TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvoje per mažai vaikų dienos centrų

2016 07 04 9:55
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje veikia 252 vaikų dienos centrai (VDC), daugiausiai jų yra Kauno, Vilniaus ir Marijampolės apskrityse. Tačiau tik po vieną VCD šiandien yra net dvylikoje savivaldybių. Kai kur juose gali lankytis tik mieste gyvenantys vaikai, nes seniūnijose dienos centrų nėra, todėl ten socialinės rizikos šeimose gyvenantys vaikai socialinės priežiūros ir globos negauna.

VDC skaičius Lietuvos savivaldybėse labai skirtingas, nepaisant to, kad kai kuriose savivaldybėse yra panašus gyventojų ir seniūnijų skaičius. Štai Kazlų Rūdos savivaldybėje, remiantis 2015 metų Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena 12 494 gyventojai, yra keturios seniūnijos ir šiame rajone veikia net 8 VDC. Tuo tarpu Kupiškio rajone gyvena 18 678 gyventojai, yra 6 seniūnijos, o vaikų dienos centras šiame rajone – tik vienas. Tokia pati situacija ir Šilutės rajone, kuriame yra net 11 seniūnijų, 41 814 gyventojų, o vienintelis vaikų dienos centras veikia tik Šilutės mieste.

Kupiškyje esantis vaikų dienos centras yra viešoji įstaiga, kurios pagrindinė steigėja yra nevyriausybinė organizacija „Gelbėkit vaikus“. Pasak Kupiškio rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėjos Laimos Bartulienės, šis centras turi tris mažus padalinius aplinkinėse seniūnijose, tačiau tie vaikų dienos centrų šiam rajonui per maža ir jų labai trūksta, nes socialinės priežiūros paslaugas gauna tik 60 vaikų iš viso Kupiškio rajono.

„Vieno centro tikrai nepakanka. Mums tikrai reikia jų daugiau. Ne kartą kalbėjomės su VDC direktore, klausėme, ar būtų galimybė įsteigti bent mažus centro padalinius dar keliose seniūnijose, ypač ten, kur naikinamos mokyklos arba jos keičia savo paskirtį – tampa daugiafunkciniais centrais. Tačiau direktorė sakė, kad šiais metais centrui skirta dar mažiau projektinių lėšų nei bet kada anksčiau“, – „Lietuvos žinioms“ sakė L. Bartulienė.

Pasak jos, poreikis turėti daugiau vaikų dienos centrų tikrai yra, bet savivaldybė finansiškai nepajėgi jų steigti ir prie jau esamo centro veiklos prisideda tik iš dalies – savivaldybė moka darbo užmokestį vaikų dienos centro direktoriui. Be to, savivaldybė gali finansuoti tik tam tikrus papildomus projektus.

„Praėjusiais metais įvairios nevyriausybinės organizacijos galėjo teikti savivaldybei projektus finansavimui gauti. Kupiškio vaikų dienos centras pateikė projektą ir gavo šiek tiek daugiau papildomų lėšų iš savivaldybės biudžeto. Bet, žinoma, tai buvo labai minimalios, vienkartinės lėšos, kurias VDC galėjo skirti tam tikro inventoriaus įsigijimui, pavyzdžiui, nusipirko kėdžių. Bet tų lėšų tikrai neužteko jų nuolatinei vykdomai veiklai – socialinių paslaugų teikimui vaikams“, – neslėpė L. Bartulienė.

Gelbsti nevyriausybinės organizacijos

Šilutės mieste yra vienas vaikų dienos centras, kuris priklauso socialinių paslaugų centrui ir yra finansuojamas savivaldybės, tačiau jis kasdien gali priimti tik 20 vaikų. Šilutės rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėjo Alvido Šimelionio teigimu, vaikų dienos centrų trūkumas yra tik seniūnijose, nes pačiame mieste be socialinių paslaugų centrui priklausančio VDC, yra dar vienas centras. Tai Šilutės evangelikų liuteronų parapijos įkurta organizacija „Sandora“, kurio centre vaikai taip pat gauna socialinės priežiūros paslaugas bei maitinimą. Pasak A. Šimelionio, prie šios organizacijos finansavimo savivaldybė neprisideda, nes ji daugybę metų turi labai stiprius rėmėjus iš Vokietijos.

„Mieste to vieno centro užtenka, o dar yra religinės organizacijos „Sandora“ centras , kuris labai daug vaikų priglaudžia ir jais rūpinasi. Tad mieste mes tikrai gerai pasirūpiname vaikais. VDC, kuris priklauso socialinių paslaugų centrui, gali priimti iki 20 vaikų, o kiek „Sandora“ gali priimti, tiksliai nepasakysiu, bet tikrai didelį būrį vaikų priima ir ten nuolat būna vaikų. Net savotiškai konkuruoja, nes kartais vaikai mieliau eina į religinei organizacijai priklausantį centrą. Ir kai mieste yra du centrai, vaikai turi didesnę pasirinkimo laisvę, kuriame centre praleisti laiką“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo A. Šimelionis.

Kaimo vaikai dienos centrų nepasiekia

Taigi, vaikai gyvenantys mieste gali net rinktis, kurį centrą lankyti, o gyvenantys seniūnijose neturi jokio pasirinkimo ir jokios galimybės per vasarą, kai nelanko mokyklos, gauti socialinę paramą ir globą.

„Jeigu vaikai iš seniūnijų norėtų, jie galėtų lankyti dienos centrus mieste, bet atsiranda problemų dėl vaikų pavėžėjimo. Svarstom šią problemą“, – sako A. Šimelionis.

Jo manymu, savivaldybė nėra viena pajėgi įkurti pakankamai vaikų dienos centrų ir tai turi daryti nevyriausybinės organizacijos – esą jų vaidmuo čia svarbiausias.

„Norime įsteigti centrus seniūnijose, svarstome apie tai, bet laukiame kad kažkas, galbūt iš nevyriausybinių organizacijų, imsis iniciatyvos nes vis tiek pradžiai reikia dalyvauti projekte, reikia to pradinio indėlio iš nevyriausybininkų, bet kol kas jokių siūlymų, kreipimųsi nesulaukiame. Turėjome neseniai vieną pasiūlymą, bet vėliau organizacija pasiskaičiavo, kad nelabai išeina įsteigti centrą, nes būtų labai didelės išlaidos važinėti į seniūnijas“, – pasakojo A. Šimelionis.

Jis taip pat pridūrė, kad kiekvienoje seniūnijoje nuolat diskutuojama ir ieškoma būdų, kaip savomis jėgomis spręsti dienos centrų trūkumą – kai kuriose seniūnijose esančiose bibliotekose organizuojami užimtumo kambariai, ten su socialinės rizikos šeimomis dirbančios socialinės pedagogės, pačios inicijuoja papildomą vaikų užimtumą. Tačiau, pasak jo, čia svarbiausia, kiek pati bendruomenė yra aktyvi organizuoti vaikų užimtumą.

„Neseniai Švėkšnos seniūnijoje turėjome tokią diskusiją, sukvietėme visus partnerius, visas mokyklas, sveikatos įstaigą, policiją, vaikų teisių atstovus ir bandėm atrasti sprendimą, kaip tokioje didelėje seniūnijoje organizuoti vaikų užimtumą, kad jie neleistų laiko gatvėse. Tai buvo savotiška iniciatyva pačiai bendruomenei, nevyriausybinėms organizacijoms, kad jos rašytų projektus siekdamos jų finansavimo. Tai turi vykti per nevyriausybinį sektorių. Tad jei bendruomenės ar nevyriausybinės organizacijos gaus finansavimą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar iš kažkur kitur socialinėms veikloms, tai savivaldybė finansuos pusę reikiamos sumos“, – sakė A. Šimelionis.

Kazlų Rūdoje dar neseniai iš viso buvo devyni VDC, tačiau viena nevyriausybinė organizacija nebeteikė projekto finansavimui gauti, uždarė savo centrą ir dabar rajone yra 8 centrai. Pasak Kazlų Rūdos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Loretos Urbšienės, vaikų dienos centrų rajone pakanka, bet nevyriausybinių organizacijų pagalba šioje srityje labai reikšminga.

„Centrai labai reikalingi kaimo vietovėse ir pas mus jų ten tikrai yra pakankamai, nes kai kuriuose kaimeliuose nėra daug vaikų. Pavyzdžiui, Jūrės mieste net nėra pagrindinės mokyklos, ten vaikų mažiau. Kiekvienas centras gali priimti iki 35 vaikų. Trys vaikų dienos centrai priklauso nevyriausybinėms organizacijoms, vienas neseniai užsidarė. Ir tai iškart pajutome, nes jau kyla diskusijos, kad nebetekome vieno centro, reikia naujo. Todėl nevyriausybinių organizacijų parama, jų dienos centrai, labai svarbūs mūsų rajonui“, – sakė L. Urbšienė

Vasarą vaikams centrai neprieinami

VDC trūkumas opiausias vasarą, kadangi mokslo metu vaikai bent pusę dienos praleidžia mokykloje, o štai vasarą, jei šalia nėra dienos centro, jie nebeturi kur dėtis jau beveik visą dieną. Vaikų užimtumą vasarą dar labiau apsunkina ir neorganizuojamas vaikų pavėžėjimas iki dienos centro.

„Vaikų dienos centrai yra įrengti mokyklose, tad mokslo metu vaikams po pamokų nereikia niekur važiuoti, jie kitą dienos dalį praleidžia ten, o po to mokykliniais autobusiukais parvežami namo. Tačiau vasarą situacija visai kitokia – mokyklinis autobusiukas nevažinėja, tad dalis vaikų tiesiog nepasiekia centrų. Vasarą yra sudėtingiau su transportu, jei centras toli nuo vaiko namų, tai jau patys tėvai, jei gali, turi organizuoti vaiko nuvežimą į centrą“, – teigė Kupiškio rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja L. Bartulienė.

Tik vargu, ar socialinės rizikos šeimoje gyvenančio vaiko tėvai turi galimybę suorganizuoti vaiko pavėžimą iki dienos centro. Todėl tokie vaikai vasarą dienos centrų nepasiekia. „Socialinės rizikos šeimoms priklausančių vaikų atvežimas nėra kažkaip atskirai finansuojamas“ , – sakė L. Bartulienė.

Pasak Kazlų Rūdos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos L. Urbšienės, nors jų rajone centrų yra tikrai pakankamai, projektuose išlaidos transportui vasarą taip pat nėra numatytos, tad vasarą centrai vaikams tampa nepasiekiami.

„Su transporto problema tikrai susiduriame ir dėl to nuolat būna diskusijų. Nes mokslo metais vaikus veža mokyklos autobusiukas, o vasarą – ne. Tad vaikai, kurie gyvena kaimo vietovėse, tikrai negali pasiekti dienos centrų. Diskutuojame, galvojame iš kur gauti transportą vasarą, nes projektuose nėra numatytas transportas vaikų nuvežimui į centrus“, – sakė L. Urbšienė.

15 metų vaikų teisių apsaugos srityje dirbanti L. Urbšienė taip pat priduria, kad problemų yra tik ne tik transporto finansavimui, o apskritai visai vaikų dienos centrų bazės finansavimui ir jokių pokyčių per pastaruosius penkiolika metų tikrai neįvyko.

„Anksčiau dienos centrai turėdavo pateikti projektus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tik gruodžio, sausio mėnesį, tad kol jie patvirtinami ateina jau ir pavasaris. Centras jau gavęs naują finansavimą vėl veikti pradėdavo tik balandžio mėnesį. Tad tris mėnesius centras neveikia, o vaikams juk to centro reikia. Tada buvo atėjusi kita praktika – projektus rašyti trejiems metams, o dabar rašoma vėl tik metams. Bazė kaip ir sukurta, darbuotojai yra ir dirba, vaikų yra ir jiems reikia tų centrų, bet ar tie centrai savo veiklai finansavimą gaus kitais metais ar ne, jau niekas nežino. Aš manau, kad jei kiekvienais metais yra skiriamas finansavimas, tai jis visada ir turi būti skiriamas. Nes dabar kiekvienų metų gale visi dienos centrai nėra garantuoti, kad galės veikti toliau“, – pasakojo L. Urbšienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"