TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvoje audžiami ne tik diplomatiniai tinklai

2016 02 05 6:00
Rusijos ambasados Vilniuje interneto svetainėje nurodoma, kad šioje atstovybėje dirba 29 diplomatai. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Skaičiuojama, kad Lietuvoje įsikūrusiose užsienio valstybių ambasadose gali dirbti apie kelis šimtus diplomatų. Kai kuriose diplomatinėse atstovybėse triūsia ne tik dvišalių santykių puoselėjimu užsiimantys asmenys. Toli gražu ne visos ambasados nurodo tikslų savo darbuotojų skaičių ir atskleidžia jų veiklos mūsų šalyje tikslus.

Lietuvoje veikia 33 užsienio valstybių diplomatinės atstovybės, dviejų šalių ambasadų skyriai ir 11 tarptautinių organizacijų atstovybių.

Rusai nusprendė patylėti

Gausiausios pagal diplomatų skaičių yra Lietuvoje veikiančios didžiųjų valstybių – Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Kinijos – atstovybės, taip pat kaimynių Baltarusijos, Lenkijos ambasados.

Kaip rodo viešai pateikiami duomenys, didžiausią diplomatinį korpusą mūsų šalyje turi Rusijos ambasada. Jos interneto svetainėje nurodoma, kad atstovybėje Vilniuje dirba 29 diplomatai: ambasadorius Aleksandras Udalcovas, patarėjai, pirmieji, antrieji ir tretieji sekretoriai, karo, karinių oro ir jūrų pajėgų atašė, prekybos vadovas, atašė ir pan. Rusijos ambasados Lietuvoje atstovai atsisakė plačiau komentuoti, kas lėmė būtent tokį į mūsų šalį atsiųstų dirbti diplomatų skaičių, kokiose srityse jie daugiausia dirba.

Kaip rodo viešai skelbiami duomenys, Lietuvoje dirba ir daugiau nei 20 JAV diplomatų. JAV ambasados interneto svetainėje nurodoma tik diplomatinės atstovybės Vilniuje vadovybė: ambasadorė Deborah A. McCarthy, jos pavaduotojas Howardas T. Solomonas, Viešųjų ryšių, Politikos ir ekonomikos skyrių vadovai, gynybos atašė, administracijos vadovas bei keli kiti pareigūnai.

JAV ambasados Lietuvoje Viešųjų ryšių skyriaus vadovės Rimos J. Vydmantas teigimu, Vilniuje dirba pakankamai JAV diplomatų bei vietinių darbuotojų, gausus jų skaičius atspindi glaudžius ir daugialypius JAV ir Lietuvos ryšius.

„Šie ryšiai plėtojami įvairiose srityse: teikiamos konsulinės paslaugos JAV ir Lietuvos piliečiams, vystomos kultūrinės programos ir mainai, plečiantys amerikiečių ir lietuvių bendravimo galimybes. Taip pat diplomatai siekia kurti tvaresnius ekonominius saitus, skatinančius verslą ir investicijas tarp mūsų šalių, ir bendradarbiauja spręsdami įvairius pasaulinių iššūkių formuojamus politinius bei saugumo klausimus. Be to, turime kariškių atstovus, palaikančius mūsų dvišalius susitarimus dėl karinio bendradarbiavimo bei įvairias kitas daugiašales veiklas“, – aiškino R. J. Vydmantas.

JAV ambasada Vilniuje įsikūrusi Akmenų gatvėje. Viešai skelbiamais duomenimis, Lietuvoje dirba daugiau nei 20 amerikiečių diplomatų.

Korpuso dydį lėmė glaudūs ryšiai

Lenkijos ambasados Vilniuje interneto svetainėje skelbiama, kad Lietuvoje dirba 14 lenkų diplomatų. Kinijos ambasadoje mūsų šalyje, įskaitant ekonomikos atstovybę ir karinio atašė etatą, darbuojasi 13 diplomatų. Jų skaičius nesikeitė pastaruosius 15 metų. Toks Kinijos diplomatinio korpuso dydis nusistovėjo atsižvelgiant į dvišalius santykius, mainų ir bendradarbiavimo lygį bei intensyvumą, Lietuvoje gyvenančių Kinijos piliečių skaičių.

Baltarusijos ambasados Lietuvoje interneto svetainėje skelbiama, kad mūsų šalyje reziduoja 13 šios valstybės diplomatų, taip pat pluša keli darbuotojai. Anot ambasados pirmosios sekretorės Marijos Agafonovos, Baltarusijos ambasada Lietuvoje yra viena didžiausių šios šalies diplomatinių atstovybių užsienyje. Tai lėmė glaudūs dvišaliai istoriniai, ekonominiai, kultūriniai ryšiai.

„Baltarusijos ambasados diplomatai dirba tokiomis aktualiomis Baltarusijos ir Lietuvos bendradarbiavimo kryptimis kaip politika, ekonomika, prekyba, transportas, tranzitas, energetika, kultūra, sveikatos apsauga, sportas, mokslas. Daug dėmesio skiriama konsuliniams klausimams – Baltarusijos piliečių gynimui, pilietybės klausimų sprendimui, konsulinės pagalbos teikimui, taip pat vizų apsilankyti Baltarusijoje išdavimui“, – aiškino M. Agafonova.

Viešai skelbiamais duomenimis, prie didesnių galima priskirti ir Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Turkijos ambasadas Vilniuje.

Vieni plečiasi, kiti spaudžiasi

Kitų užsienio valstybių ambasados Lietuvoje yra mažesnės. Pavyzdžiui, Japonijos diplomatinėje atstovybėje Vilniuje dirba 7 diplomatai. Kaip teigė šios ambasados atstovė Keiko Nakata, tai gana didelis skaičius, palyginti su kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse dirbančiais japonų diplomatais. „Jis rodo, kad Japonijos vyriausybei Lietuva yra svarbi valstybė. Nuo 1997 metų, kai buvo įkurta ambasada, Japonijos diplomatų skaičius didėjo“, – pabrėžė K. Nakata.

Latvijos ir Gruzijos ambasadose Lietuvoje dirba po 4 diplomatus. Latvijos ambasados atstovai aiškino, kad mūsų šalis yra svarbi Latvijos kaimynė, dvišaliai santykiai yra svarbūs Latvijos užsienio politikai. Dėl intensyvių ir dinamiškų dvišalių ryšių pastaraisiais metais į Vilnių dirbti atsiųstas vienas papildomas diplomatas.

Gruzijos ambasados sekretoriato atstovė Rūta Siradzė-Gaulė aiškino, kad diplomatų skaičių lemia Gruzijos užsienio politikos prioritetai. Ji akcentavo, kad Gruzijos ir Lietuvos dvišaliai ryšiai įvairiose srityse kasmet intensyvėja, o Lietuva yra labai svarbi Gruzijos užsienio partnerė.

Estijos ambasadoje Lietuvoje šiuo metu dirba 3 diplomatai. Šią vasarą Estijos diplomatų skaičius sumažėjo 1 etatu. Toks sprendimas priimtas kaip bendro išlaidų mažinimo plano dalis.

Danijos ambasadoje Lietuvoje dirba du diplomatai – ambasadorius ir gynybos atašė Lietuvai, Estijai ir Latvijai. Kitos Skandinavijos šalies – Norvegijos – ambasadoje Vilniuje vasaros pabaigoje diplomatinis korpusas dėl taupymo sumažėjo vienu diplomatu. Dabar čia dirba du diplomatai: ambasadorius ir pirmasis sekretorius.

Diplomatų neregistruoja

Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad atskiras Vilniuje dirbančių užsienio šalių diplomatų sąrašas dėl jų nuolatinės kaitos nesudaromas. Nurodoma, kad tiek užsienio valstybių diplomatai į Lietuvą, tiek Lietuvos diplomatai į užsienio valstybes dirbti vyksta pagal tvarką, nustatytą 1961 metų Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių.

Vadovaujantis šia konvencija, iš anksto diplomatų kandidatūros su priimančiąja valstybe nėra derinamos, išskyrus diplomatinius atstovus (ambasadorius) ir gynybos atašė. Lietuvoje užsienio valstybių diplomatinių atstovybių darbuotojų akreditacija vykdoma pagal specialų 2012 metų Vyriausybės nutarimą. „Informacija apie atvykstančių užsienio valstybių diplomatų tikrinimą bei užsienio valstybių diplomatų išsiuntimą iš Lietuvos yra riboto naudojimo, todėl neviešinama“, – pažymėjo URM atstovai.

Skaičiai nestebina

Seimo Užsienio reikalų komiteto nario Armino Lydekos nestebina skirtingi užsienio valstybių dirbti į Lietuvą atsiųstų diplomatų skaičiai. Pasak jo, į konkrečią šalį dirbti deleguojamų diplomatų skaičius priklauso nuo siunčiančiosios valstybės interesų ir finansinių, techninių galimybių. „Visi skaičiuoja. Jeigu interesų ne tiek jau ir daug, bet valstybė yra didelė ir turtinga, ji gali sau leisti išlaikyti ir daugiau diplomatų užsienyje. Tačiau svarbiausi – valstybės interesai“, – pabrėžė jis.

Suprantama, kad JAV diplomatinis korpusas užsienyje yra solidus, nes tai turtinga valstybė, visur pasaulyje turinti savo interesų. Esą nesunkiai paaiškinama ir tai, kad net su ekonomikos krize kovojanti Rusija Lietuvoje leidžia sau išlaikyti didelę diplomatų kariauną. Anot A. Lydekos, Rusija Baltijos šalyse turi daug interesų, siekia palaikyti ryšius su savo tautiečių bendruomene.

Atlieka ne diplomatinį darbą

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas pažymėjo, kad užsienio valstybių ambasadose dirba ne tik diplomatinį rangą turintys asmenys. „Realūs darbuotojų diplomatinėse atstovybėse skaičiai yra kiek didesni. Bent jau Rusijos ambasadoje – gerokai didesnis“, – tikino jis. Anot politiko, nors oficialiai Rusijos ambasada nurodo 29 diplomatus, realiai iš šios šalies dirbti į atstovybę Vilniuje gali būti atvykę 2–3 kartus daugiau žmonių, neretai jie įdarbinami ambasadoje kaip techniniai darbuotojai.

Anot A. Anušausko, į užsienio valstybes dirbti siunčiamų diplomatų skaičius priklauso nuo konkrečios šalies politikos prioritetų. Jis priminė, kad Lietuva yra paribio valstybė tarp NATO, ES ir Rusijos bei kitų Rytuose esančių šalių. Vadinamose paribio šalyse aktyviai veikia užsienio valstybių agentai.

Parlamentaras priminė, kad prieš 25 metus buvusiose paribio valstybėse, pavyzdžiui, Austrijoje, dalis diplomatinių atstovybių užsiimdavo ne tik tuo, ką oficialiai deklaruodavo. Panašiai yra ir mūsų šalyje. „Niekam ne paslaptis, kad Rusijos diplomatinėje atstovybėje didelė dalis žmonių dirba ne diplomato, o žvalgybinį darbą. Tai daugiausia susiję su tuo, kad Rusija siekia turėti kuo detalesnę informaciją apie procesus, kurie vyksta Lietuvoje. Jeigu taip nebūtų, jie nelaikytų tokio didelio diplomatų, specialistų, kurie renka informaciją, kontingento“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Kartu jis pabrėžė, jog kiekvienoje diplomatinėje atstovybėje yra žmonių, kurie rūpinasi jos saugumu ir yra oficialiai deklaravę, kad priklauso saugumo struktūroms. Tačiau Vakarų šalys yra mūsų sąjungininkės. „Jeigu jie renka informaciją, tai dažniausiai ne tiek apie Lietuvą, kiek apie kitų valstybių operacijas, veiksmus mūsų šalyje“, – teigė jis.

Kaip nurodoma 2014 metų Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos ataskaitoje, Lietuvoje priešiškų užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų darbuotojai dažniausiai naudojasi diplomatine priedanga – jie turi diplomatų rangus, jiems galioja Vienos konvencijos garantuojama neliečiamybė.

Dalis diplomatinėje priedangoje dirbančių žvalgybos darbuotojų yra atvirai deklaravę savo priklausomybę žvalgybos ar saugumo tarnybai – tokie asmenys atlieka oficialių žvalgybos ir saugumo tarnybų atstovų pareigas, kiti savo priklausomybę slepia.

„VSD taiko įvairius būdus, kaip nutraukti su diplomato darbu nesuderinamą veiklą. Pavyzdžiui, tokiam diplomatui gali būti parodyta, kad jo slapta vykdyta ir su diplomato pareiga nesuderinama veikla buvo demaskuota. Jis, kaip žvalgybos užduotis vykdęs asmuo, gali būti paskelbtas viešai. Tokių priemonių pakanka, kad diplomatas nutrauktų veiklą ir iš šalies išvyktų savo iniciatyva. Diplomatų išsiuntimas – kraštutinė priemonė, kurią vykdo Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Dėl VSD kontržvalgybinių veiksmų 2014 metais iš Lietuvos išsiųsti 3 diplomato priedangoje dirbę Rusijos žvalgybų darbuotojai, keli buvo priversti išvykti nepasibaigus akreditacijai“, – teigiama 2014 metų VSD veiklos ataskaitoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"