltiška, kitokio nei mes mentaliteto danai reaguoja santūriai.

A.Čikotas į Olborgą atvyko 1993-iųjų rugpjūtį, gavęs kvietimą iš Olborgo universitetinės ligoninės (Aalborg Unversitetshospital). Tai įvyko tarpininkaujant šioje ligoninėje tuo metu dirbusiam kauniečiui kardiochirurgui Rimantui Benečiui.

A.Čikotas lig tol jau buvo nemažai pasiekęs: Kauno medicinos universiteto klinikose gydytojas darbavosi 15 metų, vadovavo kraujagyslių chirurgijos skyriui. Į Daniją keturiasdešimtmetis chirurgas išvyko nė nemanydamas pasilikti. Norėjo išbandyti save, bet svarbios buvo ir finansinės aplinkybės, nes Lietuvos medikų algos anuomet tikrai nedžiugino.

Uždrausta remtis farmacininkais

Chirurgas manė svetur padirbėsiantis 3-6 mėnesius. Tačiau išėjo kitaip. Danai kauniečiui pasiūlė pasilikti, pažadėjo geras darbo ir gyvenimo sąlygas. Medikui buvo suteiktas nemokamas butas, o atlyginimas - bene dvidešimt kartų didesnis už gaunamą Lietuvoje. Be to, danai sudarė palankias sąlygas kelti kvalifikaciją, domėtis naujovėmis, suteikė galimybę važinėti po įvairius savo srities kongresus visame pasaulyje. Dalyvauti medicinos konferencijose Danijoje skiriamos nuolatinės pinigų sumos, tad norintiesiems vykti tobulintis nereikia farmacijos kompanijų paramos. Beje, pastaruoju metu šios šalies medikams uždrausta imti bet kokią finansinę paramą iš vaistų gamintojų.

Tiesa, norėdamas gauti Danijos standartus atitinkantį diplomą, patvirtinantį turimą kvalifikaciją, A.Čikotas turėjo išlaikyti penkis medicinos egzaminus.

Danai A.Čikotui sudarė geras darbo sąlygas, suteikė puikias galimybes kelti kvalifikaciją, domėtis medicinos naujovėmis.

Nesiblaškė tarp dviejų šalių

A.Čikotas prisipažino, jog pradžia svetur nebuvo itin sunki, nes nuo pat pirmos dienos dirbo jam įprastą darbą operacinėje. Lietuvis gana greitai perprato ir darbo organizavimo skirtumus.

Sudėtingiau buvo dėl kalbos barjero, nes pirmuosius gyvenimo metus A. Čikotas nemokėjo daniškai. Kai ėmė geriau suprasti šią kalbą, užsimezgė artimesni ryšiai su kolegomis, pacientais, aplinkiniais žmonėmis.

"Sunkiausia buvo atprasti nuo Lietuvoje egzistavusios hierarchinės sistemos, kai nuo vaikystės buvome mokomi į vyresnius žmones – tėvus, senelius, mokytojus, kolegas, ką jau kalbėti apie vadovus, kreiptis "jūs". Danijoje tokia hierarchinė sistema neegzistuoja, visi čia sako "tu", ir pats turi taip elgtis. Bet pamažu pripratau prie tokio bendravimo", – tikino A.Čikotas.

Olborgo ligoninės kraujagyslių chirurgijos skyriuje vyresniuoju gydytoju dirbantis lietuvis teigė esąs patenkintas, kad liko Danijoje. Nors derindamas darbą Danijoje ir Lietuvoje gal ir būtų įgyvendinęs profesines ambicijas, bet plaukti dviem upėmis iš karto buvo neįmanoma.

Jokių kyšių

A.Čikoto teigimu, danų sveikatos sistema nuo mūsiškės pirmiausia skiriasi tuo, kad ji suteikia iš tiesų nemokamą medicinos priežiūrą. Šioje šalyje pacientui net į galvą nešauna, kad gydytojui ar slaugytojai reikia atsilyginti. Toks danų požiūris, A.Čikoto įsitikinimu, labai palengvina bendravimą su ligoniais. "Ir tai buvo viena priežasčių, dėl kurių sutikau likti Olborge", – pabrėžė medikas.

Praėjusią žiemą per atostogas Austrijoje su mažiausiuoju vaikaičiu Luku.

Žinoma, ir Danijos sveikatos priežiūros sistema turi trūkumų. Tarkime, čia tenka ilgai laukti eilėje, kol pavyksta patekti pas reikalingą specialistą. Štai norint gauti kraujagyslių chirurgo konsultaciją, jei tai neskubus atvejis, tenka laukti 2-3 mėnesius. Tačiau dėl ūminės ligos nedelsiant tiriama ir gydoma. Onkologinius ligonius taip pat privaloma ištirti per labai trumpą laiką. Sakysime, jei įtariamas plaučių vėžys, tyrimai turi būti pradėti ne vėliau kaip po 3 dienų, pacientui gavus siuntimą.

Prisitaiko prie situacijos

Pasak A.Čikoto, dauguma danų pasitiki gydytojais ir medicinos personalu. "Jei ligonio giminėms paaiškini, kad paciento situacija yra labai sunki ir jis gali mirti, arba jau skaičiuoja paskutines dienas, dažnai išgirsti sakant, kad šis žmogus nugyveno gerą gyvenimą ir kad realybė tokia, jog mūsų buvimas šioje žemėje kada nors baigiasi. Kartais pacientai prisipažįsta pavargę nuo gyvenimo ir teigia norį viską baigti. Danijoje neįteisinta eutanazija, bet ligonis gali pareikšti norą, kad jo gyvenimas nebūtų dirbtinai tęsiamas", – pasakojo A.Čikotas.

Anot LŽ pašnekovo, danų mentalitetas labai skiriasi nuo lietuviškojo. Dauguma danų nestokoja optimizmo, yra patenkinti gyvenimu, nesiskundžia net mokesčiais, kurie yra vieni didžiausių pasaulyje.

Gydytojas tvirtino, kad jo darbe retai pasitaiko pacientų skundų. Be to, Danijoje niekas neprašo, kad kuris nors konkretus chirurgas atliktų operaciją. Tai sprendžia patys medikai, operaciją atlieka tie, kurie sugeba ją padaryti.

LŽ pašnekovo požiūriu, Lietuvos sveikatos priežiūros sistema vis dar labai senoviška, griežtai hierarchinė, primenanti vokišką sistemą. A.Čikotas mano, jog pagrindinė mūsų bėda, kad mūsų sveikatos sritis yra nepakankamai finansuojama, ir dėl to prasideda visa ydų virtinė, įskaitant ir korupcinius santykius tarp gydytojų bei pacientų. Danijoje net 75 proc. išlaidų, skiriamų ligoninėms, tenka personalui išlaikyti, tad situacija čia visiškai kitokia.

Paciento konsultacija Olborgo ligoninėje. Danijoje ligoniams nė į galvą nešauna duoti kyšį medikams.

Grįžta kasmet

A.Čikotas nesijaučia atitrūkęs nuo Lietuvos, jį vis traukia grįžti į gimtąjį kraštą, tad kasmet parvyksta atostogauti. Šiais laikais ryšį su gimtine galima palaikyti ir internetu, klausytis lietuviško radijo, žiūrėti televizijos laidas.

Vyresnysis A.Čikoto sūnus Paulius pasuko tėvo pėdomis, tapo gydytoju, dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose neurochirurgu. Medicinos mokslus P.Čikotas studijavo Kaune ir kartu su žmona, taip pat gydytoja, nusprendė likti Lietuvoje.

A.Čikoto jaunėlis sūnus Matas Olborgo universitete baigė ekonomiką, čia dirba ir gyvena drauge su savo šeima. Jo žmona Laima Olborgo mokykloje dėsto vokiečių kalbą. Be to, moteris įkūrė lietuvišką mokyklėlę, kurioje vaikai mokomi lietuvių kalbos. Visi Čikotai dalyvauja Draugystės sąjungos Vilnius-Aalborg/Lietuva-Danija veikloje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"