TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuvoje šlubuoja demokratija

2007 07 30 0:00
"Lietuvos nelaimė, kad politikų sprendimams žmonių nuomonė nedaro jokios įtakos", - sako norvegų politologas S.A.Lie.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Kartais būna labai naudinga išgirsti apie save iš šalies. Norvegų politologas Svennas Arne Lie seniai domisi Lietuvos politiniu gyvenimu, asmeniškai pažįsta daugelį mūsų politikų. Po metų, praleistų Lietuvoje, politologas sugrįžo į Norvegiją. Prieš išvykdamas davė interviu LŽ ir pasidalijo savo mintimis apie mūsų politikus bei pačią politiką. Be reveransų.

Svenno Arne Lie mokslinių tyrinėjimų sritis - Rytų Europos šalių demokratijos raida. Metus Lietuvoje gyvenęs politologas mano gerai perpratęs mūsų valstybės politikos ypatumus. Jis sakė, kad domėdamasis komunistinę praeitį turinčių šalių demokratėjimo tendencijomis Lietuvai skyrė daugiausia dėmesio.

- Metai - gana trumpas laikas įsijausti į kitos šalies politinį gyvenimą. Vis dėlto kokias pagrindines tendencijas jūs įžvelgiate? Kas džiugina, o kas galbūt verčia nerimauti?

- Lietuvos politika domiuosi jau seniai. Apie ją rašiau dar savo magistro darbe. Lietuvos gyvenimą stebėjau tiek būdamas čia, tiek iš toliau.

Pirmiausia krenta į akis tai, kad jūsų politikai silpnai suvokia, kas yra demokratija. Toks politinis luošumas lemia sprendimus. Juk pagrindinė demokratijos vertybė - idėjų kova. Atstovaudami skirtingiems visuomenės grupių interesams ir idėjoms turime susitarti, kad galėtume priimti visus daugiau ar mažiau tenkinančius sprendimus.

Jūsų didžiausia problema ta, jog neturite nė vienos partijos, kuri atstovautų konkrečios visuomenės grupės interesams. Jūsų partijos greičiau remiasi savo lyderiais ir tenkina atitinkamų finansinių grupių norus. Akivaizdu, kad Lietuvos žmonių interesams nėra vietos politinėje sistemoje.

Niekas nesiginčys, jog Lietuva yra demokratinė valstybė, tačiau jūsų demokratijos kokybė itin prasta, politinė sistema korumpuota, nėra kontrolės partijų viduje. Mano nuomone, aukščiausią demokratijos lygį Lietuva buvo pasiekusi 1996 metais. Iki to laiko partijos vystėsi kaip visuomenės interesų atstovės, turėjo ideologinį pagrindą. Paskui jos ėmė išsigimti.

Kaip teigiamą veiksnį paminėčiau demokratinę Lietuvos jaunimo brandą.

- Dauguma Lietuvos žmonių įsitikinę, kad šalies politinę sritį persmelkusi korupcija, tam tikri asmeniniai ir verslo interesai. Ar tai būdinga tik Lietuvai?

- Žinoma, ne. Tačiau Lietuvoje korupcija akivaizdesnė negu kitose valstybėse. Kadangi vidinė politinių organizacijų kontrolė silpna, labai lengva papirkti žmones, kad šie imtų ginti jūsų interesus. Kai sprendimus priima ne vienas, o didelė grupė asmenų, atsiranda daugiau aiškumo ir skaidrumo. Lietuvos nelaimė, kad politikų sprendimams žmonių nuomonė nedaro jokios įtakos. Geras pavyzdys - aukštojo mokslo reforma. Sprendimai jau padaryti, tačiau niekas nežino, kieno interesais buvo vadovautasi. Manau, tik Lietuvos bankininkai džiaugiasi tokia reformos eiga.

- Ką turėtume daryti, kad politika būtų skaidresnė? Jau kelerius metus esame euroatlantinės bendrijos nariai, tačiau situacija nesikeičia.

- Tai dar viena problema. Kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, demokratijos plėtros tikslai buvo pamiršti. Iki tol visos politinės organizacijos turėjo vieną tikslą ir stengėsi vykdyti demokratines reformas. Palinkėčiau Lietuvai kurti stiprias, ideologiškai motyvuotas politines organizacijas, kurios atstovautų skirtingoms visuomenės grupėms.

- Bet kaip tai padaryti?

- Šis procesas truks ilgai. Partijose esama daug demokratiškai mąstančių žmonių, tačiau jų iniciatyvą dažnai užgožia lyderio autoritetas.

- Kaip atrodo mūsų profesinės sąjungos ir studentija?

- Profesinės sąjungos, studentų organizacijos bus stiprios tik tada, kai joms bus atstovaujama valstybės valdymo institucijose. Suprantu, kad profesinės sąjungos nepopuliarios dėl komunistinės šių organizacijų praeities. Manau, Lietuvai reikėtų solidžiai, be emocijų žvelgti į savo komunistinę praeitį. Kalbėdami apie ją turėtumėte vengti nepagrįstai tamsių spalvų.

- Norvegija nėra ES narė. Ar jos nekamuoja Europos pakraščio kompleksai?

- Spėju, kad dauguma norvegų džiaugiasi nepriklausantys šiai bendrijai. Man regis, Norvegija dar negreitai įsilies į ES, jei išvis kada nors tai įvyks. Mūsų situacija visiškai kitokia negu Lietuvos, Rusijos kaimynės. Galiu pasakyti, jog, priešingai, daroma daug, kad netektų prie jos prisidėti.

- Kaip vertinate Lietuvos politikus, su kuriais jums teko bendrauti? Mūsų žmonės mėgsta pabrėžti, kad profesionalų tarp jų itin mažai, o ką jau kalbėti apie deramą rūpinimąsi valstybės reikalais.

- Bėda ta, jog daug politikų nuolat keliauja iš vienos partijos į kitą. Kaip tai gali atsitikti, turint omenyje moralinę atsakomybę rinkėjui? Manau, kalta vidinės politinių partijų kontrolės stoka. Būtų labai įdomu inicijuoti Seime naują įstatymą, drausminantį politinius perbėgėlius.

- Ar turite tokį įstatymą Norvegijoje?

- Lietuvai jis būtų labai reikalingas. Norvegijoje tai - nerašyta taisyklė. Partijos tiesiog nepriima kitų partijų narių. Visi supranta, kad tokie perbėgėliai neturi jokių ideologinių skrupulų, jie tiesiog nori bet kokia kaina žaisti laiminčioje komandoje ir būti perrinkti dar vienai kadencijai.

- Kokie Lietuvos politinio elito atstovai jums labiausiai imponuoja? Kurie ne?

- Turiu pasakyti, kad nė vienas jų nėra demokratas. Pats išpažįstu socialdemokratines vertybes - tokias, kaip jos suprantamos Norvegijoje. Tačiau niekada neremčiau Lietuvos socialdemokratų. Jie neturi nieko bendra su socialdemokratine ideologija. Šiuo metu nebalsuočiau už jokią Lietuvos politinę jėgą. Ateičiau į rinkimus, bet į balsadėžę mesčiau nepažymėtą biuletenį. Surinkus apie 30 proc. tokių biuletenių dabartiniams politikams būtų duotas geras signalas, įspėjantis juos, ko nori tauta.

- Kaip vertinate prezidento Valdo Adamkaus politinį vaidmenį?

- Jis turi gerą reputaciją užsienyje, neblogai vertinamas ir Lietuvoje. Turiu susidaręs teigiamą V.Adamkaus, kaip politiko, vaizdinį. Tačiau ne visada suvokiau jį supančios aplinkos veiksmus. Atrodo, kai kurie tų žmonių nelabai įsigilinę į politikos esmę.

V.Adamkus turbūt yra vienintelis politikas, daugiau ar mažiau remiamas visų Lietuvos gyventojų. Tačiau kas bus po jo? Konservatoriai teikia siūlymus rinkti prezidentą parlamente. Manau, taip siekiama apsidrausti. Tačiau tai nėra išeitis.

- Gal sutiktumėte prognozuoti, kas sieks tapti nauju Lietuvos prezidentu? Kas turi daugiausia galimybių laimėti rinkimus?

- Ko gero, kandidatuos premjeras Gediminas Kirkilas, nes jis šiuo metu telkia pajėgas. Konservatoriai turėtų iškelti savą kandidatūrą, bet aiškaus pretendento nematau. Nemanau, kad Andrius Kubilius balotiruosis. Tarp kandidatų gali būti eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, nors ji visai neseniai perėjo į Socialdemokratų partiją. Manau, dalyvaus ir nušalintojo prezidento Rolando Pakso tipo figūra. Geriausia būtų išvysti žmogų, nepriklausantį dabartinių politinių lyderių būriui. Tačiau tokio asmens kol kas nėra. Būtų įdomu prezidento poste pamatyti moterį. Valstybės vadovė išreikštų Lietuvos tapatybę. Tarp kandidatų tikriausiai bus ir žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, bet prieš ją nukreiptos itin stiprios jėgos. Jos pergalė per rinkimus būtų smūgis konservatoriams. G.Kirkilas šiuo atveju jiems taptų mažesne blogybe. Tačiau privalau pabrėžti, kad visi minėti lyderiai jau pasinaudojo savo galimybėmis ir juos turėtų keisti naujas žmogus. Lietuvai reikia naujų jėgų, naujų idėjų ir naujų žmonių.

- Kokį įspūdį susidarėte apie savo profesijos atstovus Lietuvoje? Kai kas jiems prikiša pernelyg didelį potraukį politinių procesų komentarams. Esą trūksta prognozių, analizės...

- Tai tiesa. Visų pirma turiu pabrėžti, kad daugelio politologų požiūris į rinkėją yra žeminantis. Argi sunku suprasti, kodėl dauguma rinkėjų kiekvieną kartą balsuoja vis už kitą politinę jėgą? Tai, jog tiek daug lietuvių nebalsuoja per rinkimus arba renka naujus politinius darinius, neleidžia jų laikyti kvailiais.

Žmonės ieško alternatyvos, nes kraštą valdžiusios partijos nebenori girdėti jų norų. Nei Artūras Paulauskas, nei Algirdas Brazauskas, nei Viktoras Uspaskichas būdami valdžioje nieko nepadarė skurdžiai gyvenančių žmonių labui. Tokia situacija bus tol, kol atsiras nauja politinė figūra ar politinis darinys.

Antra, politologai norėtų matyti Lietuvoje dvipartinę sistemą: socialdemokratus ir konservatorius. Jiems taip būtų paprasčiau. Tačiau nuo to demokratija Lietuvoje nestiprės. Kodėl politologai nesiūlo idėjų, kaip reformuoti vidinę partijų struktūrą? Atkreipiau dėmesį ir į tai, kad kai kurie politologai pernelyg glaudžiai susiję su šalies valdžia. To neturėtų būti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"