TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvoje keli šimtai vaikų ugdymo įstaigų veikia neturėdamos higienos pasų

2016 04 06 13:50
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje keli šimtai vaikų ugdymo įstaigų veikia neturėdamos higienos pasų – tokie duomenys trečiadienį pateikti dviejų Seimo komitetų posėdyje, kuriame nagrinėtos su užkrečiamųjų ligų plitimu mokyklose ir darželiuose susijusios problemos.

„Pagal mūsų duomenis, apie 200 mokyklų ir iki 200 ikimokyklinių įstaigų šiuo metu neturi higienos pasų, t. y. 12 proc. ikimokyklinių įstaigų ir 19 proc. mokyklų. Bet situacija iš tiesų gerėja, nes 2008 metais tokių įstaigų buvo 43 proc., vadinasi, vis mažiau mokyklų, kurios neturi to paso“, – žurnalistams po posėdžio sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.

Pasak jo, daugeliu atveju problemos susijusios su mokyklų pastatų būkle.

„Daugiausiai problema yra patalpos, jei nesutvarkytos patalpos, trūksta remonto, sakysime, grindys susidėvėjusios, kur vaikas gali traumą gauti, tokios įstaigos neturi paso. Bet tai labai priklauso nuo steigėjo, buvo pasiūlytas variantas, kad ne tik mokyklos vadovas atsakytų už tai, kad patalpos nesuremontuotos, bet ir steigėjas, o steigėjas yra savivaldybė „, – kalbėjo specialistas.

Per posėdį komitetų nariai pasiūlė į rengiamas rekomendacijas įrašyti punktą, kad atsakomybė už higienos paso neturėjimą tektų ne įstaigos vadovui, o savivaldybei kaip steigėjai, nes trūkumai dažniausiai susiję su lėšų skyrimu.

„Ar nereikėtų teisės aktuose aiškiai nustatyti, kad už visuomenės sveikatos teisių aktų pažeidimus, kurie susiję su teritoriniais ir patalpų dalykais, atsakytų savivaldybė – steigėjas, nes mokykloje būna labai paprasta situacija, jiems rašo aktus, baudžia, o pinigų ji neturi savarankiškai“, – sakė Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovas Valentinas Stundys.

Visuomenės sveikatos centrų duomenimis, veiklą be higienos paso pernai vykdė 204 įstaigos, 269 mokyklos, 114 neformaliojo ugdymo mokyklų, 16 profesinių mokyklų.

Taip pat per 2013–2015 metus užfiksuoti 83 atvejai, kai ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantys asmenys neturėjo sveikatos pažymėjimo, taip pat buvo 169 be pažymėjimų dirbę mokyklų darbuotojai. A.Ščeponavičiaus duomenimis, pastaruoju metu be sveikatos pažymėjimų dirbo apie 50 žmonių.

„Dėl sveikatos patikrinimų tikrai nedidelis skaičius darbuotojų, kurie neturi, už tai yra taikoma ir administracinė atsakomybė įstaigų vadovams, jei toks žmogus dirba“, – sakė SAM departamento vadovas.

Bendrame posėdyje Švietimo, mokslo ir kultūros bei Sveikatos reikalų komitetai trečiadienį aiškinosi, kokių priemonių reikia imtis, norint užtikrinti užkrečiamų ligų plitimą ugdymo įstaigose.

Problemos svarstytos po pastarųjų meningokoko protrūkių, taip pat tuberkuliozės protrūkio Skuode. Vienoje Skuodo progimnazijoje pernai dvi moksleivės susirgo tuberkulioze, po to paaiškėjo, kad atvira tuberkuliozės forma serga mokytoja, beje, turėjusi dirbti leidžianti sveikatos patikros pažymėjimą. Taip pat skelbta, kad pernai 17 su vaikais dirbančių žmonių buvo diagnozuota atvira tuberkuliozės forma.

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas „darbietis“ Raimundas Paliukas pažymi, kad ugdymo įstaigose padidėjo sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, invazinėmis bakterinėmis infekcijos, per maistą ir vandenį plintančiomis infekcijomis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, vidutiniškai per metus registruojama daugiau kaip 500 tūkst. vaikų susirgimų užkrečiamomis ligomis, vidutinis 2006–2015 metų rodiklis buvo 8656 atvejai 10 tūkst. vaikų.

Šiuo metu didžiausi fiksuojami meningokoko infekcijos sergamumo rodikliai: kasmet per metus fiksuojama apie 80 meningokoko atvejų. 2011–2015 metais nuo užkrečiamų ligų mirė 29 vaikai, iš jų 24 – nuo meningokokinės infekcijos. Sveikatos reikalų komitetas jau anksčiau yra pasiūlęs nuo meningokoko infekcijos skiepyti nemokamai, šį klausimą dabar svarsto Sveikatos apsaugos ministerija.

Vakcinavimas nuo meningokoko kainuotų šiek tiek per 8 mln. eurus kasmet, o nemokamus skiepus ministerija žada ne anksčiau kaip 2018 metais. Lietuvoje skiepas nuo B grupės meningokokinės infekcijos kainuoja daugiau kaip 100 eurų, ir imunitetui susiformuoti priklausomai nuo vaiko amžiaus reikia dviejų arba trijų skiepų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"