TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvių vizijos optimistiškos

2006 07 13 0:00

"Eurobarometro" tyrimo rezultatai rodo, kad lietuviai daug tikisi iš narystės ES. Į ateitį jie žvelgia optimistiškiau nei vidutinis europietis.

Vakar Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje laikinoji vadovė Laimutė Pilukaitė ir "TNS Gallup Lietuva" atstovas Mindaugas Degutis pristatė pavasarį atlikto "Eurobarometro" standartinio tyrimo mūsų šalies ataskaitą.

Teigiamas požiūris

Tyrimo duomenimis, lietuviai skiriasi nuo kitų Europos piliečių savo itin pozityviu požiūriu į narystę Europos Sąjungoje (ES). Teigiamai ją vertina 72 proc. šalies gyventojų. Šiuo atžvilgiu Lietuva gerokai lenkia kitas ES valstybes. Pavyzdžiui, nei Vokietijoje, nei Suomijoje, nei Švedijoje palankumas narystei ES nesiekia net 50 procentų. Bendras ES vidurkis yra 54 procentai. Labiausiai naryste Bendrijoje džiaugiasi Airija - beveik 90 proc. apklaustųjų.

Lietuva išsiskiria ir palankumu į ES plėtrą. Nors pastarąjį pusmetį šis rodiklis kiek sumažėjo, iš visų Baltijos šalių ES plėtrą mes vis dar palaikome labiausiai.

Ateities perspektyvos

Žvelgdamas į kitų metų perspektyvą Lietuvos gyventojas yra didesnis optimistas nei vidutinis ES pilietis. Labiausiai tautiečiai tikisi, kad ateinantys metai įsidarbinimo požiūriu bus geresni už šiuos. Trečdalis apklaustųjų viliasi, kad ne tik pavyks įsidarbinti savo šalyje, bet ir pagerės jų šeimų finansinė padėtis. Tokią nuomonę palaiko tik ketvirtadalis ES piliečių.

Šviesesnėmis spalvomis nei kiti europiečiai lietuviai mato ir kitas gyvenimo sritis: apie 30 proc. mano, kad artimiausiu metu pagerės Lietuvos ekonominė padėtis ir asmeninės galimybės rasti darbą.

Nors lietuvių pasitenkinimas gyvenimu toli gražu nesiekia ES vidurkio (81 proc.), mes vis pozityviau vertiname savo asmeninės padėties pokyčius. Teigiančiųjų, kad ji per pastaruosius penkerius metus pagerėjo, yra daugiau nei pusė visų gyventojų. Europiečių, pajutusių savo asmeninės padėties pagerėjimą, yra tik šiek tiek daugiau negu trečdalis. Ši dalis išlieka nepakitusi nuo praėjusių metų rudens.

Kad ir kokie optimistai narystės ES atžvilgiu būtų lietuviai, kalbėdami apie artimiausių penkerių metų pokyčius jie nėra taip gerai nusiteikę. Tik 44 proc. apklaustųjų tikisi, kad jų asmeninė padėtis pagerės. Lyginant su 39 proc. bendro ES vidurkio, matyti, kad tiek lietuviai, tiek vidutiniai europiečiai panašiai vertina asmeninės padėties perspektyvas.

Problemos nesikeičia

Kaip ir prieš keletą metų, lietuviams labiausiai kelia nerimą kylančių kainų, infliacijos, nusikalstamumo, ekonomikos bei nedarbo problemos. Skirtingai nei praėjusiais metais, į aktualiausių problemų penketuką šiemet patenka ir sveikatos apsaugos sistema. Degučio manymu, taip atsitiko dėl to, kad daug dėmesio sveikatos apsaugai skiria žiniasklaida.

Mažiausiai tautiečius jaudina aplinkos apsauga, gynyba, užsienio politika, terorizmas ir švietimo sistema. Lyginant su bendru ES vidurkiu, matyti, kad, pavyzdžiui, terorizmo problema Europoje yra 10 kartų didesnė negu Lietuvoje. Ji aktuali yra 10 proc. europiečių.

Bene daugiausia apklaustųjų teigė, kad ES daro didžiausią įtaką ekonominei padėčiai gerinti. Europiečių, palaikančių šią nuomonę, yra perpus mažiau - 37 procentai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"