TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvoje formuojamos greitojo reagavimo pajėgos

2014 10 13 14:50
Gen. mjr. V. Žukas Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nuo lapkričio 1-osios Lietuvos kariuomenėje bus formuojamos greitojo reagavimo pajėgos, pirmadienį pranešė kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) surengtoje spaudos konferencijoje generolas sakė, kad greitojo reagavimo pajėgas sudarys 2,5 tūkst. karių.

Pasak kariuomenės vado, reorganizuojant esamus pajėgumus bus suformuotas vienas aukščiausios parengties dalinys, kuris galės reaguoti per dvi valandas, kitiems numatomas 24 valandų reakcijos laikas.

„Kalbant apie greitojo reagavimo pajėgas, norėčiau paminėti, kad jas suformuoti daviau įsakymą jau šių metų lapkričio pirmai dienai. Jas sudarys dvi bataliono kovinės grupės, karinių oro pajėgų, specialiųjų pajėgų ir logistinės paramos elementai. Bataliono kovinės grupės – tai kovinėms užduotims suformuoti bataliono dydžio kariniai vienetai, savo sudėtyje turintys žvalgybos, ugnies paramos, kovinio aprūpinimo, oro gynybos, inžinerinius ir kitus pajėgumus. Kiekvieną jų sudarys apie 800 karių. Vienos grupės pagrindą sudarys mechanizuotasis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo, kitos – motorizuotasis Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų pėstininkų batalionai“, - žurnalistams sakė J.V.Žukas.

Jis pažymėjo, kad abi greitojo reagavimo kovinės grupės keis viena kitą, tai yra viena nuolat bus pasirengusi reaguoti per dvi valandas, kita - daugiausia per 24 valandas.

KAM taip pat pristatytas Karinės jėgos panaudojimo statuto projektas, pagal kurį šie daliniai galės veikti ir taikos metu.

Pasak kariuomenės vado, šiuo metu kariai yra pasirengę atremti tiesioginę agresiją vadovaudamiesi ginkluotos valstybės gynybos planais, kurie apibrėžia kariuomenės veikimą tik įvedus karo padėtį, tačiau pastaruoju metu saugumo situacija regione pasikeitė, tad būtinos ir įstatymų pataisos.

„Iškyla naujo tipo - hibridinio karo - grėsmės, tokios, kaip tautinių mažumų kurstymas, provokacijos, nevalstybinių ginkluotų organizacijų bei grupuočių išpuoliai, neteisėtas valstybės sienos kirtimas, karinio tranzito procedūrų pažeidimas, neramumai kaimyninėse šalyse ir panašiai“, - sakė kariuomenės vadas.

Anot jo, dėl to negalima koncentruotis tik į sąjungininkų paramą, o Lietuvos kariuomenė turi būti pati pasirengusi reaguoti į „hibridines grėsmes“, nes šiuo metu teisės aktai neleidžia operatyviai ir visa apimtimi pasitelkti taikos meto užduočių operacinių pajėgų.

„Reaguoti į hibridines grėsmes turime gebėti jau dabar, nes hibridinis karas faktiškai neturi atskirties tarp taikos ir karo meto“, - sakė generolas majoras.

Kariuomenės vadas tvirtino, kad suformavusi greitojo reagavimo pajėgas, Lietuva bus pasirengusi reaguoti nedelsiant, taip pat turės pakankamai kovinės galios tam tikrą laiką užkirsti kelią priešiškų jėgų veiksmams šalies teritorijoje dar iki karo ar nepaprastosios padėties paskelbimo.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, pristatydamas Seimui teikiamą Karinės jėgos panaudojimo statuto projektą, tvirtino, kad juo numatoma, jog dekretą dėl karinės jėgos panaudojimo pasirašytų prezidentė, jį tvirtinti arba atšaukti galėtų Seimas.

Anot ministro, siūloma numatyti daugiau atvejų, kada galima panaudoti kariuomenę - pavyzdžiui, kai šaliai kyla grėsmė, norint stabdyti civilinius, net ir komercinius laivus, kariuomenei būtų leidžiama visą galią teikti pagalbą kitoms institucijoms, terorizmo grėsmės atveju ir pan. Siūloma išplėsti ir karių galias.

„Numatoma, kad karys taip pat galėtų duoti nurodymus fiziniams, juridiniams asmenims persekioti, sulaikyti asmenį, patekti į patalpas“, - vardijo ministras.

Anot jo, šie įgaliojimai institucijoms ir kariams galiotų tik apibrėžtoje teritorijoje.

„Projektas reikalingas tam, kad tos pajėgos būtų efektyviai panaudotos - reikėtų kai kuriuos apribojimus nuimti arba aprašyti, kaip ir kada karinės pajėgos naudojamos hibridiniu atveju ir net taikos metu“, - sakė J.Olekas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"