TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvių kalba galėtų tapti madinga

2013 04 22 6:00
D.Vaišnienė: "Jeigu mokyklos lietuvių kalbos turėtų išmokyti vienodai, tai ir rezultatų patikrinimas, protingai mąstant, turėtų būti vienodas." Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė ragina labai stengtis, kad ir po šimto metų būtų lietuviškai kalbančių žmonių. Svarbu rūpintis kalbos apsauga Lietuvoje bei jos sklaida, kad ir emigravę tautiečiai, jų vaikai, anūkai kalbėtų lietuviškai.

VLKK neprieštarautų, jei įstatymais būtų numatyta galimybė nelietuviškas pavardes rašyti originaliais rašmenimis. Tačiau, D.Vaišnienės teigimu, siekis tautinių mažumų kalbomis rašyti vietovardžių bei gatvių pavadinimus turėtų būti svarstomas atsižvelgiant į valstybinės kalbos statusą ir vietovardžių tradiciškumą.

Apie lietuvių kalbos puoselėjimą, ateitį, lenkų tautinės mažumos norus, mažėjantį moksleivių raštingumą - "Lietuvos žinių" interviu su VLKK pirmininke Daiva Vaišniene.

Grėsminga kitų kalbų įtaka

- Jūsų pirmtakė Irena Smetonienė yra sakiusi: "Jeigu valdžia nori puoselėti kalbą, turi jai skirti deramą vietą, o ne vieną sakinį." Ar valstybės lygiu lietuvių kalbai skiriama pakankamai dėmesio?

- Teisinis valstybinės kalbos vartojimo reguliavimas yra iš esmės pakankamas. Pagrindinė bėda ta, kad ne visada pavyksta įgyvendinti teisės aktus: trūksta kontrolės, procedūrų, tvarkos. VLKK rengia teisės aktus, kurie padėtų geriau įgyvendinti Valstybinės kalbos įstatymą. Kaip jų laikomasi, kontroliuoja Valstybinė kalbos inspekcija. Mūsų funkcija - dalyvauti formuojant kalbos politiką. Kartais reikia aktyvesnio dalyvavimo, kartais užtenka patarti, paremti visuomenės, politikų iniciatyvas.

Kalbos politiką turi turbūt visos šalys, bent jau Europos Sąjungoje (ES). Mažesnės valstybės labiau rūpinasi vidine kalbos politika - kalbos apsauga ir jos plėtra. Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija daug dėmesio skiria ir išorinei kalbos politikai, t. y. savo kalbos sklaidai. Manau, tai svarbu ir mums. Didžiulės lietuvių bendruomenės gyvena užsienyje, mums turėtų rūpėti, kad jos toliau kalbėtų lietuviškai. Kalbos sklaida galėtų būti vienas iš kalbos strategijos ateities uždavinių. Kol kas ši kryptis nėra labai plėtojama. Tačiau toks poreikis atsiranda dėl lietuvių migracijos ir lietuvių kaip oficialiosios ES kalbos statuso. Be to, lietuvių kalba užsienyje vis dar suvokiama kaip archajiška ir ne tik filologams įdomi indoeuropiečių kalba.

- Su kokiomis grėsmėmis ir iššūkiais lietuvių kalba susiduria šiandien?

- Ji susiduria su tokiomis pačiomis grėsmėmis kaip ir kitos Europos kalbos. Neseniai atliktas tyrimas, kaip kalbos gyvuoja skaitmeninėje erdvėje, kitose srityse. Konstatuota, kad ir didžiosios Europos kalbos - vokiečių, prancūzų - patiria didelę anglų kalbos įtaką, ypač jei kalbėtume apie jaunimo kalbą, pramoginę kultūrą, informacines technologijas.

Neseniai teko dalyvauti projekto "Europos kalbų lobynas" baigiamojoje konferencijoje. Ten kalbėta apie tai, kad nebereikia skatinti mokytis anglų kalbos, nes ji Europos erdvėje jau yra visuotinai vartojama bendravimo kalba. Esą dabar reikėtų gręžtis į kitas kalbas, kaip pirmąją skatinti mokytis kurią nors kitą užsienio kalbą. Kalbėta, kad prioritetas turėtų būti teikiamas kaimynų kalboms. Kodėl gi lietuviai negalėtų mokytis mums giminiškos latvių kalbos?

Kalbų mokėjimas turtina žmogų. Tačiau pirmenybė turėtų būti teikiama gimtajai lietuvių kalbai - jos mokymui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys visose Lietuvos mokyklose.

Pavardė - tapatybės žymuo

- Viešojoje erdvėje daug diskutuojama dėl nelietuviškų pavardžių rašybos originaliais rašmenimis. Vieniems tai - grėsmė mūsų kalbai, kiti įsitikinę, kad raidės q ar w įtakos jai nepadarytų. Ką manote jūs?

- VLKK nuomone, asmens pavardė, kaip jo tapatybės žymuo, yra susijusi ir su šeimos santykiais. Už užsieniečių ištekėjusios lietuvės ir jų vaikai dažnai negali gauti vyro ar tėvo pavardės. Turbūt ir lietuviams vyrams nebūtų malonu, jeigu vaikas negalėtų gauti tikrosios jo šeimos pavardės. Jeigu bus rasta galimybių nelietuviškas pavardes rašyti originaliais rašmenimis, VLKK tam neprieštaraus.

ES valstybėse šiuo klausimu elgiamasi įvairiai. Ko gero, labiausiai pavardės adaptuojamos kaimynėje Latvijoje. Lietuvoje piliečių pavardes irgi galima rašyti tik pagal lietuvių kalbos taisykles. Pirmiausia tai susiję su teisiniu reglamentavimu.

- Lenkų tautinė mažuma siekia, kad gausiai šios tautybės žmonių gyvenamose teritorijose lenkiškai būtų rašomi vietovardžių ir gatvių pavadinimai. Kokios įtakos tai turėtų lietuvių kalbai?

- Viešojoje erdvėje pateikiami vietovardžiai, tarp jų ir gatvių pavadinimai, yra viešieji užrašai. O viešieji užrašai, vartojami tam tikra kalba, sudaro vadinamąjį lingvistinį kraštovaizdį. Norėtųsi, kad Lietuvoje jis būtų lietuviškas.

Yra nemažai valstybių, kur vietovardžiai vartojami ir tautinių mažumų kalbomis. Tačiau kiekviena valstybė turi savo istoriją, aplinkybes ir susiklosčiusias tradicijas.

Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje sakoma, kad galimi tradiciniai pavadinimai tautinių mažumų kalbomis. Tai pavadinimai, suvokiami kaip tam tikros tautos kalbos, kultūros, istorijos paveldas. Jei kalbėtume apie Lenkiją, vietovardžiai gali būti rašomi ir tautinių mažumų - lietuvių, vokiečių - kalbomis. Juos leidžiama vartoti valstybės nustatyta tvarka, įvertinus jų vartojimo tradiciškumą ir poreikį. Taigi suprantama, kodėl Lenkijoje nėra nė vieno nelenkiško gatvės pavadinimo. Gatvių pavadinimai, kitaip negu kaimų ar miestelių pavadinimai, neturi vartojimo tautinių mažumų kalbomis tradicijos. Pabrėžtina, kad lietuviški vietovardžiai Lenkijoje yra tradiciniai, baltiškos kilmės.

Estijoje irgi yra galimybė tautinių mažumų kalbomis vartoti vietovardžius. Tačiau ten iš karto atskirti viešojo administravimo objektai: gatvių, aikščių pavadinimai. Juos suteikia valstybė tik valstybine kalba. Tautinių mažumų kalbomis galima vartoti kitus vietovardžius - miestelių, miškų, upių pavadinimus.

Vakarų Europoje kai kur gatvių pavadinimai rašomi ir tautinių mažumų kalbomis. Dažniausiai ten, kur tautinių mažumų kalbos turi oficialiųjų arba regioninių kalbų statusą. Taigi vietovardžių ar gatvių pavadinimų vartojimas tautinių mažumų kalba dažniausiai yra regioninės kalbos ženklas.

- Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis palengvino lietuvių kalbos egzamino užduotis tautinių mažumų moksleiviams. Kaip vertinate tokį sprendimą?

- Valstybinės kalbos įstatyme nustatyta, kad visos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos turi išmokyti valstybinės kalbos pagal vienodą tvarką. Švietimo įstatyme sakoma, kad visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal bendrąją švietimo ir mokslo ministro patvirtintą programą.

Jeigu mokyklos lietuvių kalbos turėtų išmokyti vienodai, tai ir rezultatų patikrinimas, protingai mąstant, turėtų būti vienodas. Iki šiol taip nebuvo, atsižvelgiant į istorines aplinkybes ir kitus dalykus. Kada turėtų būti ta pradžia, ar dabar tam laikas - svarstymų klausimas. VLKK svarbiausia, kad mokykla visus Lietuvos piliečius pakankamu lygiu išmokytų lietuvių kalbos, kad jie nejaustų socialinės ar kitokios atskirties, nebūtų diskriminuojami studijų metu, darbo rinkoje.

Kalbą kuria vartotojai

- Pedagogai skambina pavojaus varpais dėl moksleivių neraštingumo. Ar iš tiesų mūsų tautos raštingumas mažėja?

- Matome šią problemą. Ją pabrėžia ir aukštųjų mokyklų atstovai. Tai svarbu, nes lietuvių kalba yra integruojantis veiksnys, juk ir kitus dalykus mokomės šia kalba. Ją privalu mokėti ir vartoti ne tik mokykloje ar laikant valstybinį brandos egzaminą, ji - socialinio gyvenimo, karjeros dalis.

Pastaraisiais metais vis daugiau moksleivių per valstybinį lietuvių kalbos egzaminą gauna nulį už rašybą ir skyrybą. Tačiau vis daugiau jų išlaiko šį egzaminą, įstoja į universitetus, kolegijas.

Švietimo ir mokslo ministerijoje sudaryta darbo grupė, parengtas kultūrinio, literatūrinio ir kalbinio raštingumo gerinimo priemonių planas. VLKK parengta plano dalis daugiau susijusi su motyvacijos mokytis taisyklingos lietuvių kalbos didinimu. Daugiau dėmesio kreipiame į aukštąjį mokslą. Norime suformuoti suvokimą, kad į universitetą atėjęs žmogus ir toliau turi kalbėti ir rašyti taisyklingai, mokėti savo specialybės kalbą, terminus. Į pedagogų kvalifikacijos reikalavimus siekiame įtraukti taisyklingos lietuvių kalbos mokėjimą. Visų dalykų turinys turi būti išdėstomas taisyklinga lietuvių kalba, kad lituanistas nebūtų vienintelis pedagogas, mokantis taisyklingai rašyti ir kalbėti.

- Ar visuomenės elitui turėtų būti keliami griežtesni kalbos reikalavimai?

- Griežtesni kalbos taisyklingumo reikalavimai yra keliami viešajai kalbai. Kaip kalbama namie, su draugais, niekas nekontroliuoja. Neseniai kalbėjau su Didžiosios Britanijos universitete studijuojančiu žmogumi. Ten dar ryškesnė atskirtis tarp to, kaip bendraujama namie, ir to, kaip privalu kalbėti, rašyti universitete. Tokia yra prestižinės kalbos vartojimo tradicija, Lietuvoje nutrūkusi dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių.

Formuodami taisyklingumo reikalavimus tam tikrai vartojimo sričiai, stengiamės iš naujo kurti nutrūkusią tradiciją. Ar tai pasiseks padaryti, priklauso ir nuo visuomenės poreikio ir nuostatų.

- Kalbininkai dažnai sulaukia visuomenės kritikos dėl atsirandančių naujadarų, pavyzdžiui: "vaizduoklis", "dūzgės", "sąspietis". Ar visi lietuvių kalbos "naujadarai įsitvirtina?

- Užsienietiškiems žodžiams dažnai ieškoma lietuviškų atitikmenų. Juos kuria ne tik kalbininkai. VLKK interneto svetainėje dažnai klausiama, kaip žmonės siūlytų pakeisti įvairius žodžius. Pavyzdžiui, "brainstormingą" kalbos vartotojai pasiūlė vadinti "aptartuvėmis", "greitaminte", o "butiką" - "brangaviete", "puoštuvėle", "prabangine". Kalba - tai kūryba. Nuo mūsų kūrybiškumo priklauso, ar rasime tinkamą atitikmenį nelietuviškam žodžiui.

Terminų kūryba - specialistų reikalas. Kalbininkai gali tik patarti, ar taisyklinga daryba, ar lietuviškas terminas tikrai nusako sąvoką. Ne visi nelietuviški terminai keičiami lietuviškais, nes kartais tam tiesiog nepavyksta sukurti tikslaus atitikmens. Negalima vieno žodžio pakeisti keturių žodžių junginiu, tai tiesiog neprigytų.

- Kokia, jūsų akimis, lietuvių kalbos ateitis?

- Turėtume daug dirbti, kad ir po šimto metų būtų žmonių, kalbančių lietuviškai. Svarbu rūpintis kalbos apsauga Lietuvoje ir kalbos sklaida, kad ir išvykę žmonės kalbėtų lietuviškai, kalbos nepamirštų jų vaikai, anūkai. Kiek lietuvių kalbos sugebėsime išlaikyti užsienyje, lietuviškose bendruomenėse, tiek ji bus girdima ir pasaulyje.

Lietuvių kalbos baltistikos centruose mokosi ir užsieniečiai. Mūsų kalba yra svarbi indoeuropeistikos, baltistikos tyrimams, taip pat ji nemažai kam atrodo įdomi, patraukli. Galėtų tapti ir madinga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"