Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuvoje beveik 9 iš 10 smurtautojų grąžinami namo pas auką

 
2017 06 26 17:54
pixabay.com nuotrauka

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas piktinasi, kad Ikiteisminiuose tyrimuose dėl smurto artimoje aplinkoje dažniausiai taikoma kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, tad smurtautojas tiesiog grąžinamas namo pas auką.

Pasak jo, smurto šeimoje atveju siekiant apsaugoti aukas įtariamieji turėtų būti įpareigojami gyventi skyrium ar nesiartinti prie nukentėjusiojo, tuo tarpu tokia kardomoji priemonė skiriama itin retais atvejais.

„Beveik 90 proc. atvejų smurtautojui skiriama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši priemonė neužtikrina tinkamos aukos nuo smurtautojo apsaugos, todėl nukentėjusieji dažnai keičia parodymus, neretai jų apskritai atsisako. Ir vėliau smurto atvejai kartojasi“, – BNS sakė komisijos vadovas.

Jo turimais 2015 metų duomenimis, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų kontroliuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose smurto artimoje aplinkoje atvejais kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti skirtas 81,13 proc., Kauno – 88,64 proc., Klaipėdos – 69,88 proc., Šiaulių – 67,18 proc., Panevėžio – 80,85 proc. atvejų.

Tuo metu kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ar nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – skiriama retai ar visai neskiriama: Šiaulių apygardos prokurorų kontroliuojamuose tyrimuose – 9,18 proc., Kauno – 6,82 proc., Klaipėdos – 4,82 proc., Vilniaus – 1,89 proc. atvejų, o Panevėžyje tokia kardomoji priemonė išvis nebuvo skirta.

„Sunku suvokti, kodėl dažniausia taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o kardomosios priemonės, kuriomis užtikrinama aukos apsauga, skiriamos itin retais atvejais“, – stebisi M.Majauskas.

Siekiant išsiaiškinti situaciją, į komisijos posėdį šią savaitę kviečiamas generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.

„Beveik 90 proc. atvejų smurtautojui skiriama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši priemonė neužtikrina tinkamos aukos nuo smurtautojo apsaugos, todėl nukentėjusieji dažnai keičia parodymus, neretai jų apskritai atsisako. Ir vėliau smurto atvejai kartojasi“, – BNS sakė komisijos vadovas.

Pasak M.Majausko, trečdalis smurto artimoje aplinkoje atvejų yra pasikartojantys, tai jis sieja su ilga tyrimo trukme ir netinkamu kardomųjų priemonių taikymu.

„Statistiškai net 30 proc. smurto artimoje aplinkoje ikiteisminių tyrimų trunka ilgiau nei tris mėnesius, nors būtinieji veiksmai atliekami per pirmąsias 48 valandas“, – pažymi parlamentaras.

Seime šiuo metu svarstomos M.Majausko ir liberalo Vitalijaus Gailiaus pataisos, kad tais atvejais, kai smurto artimoje aplinkoje aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, prokuroras privalėtų per 48 valandas kreiptis į teismą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Kitais atvejais prokuroras turėtų per 48 valandas kreiptis į teismą dėl kardomųjų priemonių skyrimo – suėmimo arba įpareigojimo gyventi skyrium, nesiartinti prie nukentėjusio.

Pasak M.Majausko, Generalinė prokuratūra prieštarauja griežtesnių terminų nustatymui, argumentuodama, kad tai varžo prokurorų laisvę nuspręsti, kaip tinkamai organizuoti ikiteisminį tyrimą ir pabrėžia, jog dabartinis teisinis reglamentavimas užtikrina smurtą patyrusio asmens apsaugą.

Tuo metu Generalinė prokuratūra tvirtina, kad tikslus, kurių siekiama minėta pataisa, galima „nesunkiai įgyvendinti esamomis teisinio reglamentavimo ir procesinėmis priemonėmis“.

„Dabartinis teisinis reglamentavimas užtikrina smurtą patyrusio asmens apsaugą. Prokuroras turi teisę nuspręsti dėl baudžiamosios bylos užbaigimo pagreitinto proceso tvarka, todėl nederėtų siekti to paversti pareiga, kurią privalu atlikti per 48 valandas“, – nurodoma prokuratūros BNS perduotame komentare.

Anot prokuratūros, esant aiškioms aplinkybėms, baudžiamoji byla pagreitinto proceso tvarka ir pagal dabartinį reglamentavimą gali būti baigta nesuėjus 48 valandų terminui.

„Taigi, nors prokurorai ir dažnai kreipiasi į teismą per 48 valandas, tačiau tokio termino nereikėtų paversti norma, kuri beje, nepagrįstai sutrumpintų BPK numatytą maksimalų 14 dienų terminą“, – tvirtina Generalinė prokuratūra.

Nepritariama ir projekte siūlomam įpareigojimui prokurorui kitais atvejais per 48 valandas kreiptis į teismą dėl kardomųjų priemonių – suėmimo arba įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusio ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, išskyrus atvejus, kai smurtautojas negyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu ir jo apsaugą galima užtikrinti skiriant kitas kardomąsias priemones.

„(...) kardomosios priemenės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Iš esmės šis straipsnis įpareigoja spręsti dėl kardomosios priemonės skyrimo iš karto, kai byloje atsiranda įtariamasis. Taigi termino, per kurį turi būti išspręstas kardomosios priemonės skyrimo klausimas, nustatymas kitame teisės akte būtų perteklinis“, – teigia Generalinė prokuratūra.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"