TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvoje 61 proc. seksualinių mažumų atstovų jaučiasi diskriminuojami

2013 05 17 8:21
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje beveik du trečdaliai (61 proc.) lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių asmenų (LGBT) teigia patiriantys diskriminaciją dėl savo seksualinės orientacijos, rodo Europos Sąjungos (ES) Pagrindinių teisių agentūros (FRA) penktadienį paskelbti apklausos rezultatai.

Tyrimo duomenimis, tai didžiausia diskriminaciją jaučiančių seksualinių mažumų dalis tarp visų ES šalių ir Kroatijos. Tačiau Lietuvos rodiklis nėra ypač išskirtinis - vienuolikoje valstybių daugiau nei pusė LGBT asmenų nurodė per pastaruosius metus jautę diskriminaciją arba priekabiavimą.

Nuo Lietuvos nedaug atsiliko Vengrija (60 proc.), ES vidurkis siekė 47 proc., o mažiausiai diskriminacijos ar įžeidinėjimų jautė respondentai Olandijoje (30 proc.) bei Danijoje (31 proc.).

Diskriminaciją ieškant darbo ar darbe dėl seksualinės orientacijos Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių nurodė pajutę gerokai mažiau - 27 proc. - apklaustų seksualinių mažumų atstovų.

Tačiau šis rodiklis Lietuvoje taip pat buvo vienas iš didžiausių ES - jis didesnis tik Kipre (30 proc.). Lietuva viršijo ir ES vidurkį (20 proc.). Mažiausiai LGBT asmenų šioje srityje diskriminaciją nurodė jautę Danijoje (11 proc.) ir Čekijoje (13 proc.).

Apklausos duomenimis, Lietuvos seksualinės mažumos taip pat teigia patiriančios daugiau diskriminacijos kitose srityse - ieškant pirkti ar nuomotis būstą, iš sveikatos apsaugos personalo bei socialinių darbuotojų, mokyklų bei universitetų personalo, kavinėse, restoranuose, baruose, naktiniuose klubuose, parduotuvėse, bankuose, draudimo kompanijose, sporto klubuose.

Lietuvoje bent vienoje iš šių sričių diskriminaciją dėl orientacijos nurodė jautę 42 proc., Kroatijoje - 41 proc. respondentų. Tuo metu Olandijoje tokių buvo mažiausia (20 proc.), o ES vidurkis siekė 32 procentus.

Paklausti, ar mokydamiesi mokykloje girdėjo neigiamus komentarus ar matė neigiamą elgesį seksualinės mažumos atstovu laikomo bendraklasio atžvilgiu, Lietuvoje teigiamai atsakė 88 proc. LGBT asmenų.

Pagal šį rodiklį Lietuva nesiekė ES vidurkio, kuris šiuo atveju viršijo 90 procentų.

Tačiau didžiausias rodiklis iš visos ES Lietuvoje buvo pagal seksualinės orientacijos slėpimą mokykloje. 81 proc. respondentų apklaustų Lietuvoje, nurodė, kad mokykloje nuolat ar dažnai slėpdavo savo orientaciją.

ES vidurkis šiuo atveju siekė du trečdalius (67 proc.), o mažiausiai slėpę savo orientaciją mokykloje nurodė čekai, nors ir šioje šalyje rodiklis viršijo pusę (57 proc.).

Kad už rankų susikibusios tos pačios lyties poros yra "labai paplitusios" šalyje, Lietuvoje nurodė 1 proc. LGBT asmenų, tuo metu gerokai daugiau (69 proc.) mano, jog šalyje "labai paplitusios" už rankų susikibusios heteroseksualios poros.

Apklausos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus ES 26 proc. apklaustų LGBT asmenų teigė patyrę išpuolį ar grasinimą smurtu. 66 proc. apklausos dalyvių (gėjų ir biseksualių vyrų – 75 proc.) visose ES valstybėse narėse bijojo viešumoje laikytis už rankų su tos pačios lyties partneriu ar partnere.

Daugiau nei pusė (59 proc.) tyrimo dalyvių, patyrusių smurtą per metus iki apklausos, teigė, jog paskutinio išpuolio arba grasinimo smurtu priežastis buvo ta, kad smurtautojai manė juos esant gėjais, lesbietėmis, biseksualais ar translyčiais žmonėmis.

Per metus iki apklausos 19 proc. respondentų patyrė priekabiavimą, jų manymu, todėl, kad jie buvo palaikyti gėjais, lesbietėmis, biseksualais ar translyčiais žmonėmis.

Daugiausia incidentų įvyko lauke, viešose vietose, dalyvaujant ne vienam, o keliems smurtautojams, daugiausia vyrams, kurių auka nepažinojo. Tačiau 7 proc. smurtinių išpuolių per praėjusius metus įvykdė aukų šeimos nariai arba tuose pačiuose namuose gyvenę asmenys.

Taip pat nustatyta, kad apie diskriminavimo atvejus ir neapykantos nusikaltimus labai dažnai nepranešama. Taip yra nepaisant to, kad 56 proc. apklausos dalyvių žino, jog įstatymai draudžia diskriminavimą dėl seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės. Pusė smurtą ir priekabiavimą patyrusių aukų manė, kad policija jiems nebūtų padėjusi.

Apklausoje internetu dalyvavo daugiau kaip 93 tūkst. LGBT asmenų nuo 18 metų, gyvenančių visoje ES ir Kroatijoje. Lietuvoje respondentų buvo iš viso 821.

Šią FRA surengtą apklausą 2012 metų balandžio–liepos mėnesiais atliko bendrovė "Gallup Europe". Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su Tarptautine lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių asmenų ir interseksualų asociacija "ILGA-Europe".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"