Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuvoje neįgalieji diskriminuojami ir nelygūs prieš įstatymą

 
LŽ archyvo nuotrauka
LŽ archyvo nuotrauka

„Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių komitetas paskelbė, kad Lietuvoje vis dar galioja teisinės nuostatos, numatančios galimybę atimti ar apriboti žmonių su negalia teisinį veiksnumą ir apriboti jų teisę į laisvę. Neįgaliesiems atimtos teisės susituokti, sukurti šeimą, įsivaikinti vaikus“, – teigė dr. Jonas Ruškus. 

Seime vykusioje konferencijoje „Neįgaliųjų teisių konvencijos ir konvencijos prieš kankinimą reikšmė įtvirtinant šalyje siektinus žmogaus teisių standartus“ tarptautinei Žmogaus teisių dienai paminėti, JT Neįgaliųjų teisių komiteto narys, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius J. Ruškus aiškino, kaip Lietuvoje yra įgyvendinama JT Neįgaliųjų teisių konvencija.

Šios JT konvencijos 12 straipsnis teigia, kad ją ratifikavusios šalys turi pripažinti bet kokią negalią turinčių asmenų visišką teisinį veiksnumą lygiai taip, kaip ir kitų asmenų visose gyvenimo srityse.

Tai, anot J. Ruškaus, reiškia, kad negalia visiškai nepateisina teisinio veiksnumo atėmimo. Tačiau Lietuvoje vis dar taikoma tokia praktika.

Dėl psichinių gebėjimų negalima atimti teisinio veiksnumo

Pasak J. Ruškaus, JT neįgaliųjų teisių komitetas labai aiškiai rekomenduoja Lietuvai atšaukti įstatymus, politines priemones ir praktikas, numatančias globėjų ir patikėtinių skyrimą suaugusiems asmenims su negalia, kai sprendimai priimami už neįgalų asmenį, ir pakeisti tai į sprendimų priėmimo su pagalba sistemą.

Profesoriaus teigimu, dažnai JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 12-tas straipsnis savaip interpretuojamas, o pati konvencija neperskaitoma iki galo.

„Nereikia painioti teisinio ir psichinio veiksnumo. Teisinis veiksnumas yra gebėjimas turėti teises ir pareigas, teisinė būklė – prasmingo dalyvavimo visuomenėje pagrindas ir orumo esmė. Tai yra klausimas – būti ar nebūti žmogumi?“, – aiškino J. Ruškus.

Anot jo, psichinis veiksnumas – tai psichiniai gebėjimai, kurie apima sprendimų priėmimo įgūdžius, ir jie labai varijuoja. Kartais žmonės išties gali negebėti priimti gerų sprendimų, bet tai priklauso ne tik nuo asmens ar jo negalios, bet priklauso ir nuo aplinkos, socialinių veiksnių.

„Lietuvoje psichinis neveiksnumas lemia žmogaus teisinio veiksnumo ir žmogaus teisių atėmimą. Taip atsitinka dėl neigiamo požiūrio, gailesčio, globos ir medicininio požiūrio modelio, dėl medicininio neįgaliojo vertinimo, kuriuo objektyvumu galima labai abejoti“, – sakė J. Ruškus.

Ministerija neįgaliuosius pavertė įkaitais

Jis pridūrė, kad sprendžiant neįgaliųjų lygybės prieš įstatymą klausimą Lietuva tarsi žengė tik pusę žingsnio. „Viena vertus, buvo priimtas didžiausias Civilinio kodekso pakeitimas per 25-erius metus, buvo sukurti teisiniai instrumentai teikti pagalbai neįgaliajam priimant sprendimus. Jie pažangūs, bet palikta teisinio neveiksnumo išlyga. Todėl atsirado dar didesnė neįgaliųjų diskriminacija“, – sakė profesorius.

Dar didesnė diskriminacija buvo sukurta tuomet, kai Socialinės darbo ir apsaugos ministerija priėmė sprendimą, kad socialiniai darbuotojai, anot J. Ruškaus, įstatymiškai Lietuvoje yra paversti pseudo psichologais: jie privalo įvertinti neįgaliojo gebėjimus užpildydami tam tikrą anketą.

„Žinoma, socialinis darbuotojas ras įvairiausių neįgalaus žmogaus negebėjimų. Ir jie randa. Blogiausia, kad jie nėra kvalifikuoti psichiatrai. Surašę visokių neįgaliojo negebėjimų sąrašą socialiniai darbuotojai tai perduoda teismui, ir neįgaliajam skiriamas vienoks ar kitoks neveiksnumas“, – sakė J. Ruškus.

Pasak jo, toks įvertinimas yra paradoksalus, subjektyvus ir diskriminuojantis. Profesorius pabrėžia, kad tie valdininkai, kurie priėmė sprendimą taip Lietuvoje vertinti žmones, vargu ar konsultavosi su neįgaliuosius atstovaujančiomis organizacijomis, be to, iki galo neperskaitė 12-tojo JT Neįgaliųjų teisių konvencijos straipsnio. Anot jo, šalys negali vietoj paramos neįgaliesiems priimant sprendimus sistemos įdiegti „kažkokius gebėjimų vertinimus.“

Institucinė globa – irgi diskriminavimo forma

JT konvencijoje teigiama, kad pagarba neįgaliojo savarankiškumui, įskaitant laisvę rinktis ir būti nepriklausomam, yra viena svarbiausių.

„Kalbama apie neįgaliųjų globos įstaigas. Iš esmės Lietuvoje globos įstaigos pagal JT Neįgaliųjų teisių konvenciją yra diskriminacinė priemonė. Ir norint, kad neliktų institucinės globos, yra vienintelis sprendimas – asmeninis asistentas. Nesvarbu, kokią negalią turi žmogus, tada jis turi teisę pats rinktis asistentą. Deja, mūsų deinstitucionalizacijos programoje asmeninio asistento paslaugos nenumatytos, planuojama tik iš vienokių institucijų neįgaliuosius perkelti į kitokias – mažesnes globos įstaigas“, – sakė J. Ruškus.

Jis pridūrė, kad JT Neįgaliųjų teisių komiteto nuomonė yra labai vienareikšmė šiuo atžvilgiu – mažesnės globos institucijos nėra savarankiškumo prielaida ir neatitinka 3-iojo ir kitų JT konvencijos punktų. Būdamas globos institucijoje neįgalusis neįtraukiamas į visuomenės gyvenimą, o konvencijoje taip pat nurodoma, kad turi būti užtikrinamas neįgaliojo dalyvavimas visuomenėje.

J. Ruškaus teigimu, globos įstaigos yra žmonių izoliavimo ir jų diskriminavimo forma. „Neįgalūs žmonės neturi savarankiško gyvenimo visuomenėje patirties. Nėra tinkamų paslaugų neįgaliesiems, pastatai ir įvairios įstaigos jiems neprieinami, nėra tinkamų galimybių dirbti atviroje darbo rinkoje kartu su visais žmonėmis, nebūti uždarytuose cechuose“, – kalbėjo profesorius.

Tik gailime, bet negerbiame

Anot VDU profesoriaus, kiekviename žmogaus teises užtikrinančiame dokumente yra du esminiai žmogaus teisių principai – tai lygiateisiškumas ir nediskriminavimas. Tik šie du terminai leidžia suvokti, ar mes tinkamai įgyvendiname ir užtikriname žmogaus teises.

Deja, Lietuvoje neįgalieji vis dar diskriminuojami ir yra nelygūs prieš įstatymą.

„Lietuvoje esame įpratę tik gailėtis neįgaliųjų, ir dabar, prieš Kalėdas, organizuojama daugybė gailesčio akcijų – tai išties neatitinka JT konvencijos dvasios“, – teigė J. Ruškus.

JT konvencija kviečia atsisakyti medicininio bei gailesčio modelio ir laikytis žmogaus teisėmis grįsto negalios modelio. Reikia skatinti, saugoti ir užtikrinti visų negalią turinčių asmenų visišką bei lygiateisį naudojimąsi žmogaus teisėmis ir laisvėmis bei gerbti prigimtinį orumą.

„Orumas nėra tuščia sąvoka – tai esminis dalykas. Neįgalieji buvo nuolat vertinami tik kaip ligoniai, kaip tie, kuriuos reikia gydyti, gailėtis, atstatyti, priartinti prie kažkokių normų. Esminis pokytis įvyko tuomet, kai patys neįgalieji suprato, kad jie turi teisę patys priimti sprendimus už save ir patys keisti pasaulį, o ne būti keičiami pasaulio“, – tvirtino J. Ruškus.

Anot jo, JT Neįgaliųjų teisių konvencija yra ne politikų ir specialistų sukurtas, bet pačių neįgaliųjų pasiektas referentinis dokumentas, tai yra neįgaliųjų išreikšta valia.

J. Ruškus teigia, kad neįgaliųjų orumui ir žmogaus teisių užtikrinimui yra daugybė kliūčių, bet esą nuolat orientuojamės tik į fizines kliūtis, kai egzistuoja aibė kitokių, psichologinių, dažnai nematomų ir neleidžiančių neįgaliajam būti asmeniu, turėti savo teises.

„Nekalbėkime apie tai, kad jiems trukdo tik laiptai, nėra kaip neįgaliam privažiuoti, prieiti. Kliūtys yra pačios įvairiausios ir ne visos jos matomos. Pradėkime nuo to, kad egzistuoja žmonių nuostatos, diskriminacinės specialistų nuostatos vertinant neįgaliuosius“, – sakė J. Ruškus.

Jis pabrėžė, kad JT Neįgaliųjų teisių konvencija, kaip ir Žmogaus teisių ar kuri kita konvencija, yra valstybių ratifikuojamos, tad valstybės įsipareigoja perkelti konvencijų nuostatas į savo teisės aktus, į politikos gaires ir gyvenimo praktiką. Pasak J. Ruškaus, tai ne tuščias deklaracijų rinkinys – tai teisinis dokumentas, ir valstybės, šiuo atveju Lietuva, privalo jį vykdyti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"