TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvoje skursta kas penktas žmogus

2013 02 22 6:31
Valdo Šereikos nuotrauka

Ketveri kapojimosi dešiniųjų dalgiais metai įstūmė Lietuvą į itin sunkią socialinę situaciją. Penktadalis žmonių mūsų valstybėje gyvena žemiau skurdo ribos. 

Egzistuoja didelis atotrūkis tarp turtingųjų ir skurdžiai gyvenančiųjų, didelė socialinė atskirtis. Dalis dirbančių žmonių yra apgaulės būdu suvilioti atsisakyti dalies savo valstybinės pensijos privačių fondų naudai.

Visuomenė supriešinta įvairiausiais socialinės politikos klausimais. Dalis visuomenės buvo netgi įvardyta kaip "tinginių", "parazitų" gaujos. Ir žmonės tyliai išvažiuoja į tuos kraštus, kur jaučiasi reikalingi.

Nūdienos pasiektiems rekordams - perimtam "Sodros" biudžetui su dešimties milijardų deficitu ("Sodros" išmokos šiuo metu siekia per milijardą litų, palyginimui - 2008 metais, valdant mažumos Vyriausybei - socialdemokratams, reikėjo 150 mln. litų) - įtakos turėjo silpnas praeitos kadencijos Vyriausybės darbas, prastai parengti įstatymai, nepakankama Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) veikla. "Galybė įstatymų pataisų iki šiol nedavė jokios realios naudos", - įsitikinusi socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė.

Dėmesys - socialinei apsaugai

Atsižvelgdami į piniginės socialinės paramos poreikį, kuris nuo 2008 metų išaugo penkis kartus, daugiausia dėmesio socialdemokratai pirmiausia nori skirti socialinės apsaugos sričiai.

Spręsdama šį klausimą Vyriausybė teiks Seimui svarstyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama didinti piniginės socialinės paramos tikslingumą, t. y. skirti ją tik tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių neturi pakankamai pragyvenimo lėšų, bei spręsti nedarbo, užimtumo didinimo, naujų darbo vietų steigimo problemas. Šį projektą lydės susijusios Užimtumo rėmimo įstatymo ir kitų įstatymų pataisos. Be abejonės, lygiagrečiai bus sprendžiami kiti aktualūs klausimai: ligos pašalpos, gyventojams teikiamų socialinių paslaugų įvairovė, jų prieinamumas ir kokybė.

Reikia išsamiai išanalizuoti ligos pašalpų išmokas. Jos reikalauja didelių "Sodros" biudžeto pinigų, o joms sugrąžinti į prieškrizinį lygį reikia 300 mln. litų. Tačiau paradoksas, kad tuomet, kai žmogus labiausiai serga, jos yra mažiausios, nėra socialiai teisingas.

Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas mato išeitį: "Reikia ieškoti radikalių sprendimų, kad socialinė parama būtų tikslinė. Išgryninti socialinę paramą, skiriant daugiau dėmesio konkrečiam žmogui. Vienas socialinis darbuotojas negali skirti tinkamo dėmesio išsibarsčiusiems po kaimus gyventojams, o išlaidos turi mažėti. Didėjant pajamoms socialinės paramos srityje, reikia ieškoti gal net radikalių sprendimų, nes paramą turi gauti tik tie, kuriems tikrai jos reikia, ir tik tada, kai jiems to reikia."

Reikia radikalių sprendimų

Vienas jų - socialdemokratų priimtas sprendimas padidinti minimalią mėnesio algą (MMA). Tai svarbu ne tik todėl, kad padidės žmonių gaunamos pajamos, bet ir dėl to, kad augs atotrūkis tarp dirbančiųjų ir gyvenančiųjų iš pašalpų, t. y. žmogus jaus realią paskatą dirbti. Socialiai jautriausias, pažeidžiamiausias grupes ištraukti iš paramos srities ir įtraukti į darbo rinką, kad žmonės gautų pajamų būtent iš darbo, yra labai svarbu. Darbo užmokestį, kuris yra lygus MMA arba už ją mažesnis, gauna ketvirtadalis dirbančių gyventojų. Nenormalu, kad net 16 tūkst. dirbančių asmenų (apie 10 proc. visų pašalpų gavėjų) dar gauna ir vienos ar kitos rūšies socialinę paramą. 110 tūkst. pašalpų gavėjų  (apie 65 proc. visų pašalpų gavėjų) ieško darbo ir yra registruoti darbo biržoje.

"Turime skatinti Lietuvos žmones dirbti ir užsidirbti, o ne gyventi iš pašalpų", - sako socialdemokratė, Seimo SRDK pirmininkė Kristina Miškinienė.

Padidinus MMA iki 1000 litų galima suplanuoti didesnes įplaukas į 2013 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. A.Sysas, ilgametis Seimo SRDK narys, Seimo vicepirmininkas, teigia: "MMA turi tiesiogią įtaką socialiai labiausiai pažeidžiamai visuomenės daliai, nes tai žmonių grupei, gaunančiai didesnes pajamas, nebereikia papildomų socialinių išmokų. Juk buvusi minimali mėnesio alga nereiškė, kad iš jos galima išgyventi. Terminas "dirbantis skurdžius" atsirado iš skaudžių gyvenimo realijų. Deja, bet tai, kad žmogus dirba, gauna algą, nereiškia, kad jis gali iš tos algos oriai gyventi ir susimokėti mokesčius neprašydamas socialinės pašalpos."

Vienas svarbiausių darbų - pensijų kompensavimas

Kitas svarbus žingsnis, kurį ir vėl teks žengti socialdemokratams, - sugrąžinti nekonstituciškai sumažintas pensijas. Istorija kartojasi: dešinieji sumažina, kairieji - kompensuoja. Sumažintų pensijų kompensavimas pareikalaus beveik 1 mlrd litų. 2009 metų gruodžio 9-ąją Seimas priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, kurio pagrindu buvo sumažintos visos socialinės išmokos. Konstituciniam Teismui priėmus atitinkamus sprendimus, pensijas reikės kompensuoti.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos sudaro galimybę rinktis palankesnę pensijos apskaičiavimo tvarką - nuo 2013 metų sausio 1-osios tvarka įsigaliojo asmenims, pirmą kartą išeinantiems į pensiją, ir tiems, kurie dirbo po pensijos paskyrimo bei pageidauja, kad pensija būtų paskirta iš naujo.

Planuojama valstybinių pensijų (įskaitant rentas ir kompensacines išmokas) sistemos pertvarka. Šios pertvarkos tikslai: valstybinių pensijų sistemą palengva įtraukti į socialinio draudimo sistemą, neplėsti valstybinių pensijų gavėjų būrio, struktūrizuoti pensijas ir rentas suskirstant jas į skiriamas pagal profesiją (mokslininkai, pareigūnai ir kariai, teisėjai ir kt.) ir statusą (daugiavaikės motinos, pasipriešinimo okupacijoms (rezistencijos) dalyviai-kariai savanoriai ir laisvės kovų dalyviai ir kt.) ir kt.

Nedarbas - opiausia problema pasaulyje

Jei bus sprendžiamos nedarbo ir užimtumo problemos, didės dirbančiųjų skaičius, susitvarkys ir "Sodros" reikalai. Be to, užimtumo didinimo klausimas yra svarbiausias visoje Europoje. Reikia kuo skubiau spręsti jaunimo nedarbo problemą. Tuo klausimu jau pradėta diskutuoti. Atkreiptas ir vykdomosios valdžios dėmesys, kad būtina parengti vieną strateginį užimtumo didinimo veiksmų planą. Kaip žinoma, tokio buvusi Vyriausybė nebuvo patvirtinusi. Užimtumas yra pagrindinis ekonomikos variklis.

Seimo SRDK pirmininkė K.Miškinienė susitikime su Švedijos Karalystės parlamento (Riksdago) Darbo rinkos komiteto nariais jaunimo nedarbo problemą siūlė spręsti keičiant regioninę politiką ir lygiagrečiai pasitelkiant Skandinavijos šalių patirtį: "Tai kompleksinė problema. Švedijoje dar mokykloje lygiagrečiai mokoma tam tikros profesijos įgūdžių. Tuo metu Lietuvoje profesinis orientavimas mokyklose pradėtas neseniai, o profesinis rengimas apskritai nepakankamas. Būtent profesinis rengimas turėtų būti kuo glaudžiau susietas su regionine politika, ir tai yra viena iš labai svarbių priežasčių, kodėl jauni žmonės iš miestelių, kaimų išvažiuoja nebūtinai į užsienį, bet ir į didmiesčius."

Padedant Vyriausybei svarbu surasti būdų skatinti verslą, kad šis kurtų naujas darbo vietas ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose, efektyviau panaudoti savivaldybių, Nekilnojamojo turto fondo nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, rengti verslo forumus, investicijų muges. Reikia gerinti investicinę aplinką, ieškoti būdų pritraukti į Lietuvą užsienio investuotojų. Išsprendus šiuos klausimus mūsų valstybė gali tikėtis ekonomikos augimo, didesnio mokesčių surinkimo. Tik tuomet gali atsirasti reali galimybė padidinti darbo užmokestį, pensijas, suteikti kitas socialines garantijas. Šie klausimai glaudžiai tarpusavyje susiję.

REKLAMA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"