TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvių kalba - svarbiausias tautos ženklas

2013 04 13 6:00
A.Vidžiūnas: "Atstovaujame teisinei valstybei, kurios vienas svarbiausių požymių - taisyklinga bendrinė kalba." / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Seimo narys konservatorius Arvydas Vidžiūnas kai kurių politikų pastangas keisti pavardžių ar vietovardžių rašybą vertina kaip nekonstitucinius žingsnius, ardančius ilgametes kultūros tradicijas ir keliančius nereikalingą įtampą visuomenėje.

- Kai kurių mūsų politikų netaisyklinga kalba, tartis, vartojami barbarizmai rėžia ausį. Ar politikams svarbu nepriekaištingai kalbėti lietuviškai?

- Politikų yra visokių - ir paisančių viešajai erdvei privalomos kalbos kultūros, ir tyčia ar dėl intelektinio nepajėgumo vartojančių nenorminį žodyną. Vis dėlto labiau linkstu su jumis sutikti - viešasis politikų žodis, jų viešųjų raštų kultūra prastėja su kiekvienais rinkimais.

Priežasčių čia, matyt, daug. Demokratijos vėjai į politinę viešumą iškėlė įvairiausių socialinių sluoksnių ir įvairaus išsilavinimo žmonių. Jie nėra įsisąmoninę, kad privalėtų elgtis pagal politikos ir kultūros elitui privalomas taisykles ir kad patys jau yra tapę prestižinės laikysenos reprezentantais.

Atstovaujame teisinei valstybei, kurios vienas svarbiausių požymių - taisyklinga bendrinė kalba. Todėl politikas, vartojantis kitos kalbos keiksmažodžius ar kalėjimo žargoną, piliečių turėtų būti tiesiog diskvalifikuotas.

- Šiemet minime Tarmių metus. Deja, tarmės nyksta, dažnai gėdijamasi kalbėti tarmiškai. Kaip pakeisti mūsų visuomenės požiūrį?

- Tarmių metai - oficialiai gražu, bet tik tiek. Kokių nors esminių slinkčių vartojant ar gerbiant tarmes po šių metų tikėtis turbūt nelabai verta. Žinoma, jų subtilieji požymiai trinasi ir nyksta, kaip ir kitų mūsų gyvenimo sričių unikalios smulkmenos. Tai lemia vis greitėjantis gyvenimo tempas, mažėjantis sėslumas, bendrinės kalbos, televizijos ir kitų kultūrų įtaka. Nykstančio tarmiškumo man gaila taip pat, kaip ir nykstančių mūsų sielos atspalvių, tėvų papročių, tikėjimo ir elgesio tabu.

Nesu dialektologas, neturiu laiko sekti naujausius tarmių tyrimus ir aprašymus, bet man susidaro įspūdis, kad tarminio kalbėjimo, skatinančio žvilgsnio į tarmių vartojimą, ne tokio griežto bendrinės kalbos propagavimo privatesnėje, labiau autentiškoje aplinkoje kaip tik randasi daugiau. Tarminis kalbėjimas vertinamas kaip krašto, vietovės, regiono kultūros autentikos ir tapatybės ženklas. Mano galva, tarmės ir bendrinė kalba, nekenkdamos ir nesipykdamos, gražiai pasidalys vartojimo sritis, nes gyvas tarminis kalbėjimas yra ir turtingiausias neišsemiamas pačios bendrinės kalbos gyvybės šaltinis.

- Ar nepamiršote gimtosios zanavykų šnektos?

- Tikrai nesu pamiršęs, bet dirbu privalomoje bendrinės kalbos aplinkoje, tad tarmės spalvų pasitelkiu per savo krašto žmonių susibūrimus, parvažiavęs pas tėvus, susitikdamas su gimtojo Šakių krašto žmonėmis. Žinutėse dukteriai taip pat visada vartoju įvardžių ir veiksmažodžių dviskaitą: mudu skaitova, judu buvota susitikę, eisiva namo. Tikiuosi, ir ji savo vaikus to išmokys.

- Pastaruoju metu daug diskutuojama apie lietuvių kalbos padėtį ir ateitį. Kokias grėsmes mūsų kalbai įžvelgiate?

- Esu optimistas ir matau, kad tokių gerų teisinių sąlygų lietuvių kalba niekada nėra turėjusi. Konstitucinis valstybinės kalbos statusas yra gera garantija jai gyventi visavertį gyvenimą.

Pavojaus zonas įžvelgiu bent dvi. Pirmiausia, tautų ribas, papročių atspalvius ir žodžių reikšmes nutrinanti plastikinė globalizacija nėra jauki, saugi silpnesnėms kultūroms ir mažesnėms kalboms. Lietuvių kalba ypač archajiška. Jos istorija - daugybės piliečių ir didelių teritorijų praradimai, nuolatinė įtampa įveikiant visokias okupacijas, rusifikacijas, polonizacijas, germanizacijas - tiesiogiai susijusi su kalbos praradimais ir pergalėmis. Dėl to turime palyginti griežtas bendrinės kalbos normas. Tačiau nei tos mūsų kalbos autentikos, nei tradicijų, nei unikalios archaikos naujajam pasaulio gyvenimui be sienų, be lyčių, be tautinių požymių tiesiog nereikia.

Antras rizikos veiksnys - kaip šios aplinkybės bus suvokiamos lietuvių ir kitų lietuviškai kalbančių piliečių, kiek ir kaip lems mūsų visų laikyseną. Kiek lietuvių tauta bus stipri, intelektuali, moderni ir susitelkusi, kiek savo gyvenime sugebės rezultatyviai naudotis globalizacijos konvejeriu, bet kartu - kiek jai mentaliai bus svarbu gimtoji kalba, istorija ir tėviškės kvapas. Vis viliuosi, jog bėgant laikui suvoksime, kad spalvos, unikalumas ir autentika visada yra brangiau, vertingiau negu unifikacija ir bespalvis, nors ir buitiškai naudingas, gyvenimas. Tokio suvokimo šiandien mažoka. Ar sugebėsime būti kitokie, atsakys mūsų vaikai.

- Ar valstybės lygiu lietuvių kalba yra pakankamai apsaugota, kad neprarastų savitumo?

- Konstitucija lietuvių kalbai, turbūt svarbiausiam tautos ženklui, teikia tikrai tvirtą globą ir plataus vartojimo garantijas. Priimta būtinų įstatymų, reglamentuojančių konkrečias valstybinės kalbos vartojimo sąlygas. Čia viskas gerai. Gerai ir tai, jog Europos Sąjunga kol kas tiek protinga, kad kultūros, kalbos vartojimo, rašybos reikalus yra palikusi tvarkytis pačioms valstybėms.

Šiame kontekste kai kurių politikų pastangos politiškai kištis į rašybos taisykles ir motinos gramatikos žemę - pasiduodant spaudimui iš užsienio ir nepaisant Konstitucinio Teismo nutarimų, politiniais dekretais keisti pavardžių ar vietovardžių rašybą, mano požiūriu, vertintinos kaip nekultūringi, nekonstituciniai žingsniai, ardantys per dešimtmečius susiklosčiusias kultūros tradicijas ir keliantys nereikalingą įtampą visuomenėje.

Seimo narį kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"