TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvių investuotojus įkvepia norvegų elektrikas

2011 09 26 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Daugiau kaip 600 lietuvių, patikėjusių svajone lengvai ir greitai praturtėti, tačiau praradusių santaupas ir turtą, patikėtus bankui "DnB Nord", drama atsidūrė ne tik Lietuvos, bet ir Norvegijos žiniasklaidos akiratyje. Ten bylą laimėjo paprastas elektrikas.

LŽ jau rašė apie panevėžietį Raimundą Povilonį, tapusį beatodairiško pasitikėjimo banku auka. 46-erių panevėžietis 2007 metų vasarą banke "DnB NORD" Panevėžio skyriuje norėjo padėti 150 tūkst. litų indėlį. Banko darbuotojai įkalbėjo vyrą vietoj indėlio įsigyti vertybinių popierių. Negana to, susigundęs siūlymu daug uždirbti iš investicijų, vyras į banko "DnB NORD" sąskaitą pervedė savo turimus 150 tūkst. litų, o paskui iš to paties banko pasiskolino 850 tūkst. litų, kuriuos ir investavo į banko pasiūlytus vertybinius popierius. "Man aiškino, kad už tokią sumą nupirkti vertybiniai popieriai duos daugiausia pelno. Taip ir padariau", - neslėpė tikslų R.Povilonis.

Žadėtu pelnu už vertybinius popierius banko klientas džiaugėsi bene mėnesį. Išgirdęs apie artėjančią pasaulinę finansų krizę, vyras sakė nuskubėjęs į banką atsiimti pinigų. Tačiau, kaip pats teigė, leidosi užliūliuojamas pažadų, kad viskas bus gerai. R.Povilonis pasakojo vėliau dar ne kartą supanikavęs ir eidavęs atsiimti bankui patikėtų pinigų, tačiau taip jų ir neatsiėmė. "Buvau tikinamas, kad nutraukęs sutartį ne tik neatgausiu pinigų, bet turėsiu primokėti dar keliasdešimt tūkstančių litų kaip netesybas", - sakė panevėžietis. Pasibaigus trejiems metams sudarytos sutarties terminui pinigų nuėjęs atsiimti R.Povilonis sužinojo, kad bankui patikėtų santaupų tikrai nebeatgaus, nes jie buvo nesėkmingai investuoti. Negana to, vyro paprašyta bankui sumokėti dar 950 litų tikinant, kad priešingu atveju turės reikalų su antstoliais. Į priekaištus jam pasiūlyta įdėmiau pasiskaityti turėtą sutartį - neva jis su viskuo sutikęs pats. Dabar apmaudo neslepiantis R.Povilonis pareiškė dėl savo pinigų kovosiąs teisme.

Kalbų apie nuostolius nebuvo

Tokių kaip šis panevėžietis, patikėjusių banko darbuotojų tikinimais pasiskolinti pinigų ir juos investuoti į vertybinius popierius, buvo šimtai. Pamatę, kad ne tik negauna žadėto pelno, bet sparčiai praranda santaupas ir užstatytą turtą, žmonės skundais užvertė kredito įstaigų priežiūrą vykdančią Vertybinių popierių komisiją (VPK). 2008-2010 metais VPK gavo kelias dešimtis šio banko klientų skundų dėl jo veiksmų parduodant su akcijomis susietas obligacijas ir nutarė pradėti tyrimą.

Šių metų liepos 28 dieną, remdamasi atlikto tyrimo duomenimis, VPK priėjo prie išvados, kad "DnB NORD" neprofesionaliems investuotojams platindamas su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas (SASO), finansuotas to paties banko paskolintomis lėšomis, galėjo piktnaudžiauti investuotojų pasitikėjimu.

Komisijos nuomone, bankas nesiekė įsitikinti, ar jo platinamas ir rekomenduojamas ypač rizikingas investicinis produktas atitinka neprofesionalių klientų interesus, tinkamai neatskleisdavo rizikos bei banko interesų konflikto. Be to, "DnB NORD" bankas neva nebuvo pasirengęs teikti tokio pobūdžio paslaugų: neturėjo tam reikiamų procedūrų, tvarkos ir pakankamai kvalifikuoto personalo.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2005-2010-aisiais "DnB NORD" banko klientai buvo skatinami sudaryti sandorius dėl jo išleistų vertybinių popierių, juos įsigyjant už banko paskolintas lėšas. Paskolos ir palūkanų mokėjimui užtikrinti klientai įkeisdavo nekilnojamąjį turtą ir įsigyjamas obligacijas. Skolintomis lėšomis buvo įsigyta daugiau kaip 79 proc. banko išplatintų SASO sumos.

Keturiolika iš penkiolikos VPK apklaustų asmenų liudijo, esą banko darbuotojai jiems teigė, kad iš siūlomos investavimo strategijos bet kokiu atveju arba tikėtinai uždirbs: "...pasiūlė "įdarbinti" mano nekilnojamąjį turtą ir uždirbti. Rodė mėlyną lankstinuką. Paaiškino, kad jų produktas labai geras. Garantuotai uždirbsiu iš to. Pasakė, kad bet kokiu atveju uždirbsiu iš šios investicijos, kad jokios rizikos nėra. Kai bus išpirktos obligacijos, mano paskola bus grąžinta; apie nuostolius jokių kalbų nebuvo. Kalbėjo tik apie pelną... Klausimus uždavinėjau, bet man sakė, kad bus tik pelnas; žadėjo 12 proc. metinių, o blogiausiai - 6 proc..."

VPK priėjo prie išvados, kad net tie klientai, kurie suprato, kad teoriškai reikės bankui mokėti palūkanas blogiausio scenarijaus atveju, patikėjo banko įžvalgomis, nuomone ir teiginiais, jog net "įsivaizduoti situaciją, kad obligacijos nieko neuždirbs, gana sunku". Todėl dauguma banko klientų ryžosi investuoti skolintas lėšas, bankui įkeisdami savo turtą ar rizikuodami kitomis gaunamomis pajamomis ar net turimu turtu.

"Negalima toleruoti tokio neprofesionalaus požiūrio į investicinių paslaugų teikimą. Finansų rinka yra grįsta pasitikėjimu, kurį pakirsti gali net ir vieno tarpininko netinkami veiksmai. Komisijos nuomone, bankas turėtų prisiimti atsakomybę ir atlyginti žalą suklaidintiems investuotojams", - mano VPK pirmininkas Vilius Šapoka.

Nepalankios išvados pasiekė teismus

VPK duomenimis, "DnB NORD" banko investicinį produktą įsigijo 640 neprofesionaliųjų investuotų už daugiau nei 700 mln. litų. Visi jie su banku sudarė obligacijų pasirašymo sutartis, pagal kurias įsigijo įvairių emisijų banko išleistų SASO, ir skolinimo obligacijoms apmokėti sutartis, pagal kurias bankas suteikė klientams tikslines paskolas vertybinių popierių įsigijimui finansuoti, o klientai įkeitė bankui įvairų jiems nuosavybės teise priklausantį turtą.

VPK skaičiavimu, visų minėtų 640 banko "DnB NORD" klientų galimi nuostoliai siekia beveik 100 mln. litų.

"SASO - ilgalaikis produktas, todėl daugelis klientų kreipėsi į VPK jau pasibaigus senaties terminui. VPK dėl suėjusio senaties termino negali taikyti poveikio priemonių "DnB NORD" bankui, tačiau viešai išreikšti nuomonę dėl banko veiksmų komisija nutarė vykdydama savo pareigą užtikrinti veiksmingą finansinių priemonių rinkų veikimą ir investuotojų apsaugą. Šios tyrimo išvados taip pat pateiktos visiems teismams, kurie nagrinėja banko ir jo klientų civilines bylas", - LŽ teigė V.Šapoka.

Šiuo metu VPK dalyvauja 6 civilinėse bylose, kuriose "DnB NORD" banko klientai yra pateikę ieškinius bankui. 5 civilines bylas nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, 1 bylą - Panevėžio apygardos teismas.

Bankas su išvadomis nesutinka

"DnB NORD" bankas su VPK išvadomis nesutinka ir dėl jų padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. "Bankas nesutinka su VPK išvadomis, kurios paremtos nuomonėmis, o ne faktais. Juolab kad šiemet Vyriausiasis administracinis teismas panašiuose ginčuose jau 2 kartus atmetė VPK poziciją kaip nepagrįstą ir pripažino, kad teikdamas investicines paslaugas bankas nepažeidė Lietuvos teisės aktų reikalavimų", - LŽ teigė "DnB NORD" banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento ekspertė Rūta Bložytė-Saghaei. Ji tikina, kad su akcijų ir žaliavų rinkomis susietos obligacijos yra saugi investicija, nes net nukritus rinkoms investuotojui yra išmokama visa investuota suma.

Ginčas, pasak banko atstovės, yra kilęs tik dėl tų atvejų, kai buvo pasirinkta investuoti skolintas lėšas, o nukritus rinkoms obligacijų pelnas nepadengė mokėtinų palūkanų dydžio. Tad klientams liko pareiga sumokėti palūkanas už pasiskolintas lėšas.

"Rinkoms kylant, investavimas skolintomis lėšomis gerokai padidina tikėtiną investicinę grąžą, - tikino R.Bložytė-Saghaei. - Mes nuosekliai laikomės nuo pat pradžių išsakytos pozicijos - esame pasirengę išanalizuoti faktines kiekvieno sandorio aplinkybes ir padėti klientui įvykdyti jo finansinius įsipareigojimus. Visada siūlėme ir siūlome ginčus spręst derybomis, tačiau negalime sutikti su nepagrįstais reikalavimais, kuriais galbūt siekiama sumažinti sutartinių įsipareigojimų vykdymą arba jo išvengti."

"DnB NORD" banko veiksmai neprofesionaliųjų investuotojų atžvilgiu jau buvo bausti: 2009 metų balandį VPK skyrė bankui 15 tūkst. litų baudą už neišsamią informaciją klientams, o 2009 metų lapkritį tam pačiam bankui skirtas įspėjimas už klientei nesuteiktą informaciją. 2011 metų gegužę šie sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo panaikinti.

Stebisi Lietuvos banko tyla

Nukentėjusių "DnB NORD" klientų istoriją įdėmiai sekantis klaipėdietis verslininkas Antanas Bosas stebisi, kad ja visiškai nesidomi Lietuvos bankas (LB), nors būtent jam pavesta vykdyti nuolatinę kredito ir mokėjimo įstaigų finansinės būklės analizę ir vertinti jų veiklą. O VPK, pasak A.Boso, "atsibudo" tik po dvejų metų, ir tik tada, kai ankstesnę VPK vadovę pakeitė dabartinis pirmininkas V.Šapoka.

"VPK labai aiškiai konstatavo, kad produktas buvo neteisėtas. Vadinasi, jis negalėjo būti platinamas. Tai reiškia, kad viskas turi būti grąžinta į pradinę padėtį - iki sutarčių sudarymo", - įsitikinęs A.Bosas. Jo nuomone, nukentėjusiųjų klientų sutartys su banku turi būti pripažintos negaliojančiomis, nes "iš ne teisės negali gimti teisė". O LB esą privalėtų imtis griežtų priemonių.

LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, prieš pradėdamas eiti šias pareigas šių metų balandį, nuo 2004 metų dirbo advokatų kontoros "Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN" teisininku. A.Boso duomenimis, "LB pirmininkas anksčiau dirbo advokatų kontoroje, kuri aptarnavo "DnB NORD" banką, gynė jo interesus, taip pat ir teismuose."

"Man kyla klausimas, kodėl LB tyli. Man taip pat kyla klausimas, kodėl, kai tik VPK paskelbė sprendimą, nepalankų buvusiam klientui, LB prabyla apie VPK naikinimą ir funkcijų atidavimą Lietuvos bankui", - savo abejones dėstė A.Bosas.

Precedentas: elektrikas prieš banką

100 proc. "DnB NORD" banko akcijų valdo didžiausias Norvegijos bankas "DnB Nor Bank" - vienas iš nedaugelio Europos bankų, dirbusių pelningai per visus pasaulinės finansų krizės metus. 34 proc. "DnB Nor Bank" akcijų valdo Norvegijos vyriausybė.

Pasak A.Boso, šiuo metu norvegai savo spaudoje "DnB NORD" banko Lietuvoje platintas obligacijas vadina "pašvinkusiais produktais", o banko produktų neprofesionaliems klientams pardavimą - "nekompetentingu ir amoraliu", nes bankas esą "kūrė iliuziją, kad produktai patikimi". Norvegų žiniasklaida rašo, kad "DnB NORD" bankas neva skolino klientams nuo 50 iki 87,55 proc. vertės tos sumos, už kiek jo obligacijų buvo pirkta, kai kuriems - nuo 2 iki 5 kartų daugiau nei turimas turtas.

Be to, bankas ėmė iš klientų nuo 4 iki 7,8 proc. palūkanų už jiems suteiktas paskolas, o pelningumas jiems žadėtas 6 proc., neišaiškinant, kad tiek bus uždirbta per 3 metus. Todėl klientai esą galėjo suprasti, kad garantuojamas ne mažiau kaip 6 proc. pelningumas kasmet.

Norvegų žiniasklaida pasakoja istoriją, kuri itin primena atvejį Lietuvoje. 2000 metais elektrikas Ivaras Peteris Rioegenas "DnB Nor" banke įsigijo struktūrinį taupymo produktą. Kaip rašo leidinys "Finansavisen", bankas įkalbėjo elektriką Rioegeną pasiskolinti pinigų, kad jis galėtų nusipirkti didesnį šio produkto kiekį. "Tai, kas buvo parduota kaip saugus taupymo produktas, Rioegenui virto 230 tūkst. kronų nuostoliu. Jis kreipėsi į Vartotojų tarybą ir kartu pateikė ieškinį bakui "DnB Nor". Pernai vasarą Rioegenas Oslo apylinkės teisme laimėjo bylą prieš banką, o šis, kaip ir lietuviškasis, apskundė sprendimą. Tačiau Norvegijos elektriką gina Vartotojų taryba. Ji pareiškė, kad bankas negali prašyti taikyti ieškiniui senaties termino. Be to, Vartotojų taryba mano, kad šis atvejis gali sudaryti precedentą kitiems, kuriuos ištiko Rioegeno likimas", - norvegų spaudą cituoja A.Bosas. Jo duomenimis, teismo procesą prieš banką laimėjo ne tik norvegų elektrikas, bet ir panašų produktą pirkę klientai Vokietijoje.

Didžiausias poveikis - viešumas?

VPK pirmininkas V.Šapoka LŽ teigė, kad pagal įstatymą komisija gali taikyti įvairias poveikio priemones nusižengusiems rinkos dalyviams, pavyzdžiui, įspėti dėl veiklos trūkumų, skirti pinigines baudas (iki 200 tūkst. litų) ir kt. "Tačiau šiuo atveju didžiausią poveikį daro viešumas - paskelbtas banko veiksmų įvertinimas atkreips ir kitų tarpininkų dėmesį, tad panašūs pažeidimai ateityje nepasikartos, o investuotojai bus atsargesni, klausydamiesi konsultantų pažadų", - viliasi V.Šapoka.

Ar reikėtų keisti teisinę bazę, ar suteikti papildomus įgaliojimus VPK, kad ateityje neprofesionalūs investuotojai būtų labiau apsaugoti nuo galimų nuostolių, kai ne iki galo suprasdami dalyko esmę ir galimą riziką sutinka pirkti komercinių bankų siūlomus produktus, o tuo metu bankai negalėtų piktnaudžiauti nepakankamu klientų išmanymu?

V.Šapoka atsako neigiamai.

"Manome, kad teisinė bazė yra daugiau nei pakankama - bankų ir kitų finansų tarpininkų elgesio principai (sąžiningumo, teisingumo ir profesionalumo) ir detalizuojančios taisyklės yra aiškiai įtvirtintos įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Kitas klausimas, ar šių principų ir taisyklių visada laikomasi praktikoje, konsultuojant klientus ar teikiant kitas paslaugas", - svarstė V.Šapoka.

Jo nuomone, finansų sektorius - novatoriškas, naujos paslaugos ir produktai kuriami nuolat, todėl reguliavimas nesiejamas su konkrečiais investiciniais produktais - juk neva negalima iš anksto detaliai sureglamentuoti produktų, kurie dar nesukurti.

"Tačiau nesvarbu, ar tai naujas ar senas investicinis produktas - finansų tarpininkai, teikdami klientui paslaugas, turi laikytis pagrindinių principų: elgtis sąžiningai, teisingai ir profesionaliai bei veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais. Deja, investavimo kultūra nesusiformuoja taip greitai kaip norėtųsi", - apgailestavo V.Šapoka.

Nuo to, kaip baigsis ši, jau tarptautinį atgarsį įgyjanti istorija, matyt, priklausys daugelio į ją įsipainiojusių žmonių ir valstybės institucijų reputacija. Ir atrodo, kad ne tik Lietuvos, bet ir Norvegijos žiniasklaida akylai stebės, kas "išsaugos veidą": klientų pasitikėjimu galbūt piktnaudžiavęs bankas, lengvo praturtėjimo pažadais apsvaigę, tačiau santaupas ir turtą praradę ir į skolas įbridę banko klientai; sąžiningą kreditų įstaigų veiklą užtikrinti privalančios valstybės įstaigos ar teisingumą vykdantys Lietuvos teismai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"